– Sakykite, Giedriau, kodėl fotografuojate Baltarusijoje, kodėl ne Lietuvoje?
– Tai prasidėjo prieš daug metų, gal 2009-aisiais. Aš buvau ten tuomet, kai baltarusiai inicijavo EEDC – Rytų Europos drifto čempionatą. Nuvažiavau vienąsyk ten fotografuoti. Man patiko aplinka, jiems patiko mano nuotraukos. Ir nuo to laiko važiuoju kasmet. Esu ten laukiamas.
– Kas ten kitaip? Lenktynininkai greitesni? Merginos gražesnės? Honorarai didesni?
– Daug kas ten kitaip. Tačiau bene svarbiausia – santykiai tarp žmonių, atmosfera. Turbūt tai mane labiausiai veža. Kai 3 000 žmonių vienu metu tau sako AČIŪ, patikėkite, šiurpuliukai per kūną nubėga!
Na ir šiaip mane visi ten pažįsta, aš visus pažįstu. Jau nenustembu, jei koks žiūrovas priėjęs sako: „Ačiū, kad esi su mumis.“ Organizatoriai savo ruožtu irgi stengiasi, kad aš jausčiausi gerai. Jaučiuosi reikalingas.
– Ar daug žiūrovų susirenka į drifto varžybas?
– Daug, manau, apie 3 000 žmonių.
– Mūsų vaikinus žavi dailios baltarusės merginos…
– Taip, moterys ten gražios. Žaviuosi promo mergaitėmis, kurios sugeba puikiai dirbti savo darbą – profesionaliai pozuoti fotografams, operatoriams, žiūrovams. Mūsų merginos dažnai mano, kad pakanka vien to, kad jos yra gražios ir gražiai apsirengusios. Tačiau iš tikrųjų to negana. Jos turi mokėti dirbti su fotografais.
– Turite nepavydžią žmoną?
– Problemų dėl to neturiu. Kita vertus, mano žmona ir vaikai, esant galimybei, visada važiuoja su manimi…
– Žiūrovai slavai yra emocionalesni, labiau linkę vartoti alkoholį. Ar nekyla tarp jų konfliktų trasose?
– Ten yra tvarka. Kiekvieną etapą saugo daugybė milicijos ir OMON pareigūnų. Į renginio teritoriją draudžiama įsinešti alkoholio. Girdėjau, kad pas juos renginių metu draudžiama 500 metrų atstumu prekiauti svaigalais. Šiuo klausimu renginiuose būna pavyzdingai ramu. Bet žiūrovai ten tikrai emocionalesni. Itin palaiko savo mėgstamus sportininkus – pasirūpina plakatais, negaili ovacijų, skanduočių, daro bangą ne blogesnę nei Lietuvoje krepšinio varžybų metu.
– Mums atrodo, kad Baltarusija nėra turtinga šalis. O automobilių sportas juk labai brangus. Kokį lygį yra pasiekę šios šalies drifto karaliai?
– Pirmasis dešimtukas gali kautis su mūsų stipriausiais. Jie sėkmingai kovoja ir EEDC varžybose. Kad Baltarusija nėra turtinga šalis, gali suprasti važiuodamas per kaimus. Tačiau renginiuose to nesijaučia.
-Ar drifto čempionatą rengia privačios ar valstybinės struktūros?
– Drifto čempionatą rengia privati struktūra – „Racing BY“. Jie sukūrė Baltarusijos drifto čempionatą ir nuo pradžios jį sėkmingai vykdo. Negana to, jie rengia ir EEDC etapą, kuris būna pats įspūdingiausias, taip pat kitas su driftu ar dragu susijusias varžybas.
– Paklausius jūsų atrodo, kad Baltarusijoje viskas yra geriau nei pas mus…
– Ten yra gerai dėl to, kad žmonės yra draugiškesni, nuoširdesni. Tose varžybose mielai dalyvautų ir ne vienas lietuvis. Tačiau yra vienas šaukštas deguto, kuris gadina statinę medaus. Tai – siena. Tu niekada negali žinoti, kiek sugaiši pasienyje – 20 minučių ar 20 valandų. Kitas dalykas – vizos. Jos kainuoja pinigus, gaišina laiką. Pradžioje buvo puiki tvarka – vykstantieji į lenktynes gaudavo vienkartinę nemokamą vizą. Dabar to nebeliko.
– Ar teko susidurti su šios šalies pareigūnais?
– Vienąsyk teko sumokėti baudą dėl to, kad neužsimokėjau už kelius. Tačiau daugiau jokių problemų neturėjau.
