Apie galimybę užimti svarbiausio futbolo biurokrato vietą prieš kelias dienas užsiminė Haroldas Mayne’as-Nichollsas. 53-ejų metų čilietis dar nėra visiškai apsisprendęs ir sutvarkęs reikiamų dokumentų.
„Apsispręsti reikia iki kitų metų sausio 28 dienos. Rinkimai vyks gegužės 29-ąją, taigi mes dar turime visą spalį, lapkritį, gruodį ir sausį. Tai reiškia, kad yra keturi mėnesiai apsispręsti dėl tinkamiausių tolimesnių žingsnių“, – H.Mayne’as-Nichollsas teigė portalui keirradnedge.com.
Pats čilietis jau ne kartą yra teigęs, kad organizacijai reikia pokyčių. Jo manymu, FIFA yra pernelyg atitrūkusi tiek nuo sirgalių, tiek nuo paties futbolo. Šis teiginys veikiausiai nėra vien tik rinkiminis šūkis, čiliečiui iš arti teko susidurti su institucinėmis FIFA problemomis. H.Mayne’as-Nichollsas buvo FIFA paskirtos ekspertų komandos, kuri vertino šalių pasiūlymus rengti 2018 ir 2022 metų Pasaulio čempionatus vadovas. Jo teigimu, komiteto rekomendacijose nei Rusija, nei Kataras nebuvo nurodyti kaip geriausi kandidatai, tačiau į šiuos pastebėjimus niekas neatsižvelgė.
Panašios retorikos savo kampanijoje laikosi ir kitas, jau patvirtintas kandidatas į prezidentus – Jerome‘as Champagne. Buvęs diplomatas ir FIFA vykdomojo komiteto narys pasitraukė iš organizacijos 2010 metais. Nors pats J.Champagne apie tai užsiminęs nėra, įvairių šaltinių teigimu, šį sprendimą lėmė nesutarimai su Josephu Blatteriu, todėl prancūzas buvo labiau išmestas iš FIFA nei sutiko išeiti savo noru.
Kaip ir H.Mayne’as-Nichollsas, jis yra aršus dabartinių vadovų kritikas, tačiau didesnį dėmesį kreipia ne į korupciją ir sirgalių nepasitenkinimą, o į finansinę nelygybę. Pasak J.Champagne, futbolas gali atsidurti tokioje situacijoje, kai atotrūkis tarp didžiųjų elitinių komandų ir mažesniųjų klubų bus toks didelis, kad įveikti šią atskirtį bus beveik neįmanoma. Jo teigimu, situacija futbole gali tapti panaši į krepšinį, kuriame beveik visus geriausius pasaulio žaidėjus sutraukia NBA.
Šie nuogąstavimai yra pagrįsti. Nors didžiųjų klubų finansinė galybė mums atrodo kaip įprastas ir tarsi visada buvęs dalykas, iš tikro milžiniški pinigai į futbolą įsiveržė tik prieš šiek tiek daugiau nei dvidešimt metų. Ir tik per pastarąjį dešimtmetį tokie klubai kaip „Manchester United“, Madrido „Real“, Miuncheno „Bayern“ ar „Barcelona“ iki galo suprato kaip išnaudoti milžinišką savo populiarumą, paversti jį finansine nauda ir taip sukurti finansinį atotrūkį nuo mažesnių komandų.
Pabaigoje reikia paminėti dar vieną faktą – naujų veidų pasirodymas ir progresyvus kalbėjimas jokiu būdu nereiškia, kad J.Blatterio era baigiasi. FIFA prezidentas renkamas nacionalinių futbolo federacijų delegatų, kurių kiekvieno balsas turi vienodą reikšmę. Čia itin stipriai galima išnaudoti vadinamuosius administracinius išteklius ir taip sėkmingai paveikti silpnesniųjų federacijų apsisprendimą. Būtent ši veikla yra J.Blatterio sėkmės raktas, kuriuo jis naudojosi per ankstesnius rinkimus ir tikrai naudosis šį kartą.
