Tai turėjo būti trumpalaikis pakilimas senu, 2002 metų ultralengvuoju lėktuvu.
Tauragės rajono aeroklubo vadovas Kostas Bastakys norėjo ore geriau pajusti ir pasiaiškinti pastebėtos vibracijos priežastį.
Bet skrendant apie šimto metrų aukštyje nutilo lėktuvo variklis.
„Per ilgesnį laiką galėjo prasitrinti koks laidelis. Galbūt jis susilietė su korpusu ir variklis užgeso“, – labiausiai tikėtiną gedimo priežastį įvardino K.Bastakys.
Suprasti akimirksniu
- Kostas Bastakys gimė 1951-02-27 Šilutėje. 1979 m. įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, daugelį metų dirbo Tauragės Žigulių tech. aptarnavimo stotyje. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo valdo nuosavą verslą, išrinktas Tauragės aeroklubo pirmininku, yra Tauragės aerodromo savininkas.
- Klubo pirmininkas šiuo metu pilotuoja čekų gamybos lėktuvą „Cesna-172“, taip pat turi licenciją pilotuoti ULO klasių lėktuvus, yra ultralengvųjų orlaivių pilotų mokymo instruktorius.
69 metų pilotas teigė, kad skraidymo patirtis jam leido nepanikuoti ir avariniu būdu bandyti nutupdyti orlaivį aerodromo pievoje.
Jis pasakojo, kad iš pradžių viskas vyko taip, kaip jis tomis sekundėmis sugalvojo.
K.Bastakys nutupdė lėktuvą su užgesusiu varikliu, bet šis iš pagreičio judėjo – kaip paskui suskaičiuota, nuriedėjo 92 metrus – ir įlėkė snapu į melioracijos griovį.
„Kaip ir automobilio nesustabdysi iškart, jei greitai važiavo, taip ir šiuo atveju, bet lėktuvo greitis nebuvo didelis. Jis ne trenkėsi, bet įvažiavo į griovį ir trinktelėjo į priešingą šlaitelį, – pasakojo K.Bastakys. – O nuo trinktelėjimo, matyt, įvyko laidų susijungimas ir lėktuvas užsidegė.“
Liepsnos iškart apgaubė nedidelį Lenkijoje pagamintą orlaivį.
K.Bastakys pats iššoko iš lėktuvo, bet pajuto, kad liepsna svilina ir jo odą.
Buvo šilta rugsėjo 5-osios diena, skrydžio metu jis buvo tik su marškinėliais trumpomis rankovėmis.
„Tik tiek, kad iš kabinos lipdamas gavau liepsnų per plyšius, – sakė K.Bastakys. – Viskas vyko vietoje. Aš išlipau iš lėktuvo ir parėjau pėsčias.“
Ar kolegoms teko jį gesinti?
„Truputį, – pripažino pilotas. – Vilkėjau maikutę, nebuvau pilnai apsirengęs. Tad nudegimai ir buvo daugiausia rankų, paviršutiniai.“
Užgesinus liepsnas pilotas buvo nuvežtas į Tauragės ligoninę. Ten gydytojai nusprendė, kad vertėtų pervažiuoti į Kauną, kur dirba išskirtinai nudegimus gydantys medikai.
Kaune pilotui nustatyti paviršutiniai nudegimai.
Dabar K.Bastakys vartoja vaistus, o ligoninėje Kaune planuoja gydytis savaitę.
„Neskauda, – savijautą apibūdino jis. – Medicina gera šiais laikais – suleido nuskausminamųjų ir man neskauda. O gal ir šiaip neskaudėtų.“
Atsukęs atmintyje nemalonų nuotykį, K.Bastakys teigė, kad ore ir leisdamasis viską padarė tinkamai.
„Jei lėktuvas būtų kritęs su smūgiu, pasekmės būtų prastos. Bet aš gerai nuleidau lėktuvą. Tik tas griovys trajektorijos pabaigoje... Tarsi ant pykčio.
Jei ne tas vandens kanalas, būčiau sėkmingai nusileidęs.
Bet pats trinktelėjimas nebuvo stiprus, nes lėktuvas jau buvo sumažinęs greitį ir buvo arti sustojimo. Patirties skrydžių turiu pakankamai – nuleisti lėktuvą su užgesusiu varikliu nebuvo problemos. Tik tas griovys.“
K.Bastakys tvirtino, kad pats avarijos metu nesijautė išsigandęs.
„Manau, kad labiau išsigando tie, kurie tai matė. Man nebuvo ko išsigąsti. Nemalonu tik tai, kad lėktuvas užsidegė“, – sakė jis.
Specialistų teigimu, ultralengvųjų lėktuvų kaina svyruoja nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. eurų, o išskirtiniais atvejais gali būti ir iki 100 tūkst. eurų.
Šiuo atveju, tai buvo senas asmeninis K.Bastakio lėktuvas, kurio jau nebeprikelsi iš pelenų.
Bet dar pakilti į orą tauragiškis neatmeta galimybės, nepaisant pavojingiausio nusileidimo jo gyvenime.
„Neturėtų atimti noro. Juk, kaip sakoma, gyveni ir mokaisi. Tik reikės atsargiau pasižiūrėti.“
Suprasti akimirksniu
- Specialisto komentaras
- Lietuvos ultralengvųjų orlaivių pilotų federacijos sekretorius Artūras Mkrtūmianas: „Šiuo atveju pilotas nėra sportininkas, tačiau turi didelę pilotavimo patirtį. Lėktuvas buvo naudojamas tik rekreaciniais, o ne sportiniais tikslais. Informacija apie įvykį yra perduota Susisiekimo ministerijai, kurios tyrėjai spręs, ar verta atlikti tyrimą – ar yra ko pasimokyti iš šios nelaimės.
- Analizuojant patį atvejį, situacija tokia, jog skrydžio metu užgeso variklis ir jei ne reljefas, viskas tikriausiai būtų pasibaigę be jokių nuostolių, nes pilotams nėra naujiena leistis ir su išjungtu varikliu (– per mokymus instruktoriai imituoja variklio užgesimą ir studentai leidžiasi išjungtu varikliu). Šiuo atveju pilotui sklandžiai nusileisti sutrukdė griovys ir atrodo, kad jam pasisekė – netikėtai užsidegus lėktuvui liko tik jo kontūrai, o pats pilotas pernelyg nenukentėjo.“
