„Pirmi du kėliniai... Kažkas baisaus... Leidome jiems įmesti laisviems, pataikė jie ir fantastiškus metimus. Bet mes turime eiti žaisti taip, kaip išėjome trečiame kėlinyje. Tik tada mes galime kažką pasiekti – jei eisime nusiteikę kaip pradžioje, nėra prasmės čia žaisti“, – po rungtynių sakė D.Lavrinovičius.
Paklaustas, kodėl jo ir brolio Kšištofo duetas rungtynėse veikė geriau nei Jono Valančiūno ir Donato Motiejūno, vienas geriausių mačo žaidėjų atrodė supykęs ant jaunųjų komandos draugų. D.Lavrinovičiaus teigimu, pasaulio čempionate nėra ką veikti, jei nesi nusiteikęs kovoti.
„Jie yra jauni žaidėjai, gal neįvertino varžovo, gal jėgų pritrūko... Mes su broliu esame patyrę žaidėjai, žinome, kad norėdami kažką čia pasiekti, turime kovoti. Tie patys filipiniečiai ar iraniečiai, ar Angola čia yra atvažiavę kovoti. Su jokia komanda nebūna lengvų rungtynių. Jei nori kažką pasiekti, turi atiduoti ne šimtą procentų jėgų, o šimtą dvidešimt“, – užbaigė D.Lavrinovičius.
