Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Akistata su Seimo nariais: politikai nuožmiai puolė, LFF – gynėsi

Lietuvos futbolo rinktinei įprastai tenka daugiausiai gintis tarptautinėse rungtynėse, o dabar į tokią situaciją pateko ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai. Per nuotolinį klausimų ir atsakymų raundą trečiadienį ryte juos atakavo Seimo nariai.
Mykolas Majauskas spaudė, Tomas Danilevičius (dešinėje) atsišaudė.
Mykolas Majauskas spaudė, Tomas Danilevičius (dešinėje) atsišaudė.

Grupė įtakingų parlamentarų pasileido į ataką.

Prasti Lietuvos futbolo rinktinės rezultatai ir akmeninė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) valdymo struktūra pažadino grupę Seimo narių.

Trečiadienio rytą 15min paskelbė, jog politikai net svarsto pakeisti LFF įstatus, surengti naujus federacijos rinkimus. Yra parengtas specialus laikinojo įstatymo projektas, pagal kurį Vyriausybė gali įvesti tiesioginį valdymą federacijai, derinant veiksmus su pasaulio ir Europos valdančiomis organizacijomis FIFA ir UEFA.

To per šalies futbolo istoriją nėra buvę. Pavyzdžiui, FIFA ir UEFA ginamos nuo politikų įsikišimo.

Lietuvoje politikų ir LFF vadovų viešos akistatos vyksta labai retai, bet trečiadienį ryte tokia įvyko, kai aštriais klausimais Seimo biudžeto ir finansų komiteto bei Lietuvos jaunimo ir sporto reikalų komisijos bendrame posėdyje politikai puolė LFF vadovus – prezidentą Tomą Danilevičių ir generalinį sekretorių Edgarą Stankevičių.

Susitikimą vedęs M.Majauskas iškart uždavė valandos trukmės akistatos toną tiesiais pareiškimais.

Konservatorius pareiškė, kad Lietuvos rinktinė teužima 144 vietą FIFA reitinge, o už tai atsakinga LFF ir jos negebėjimas atstovauti futbolo bendruomenei.

M.Majausko teigimu, poslinkių nėra po Seimo narių rezoliucijos 2020 metų pabaigoje, kai buvo išreikštas susirūpinimas dėl futbolo valdymo.

„Pokyčių neįvyko, futbolas merdėja. Tad kyla klausimas – ar LFF veikla suderinama su šalies futbolo bendruomenės interesais?“ – atakavo vienas įtakingiausių konservatorių.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mykolas Majauskas
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Mykolas Majauskas

E.Stankevičius atsakė, kad po Seimo narių rezoliucijos LFF bandė surengti susitikimus su politikais, bet nepavyko.

LFF generalinis sekretorius paprašė galimybės pristatyti federacijos struktūrą ir finansinę ataskaitą, bet iškart sulaukė M.Majausko kategoriškos pastabos dėl pristatymo trukmės.

E.Stankevičius prabilo šiais argumentais:

Jo teigimu, pagal sportuojančių vaikų skaičių futbolas pastaruosius trejus metus pirmauja Lietuvoje.

Lietuvos rinktinės rezultatai ir bendras trenerių kvalifikacijos lygis netenkina LFF.

Pristatęs federacijos biudžetą, LFF generalinis sekretorius atkreipė dėmesį, kad dabar federacijoje dirba 37 darbuotojai – maždaug perpus mažiau nei prieš kelerius metus. Be to, dabar išleidžiama dusyk mažesnė suma ir jų atlygiams.

Anot E.Stankevičiaus, šiais metais federacija prisidės prie septynių naujų dangų klojimo Lietuvos miestuose. Federacija iki šiol tęsė Belgijos klubo „Anderlecht“ programą, bet reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas dėl infrastruktūros, nes prieš kelerius metus vienintelė dengta futbolo aikštė sostinėje buvo „Sportima“.

UEFA dosniai remiamos LFF biudžetas šiemet turėtų siekti 13,2 mln. eurų, o iš valstybės institucijų federaciją pasiekė 460 tūkst. eurų.

„Mokesčių sumokame daugiau nei gauname“, – sakė E.Stankevičius.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Edgaras Stankevičius
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Edgaras Stankevičius

Priminęs, jog tai yra gyventojo pajamų mokestis, M.Majauskas teigė, kad iš tiesų valstybė futbolui skiria apie 10 mln. eurų per metus – klubams, aikštynams, vaikų futbolui.

Anot politiko, valstybė yra pasirengusi skirti kur kas daugiau futbolui, bet „esant dabartinei situacijai tai neįmanoma“.

LFF prezidentas T.Danilevičius priminė, kad federacija beldėsi pokalbiams į politikų duris ir anksčiau, bet tik dabar įvyko pirmasis pokalbių raundas, o federacijos įstatai atitinka visus valstybės įstatymus.

Olimpinis čempionas klausė apie viziją

Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitetui vadovaujantis Virgilijus Alekna teigė, kad futbolas turi būti itin svarbus valstybei.

„Nėra abejonių, kad futbolas yra Nr1. pasaulyje, futbolo įtaka labai didelė, nenuostabu, kad ir Lietuvoje futbolas vienas iš lyderių. Bet galbūt dar populiaresnis galėtų būti? Norinčių žaisti futbolą yra labai daug.

Valstybė neturi stadiono, bet Kaune jau iškilo, o metų pabaigoje jau gal galima bus net įeiti. Vilniuje jau irgi klojami pamatai, valstybė investuoja į futbolą“, – sakė V.Alekna, paklausęs T.Danilevičiaus apie LFF viziją sprendžiant suprastėjusių rezultatų situaciją.

„Masiškumas kasmet auga, trejus metus esame masiškiausia sporto šaka šalyje. Jūs, kaip buvęs sportininkas, gerai žinote, kad be masiškumo nebus ir rezultato“, – atsakė T.Danilevičius.

LFF prezidentas sakė, kad pastaruoju metu daug vertingų pamokų imama iš vokiečio Reinholdo Breu – jis ilgiau nei dešimtmetį kėlė Liuksemburgo futbolo lygį, o pernai metų pabaigoje tapo LFF techniniu direktoriumi. Prieš mėnesį 51 metų vokiečio darbų laukas dar labiau išsiplėtė – Lietuvos futbolo rinktinės trenerio poste jis pakeitė atleistą Valdą Ivanauską.

„Norint rezultatų, reikalinga geresnė infrastruktūra iš valstybės. Be jos nebus ir masiškumo klubuose“, – sakė T.Danilevičius.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Tomas Danilevičius
Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Tomas Danilevičius

Jis priminė, kad Kaune beveik pastatytas stadionas bus pirmasis, kuris atitiks visas tarptautines normas šalyje per tris dešimtmečius. Be to, pabrėžė, kad pernai Lietuvoje surengtas pasaulio salės futbolo čempionatas padėjo pagarsinti šalies vardą – esą jis buvo minėtas pasaulyje per milijoną kartų.

„Žalgiris“ toks pats įtakingas kaip Tauragės „Suktukas“

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė pats dažnai keliaudavęs kaip sirgalius paskui Lietuvos rinktinę ir pripažino, kad tokios prastos padėties dar nėra matęs.

„Tačiau matomi ženklai yra viena. Daug svarbiau užčiuopti pagrindinę problemą – tai uždara federacijos sistema“, – sakė L.Kasčiūnas.

Jis priminė, kad LFF sprendimus priima 20-ies asmenų Vykdomasis komitetas, į kurį asmenis išrenka apskritys ir šakinės futbolo organizacijos. Rinkimų konferencijoje teisę balsuoti turi apie šimtas narių.

L.Kasčiūno teigimu, pavyzdžiui, Lenkijoje po 2 narius į konferenciją deleguoja aukščiausios lygos klubai, o po 1 – pirmosios lygos klubai.

„Lietuvoje A lyga konferencijoje turi 5 balsus, kaip ir Tauragė, – sakė politikas, tačiau nepaminėjo Tauragės apskrities futbolo vadovo Arūno Pukelio, kuris iš viso nebuvo minimas per pokalbių valandą. – Vilniaus „Žalgiris“ turi tiek pat įtakos, kiek Tauragės „Suktukas“, įsteigtas prieš pat rinkimus Tauragėje.“

Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Laurynas Kasčiūnas

Anot L.Kasčiūno, Vilniuje yra apie 60 aktyvių futbolo klubų, o Tauragėje įregistruotos tik 8 komandos, aktyvių dar mažiau. Studentų lyga turi tokią pačią įtaką, kaip ir A lyga, – stebėjosi politikas.

„Ar sutiktumėte pakeisti įstatus pagal Lenkijos ir kitų pažangių futbolo šalių pavyzdį, kad klubai įgytų daugiau teisių?“ – teiravosi L.Kasčiūnas.

E.Stankevičius teigė, kad LFF konferencijoje dalyvauja 100 delegatų, iš kurių apie 70 esą atstovauja klubams.

Tuo metu M.Majauskas paragino LFF vadovus tramdyti šypsenas ir neleido pasisakyti T.Danilevičiui, kai šis norėjo.

Sulaukęs savo progos, T.Danilevičius teigė: „UEFA yra 55 nariai. Lietuva turi vieną balsą, kaip ir Vokietija. Tad čia atsakymas dėl „Žalgirio“ ir „Suktuko“. Vienas narys – vienas balsas. Nesvarbu, ar Lietuva, ar Anglija – tai vienas balsas.“

E.Stankevičius tikino, kad kasmet stengiamasi patobulinti įstatus pagal UEFA rekomendacijas.

Vitaminų neužtenka, reikia chemoterapijos

Seimo narys Arūnas Valinskas grįžo prie Lietuvos rinktinės rezultato ir nuvedė alegoriją į gydymą.

„Kai ligonis nueina pas šeimos gydytoją, skundžiasi prasta sveikata, bet jam atsako, kad reikėtų daugiau pamiegoti, gerti vitaminų ir laikytis dietos, – kalbėjo A.Valinskas. – Gal nebeužtenka veikti bendrais metodais? Sakote, kad reikia masiškumo, bet taip pat pažymite, kad jis jau yra.

Suprantu, kad turite viziją, bet yra žmonių, kurie mano, kad problemos gilesnės. Kad reikia ne vitamino C, o chemoterapijos.“

E.Stankevičius atsakė, kad dabartinė futbolo karta yra vaisius to, kaip futbolas buvo vystomas prieš 10–15 metų.

Prie dabartinės kartos augimo dabartiniai LFF vadovai teigė neprisidėję, o dabar rezultatų laukiama iš „Anderlecht“ programos.

„Be to, didžiausia problema yra trenerių kompetencija ir mūsų vaikų negebėjimas varžytis „11 prieš 11“, – sakė E.Stankevičius ir akcentavo, kad dabar taikomi Belgijos ir Liuksemburgo patirties elementai.

Seimo nariu dirbantis buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Sergejus Jovaiša sakė pats matęs, kaip reginiuose atsainiai vyksta futbolo treniruotės.

„Auklėtiniams išmetamas kamuolys, o jūs jau patys žaiskite. Todėl tie upeliai tokie drumzlini ir nesusiveda į vieną upę, – dėstė S.Jovaiša, su nostalgija priminęs, kad prieš 15–20 metų aikščių Lietuvoje iš viso nebuvo, bet buvo geresni rinktinės rezultatai. – Administracijoje turite tris futbolo komandas, o prižiūrėti visą ūkį nėra kam.“

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sergejus Jovaiša
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Sergejus Jovaiša

T.Danilevičius atsakė, kad tai bėdos, kurias spręsti federacijos rankų ilgio nepakanka. LFF prezidento teigimu, atsainaus požiūrio pasitaiko, nes tai dažniausiai būna valstybės biudžeto finansuojamas rajono centras, o pagal gerąją futbolo praktiką vystymas turėtų eiti per klubų ir akademijų sistemą. Todėl ir prašoma keisti finansavimo krepšelių politiką, kad „finansavimas būtų mažiau priklausomas nuo regionų valdininkų“.

„Pakeistus šią sistemą, galėtų būti pjūvis“, – sakė T.Danilevičius.

M.Majauskas įsiterpė, kad T.Danilevičius neišgirdo L.Kasčiūno pasiūlymo dėl klubų svarbos ir federacijos valdyme.

Skaudus sutartų mačų klausimas

Žodžio sulaukęs Seimo narys Andrius Kupčinskas atkreipė dėmesį, kad galbūt neverta vien remtis „Anderlecht“ futbolo programos sistema, nes geriau, kai yra konkurencija ir pasirinkimas. Taigi futbolo mokyklos galėtų ruošti savo vaikus ir pagal kitų didelių klubų sistemas.

Be to, A.Kupčinskas priminė, kad didelį biudžetą, lyginant su Lietuvos krepšinio federacija (3,6 mln.), turinti LFF nesuvaldo sutartų rungtynių problemos.

„Matome ne vieną klubą lygoje, kuris velkasi dugne, o net teisėjai vykdami į rungtynes žino, kad rezultatai gali būti sutarti“, – sakė A.Kupčinskas.

E.Stankevičius atsakė, jog su „Anderlecht“ pasirašytas trejų metų kontraktas baigiasi šią vasarą, o federacija neketina jo pratęsti. Remdamasis techninio direktoriaus nuomone, jis teigė, kad pastačius pamatus, akademijos ir pačios galės rinktis kitas programas.

Dėl sutartų rungtynių E.Stankevičius pripažino: tai – skaudi tema, dėl kurios jie ne kartą buvo susitikęs su aukštais policijos pareigūnais.

E.Stankevičius neslėpė, jog ir šiemet įtarimai supa A lygos autsaiderius (paskutinėje vietoje rikiuojasi „Jonava“), tačiau trūksta bent vieno iki pabaigos ištirto policijos tyrimo, realios bausmės.

„Šiuo metu tik vieną pabaigtą istoriją krepšinyje turime. Reikia daugiau precedentų, kad veiktų kaip atgrasymo priemonė – sakė E.Stankevičius. – Mes iš sportinės pusės sankcijas pritaikome, bet problematinių klubų liko, vadinasi, čia reikėtų valstybės pagalbos.“

Seimo narys Algirdas Butkevičius siūlė pakelti jaunimo finansavimą, nes ir jaunimo rinktinių rezultatai yra kuklūs, ne tik vyrų.

E.Stankevičius atsakė, jog jau yra startavęs pilotinis projektas, pagal kurį aukštą meistriškumą vykdančios akademijos gaus didesnes finansines injekcijas.

Tėvams trūksta lėšų vesti vaikus į treniruotes

Kitas Seimo narys Vytautas Gapšys grįžo prie futbolo federacijos valdymo klausimo. Jis teigė dirbęs prie daugybės įstatų – visur stengiamasi įtraukti kuo daugiau narių.

„Kad ir kaip žiūrėtume į skirstymą pagal apskritis, neatrodo, kad įsitraukimas būtų deramas, – sakė V.Gapšys, – Kodėl 100, kodėl ne 150 ar 200 narių? Kiek mažesnės apskritys turi realiai veikiančių klubų, palyginti su Vilniumi ar Kaunu? Kodėl negalima to išspręsti – tai būtų sveika.“

T.Danilevičius pakartojo, kad valdymo principas yra vienas narys – vienas balsas.

„Mes manome, kad klubai yra išgirsti“, – pareiškė LFF prezidentas ir pasiūlė pateikti konkrečių pasiūlymų.

M.Majauskas pakartojo, kad pasiūlymai yra teikiami: „Gaila, kad negirdite. Klubai turi dalyvauti valdyme tiesiogiai.

Linkiu išgirsti pasiūlymą apie didesnį tiesioginį klubų dalyvavimą, kaip sako ir FIFA pavyzdiniai standartai. Tai – aiški Seimo narių pozicija. Visgi jūs laikotės savo pozicijos.“

E.Stankevičius atsakė, kad jau norėta pakviesti ir UEFA bei FIFA atstovus, kad šie paaiškintų, „kas yra ir kaip valdomas Lietuvos futbolas“.

Posėdyje taip pat dalyvavęs A lygos prezidentas, „Riterių“ klubo savininkas Janas Nevoina pažymėjo, kad pagal klubų rezultatus Lietuva po truputį kopia reitinge.

„Klubus reikia daugiau remti – tai faktas, – siūlė Vilniaus komandos savininkas. – Su federacija dirbame, kad atsirastų didesnis finansavimas, kai kur klubams dar trūksta kvalifikacijos, bet problemas reikia analizuoti 20–30 metų atgal, kai buvo ryškus kvalifikacijos trūkumas.“

J.Nevoina pabrėžė, kad reikia daugiau investicijų į gatvės futbolą.

„Ateityje bus dar blogiau, nes tėvai nebeturi lėšų mokėti už vaikų treniruotes“, – pažymėjo J.Nevoina.

VIDEO: 2022-07-27 Biudžeto ir finansų komiteto ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdis

Daugiau nei valandos pokalbį reziumavo M.Majauskas: „Valstybės institucijos skiria reikšmingą sumą, be to, pasirengusios skirti daugiau, bet dabartinė situacija neleidžia.

Klausimų yra daug, taigi mes prie jų sugrįšime.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius