– Ką galite pasakyti apie paskutines draugiškas rungtynes? Nebuvo jos tokios saldžios...
– Tai buvo vertingiausios rungtynės pasirengimo cikle. Aš nejuokauju. Pagaliau turėjome tikrai gerą priešininką, kuris vertas pagarbos. Rungtynių pabaigoje buvo didelė įtampa ir buvo naudinga pamatyti, kaip su ja tvarkomasi. Abi komandos žaidė tikrai gerai. Lietuviai tikrai nežaidė blogai, bet, va, gruzinai žaidė lyg kovotų dėl nepriklausomybės. Buvo į ką žiūrėti.
– Šiose rungtynėse ryškėjo ir mūsų lyderiai. Ką galite pasakyti apie Jono Valančiūno žaidimą?
– Manau, kad ir man, ir Jonui Kazlauskui gal kiek sukėlė nerimo Jono Valančiūno buvimas aikštėje svarbiais momentais. Komanda bandė juo pasikliauti ir siuntė jam kamuolius, o jis negalėjo pelnyti taškų. Nepaisant to, J.Kazlauskas vis tiek jį leido į aikštę sunkiais momentais. Ir tai yra gerai, nes taip bus ir Europos čempionate. Manau, tai sukėlė papildomų klausimų J.Kazlauskui.
– Kokias Lietuvos krepšinio rinktinės silpnybes galėtumėte įvardinti?
– Kad nėra labai ką sakyti, nes gruzinai tiesiog pranoko save. Lietuviams daug priekaištų neturiu. Aišku, lietuviams dar reikia mokytis branginti kamuolį. Tuomet nebūtų reikėję pratęsimo. Bet aš manau, kad išvados bus padarytos. Mums gali būti sunku ateityje žaisti su tokiomis komandomis kaip Gruzija, kurios tikrai brangina kamuolį. Mūsų komanda žaidžia kliaudamasi aukštaūgiais, todėl žaidimas ne visada yra toks judrus. Tuomet sunkiau žaisti su mažais ir greitais.
– Svarbiausiais momentais rinktinę gelbėjo Linas Kleiza. Jis jau neginčijamas lyderis?
– Taip, jis įrodė, kad yra subrendęs žaidėjas. Matyti, kad yra įgavęs gerą sportinę formą. Pavienėmis kritinėmis situacijomis jis ėmėsi labai reikalingos iniciatyvos. Dėl to jis ir turėjo komandos pasitikėjimą, kai reikėjo mesti svarbiausius metimus.
