„Cowboys“ namuose jis toks milžiniškas, kad kartais atrodo, jog futbolo rungtynes stebi ne aikštėje, o kažkur tarp jos ir dangaus pakibusiame televizoriuje. Kamuolys rieda apačioje, tačiau akys vis tiek kyla aukštyn – ten, kur kiekvienas Lionelio Messi prisilietimas padauginamas iki monumentalaus dydžio, kur jo veidas tampa didesnis už vartus, o kiekviena klaida – beveik tokia pat vieša kaip ir kiekvienas stebuklas.
Pirmadieno popietės Arlingtone visa Argentina laukė sulaikiusi kvapą. Akistata su Austrija buvo ypatinga tiek Albiceleste, tiek jos talismanui.
Todėl kai rungtynių pradžioje Lionelio Scaloni auklėtiniai uždirbo baudinį, visas stadionas tarsi vienu judesiu išsitraukė telefonus.
Nebuvo būtina net sakyti, kodėl.
Vienas smūgis – ir L.Messi būtų tapęs rezultatyviausiu visų laikų pasaulio čempionatų žaidėju. Vienas smūgis, vienas vaizdo įrašas, vienas įrašas socialiniuose tinkluose, kurį būtų galima saugoti kaip mažą asmeninį įrodymą: aš buvau čia, kai jis aplenkė Miroslavą Klose.
Tačiau futbolo dievai, net kai vienas jų vaikšto aikštėje su dešimtuoju numeriu ant nugaros, mėgsta šiek tiek pažaisti dramaturgiją.
L.Messi smūgiavo pro šalį...
Trumpą akimirką stadionas liko be garso. Telefonai, kurie jau buvo pakilę fiksuoti istorijos, dabar užfiksavo tik kamuolį, nuskriejusį į raudoną „Lenovo“ reklaminį skydą. Tai buvo toks neįprastas vaizdas, kad net austrų sirgaliai atrodė truputį sutrikę – lyg žmogus, kuriam netikėtai būtų leista pamatyti dievą suklystantį daugybos lentelėje.
Bet argentiniečiai jo nepasmerkė.
Jie atleido jam greičiau, nei kamuolys spėjo nuriedėti už vartų. Iš tribūnų netrukus vėl pakilo tas ilgas, beveik ritualinis „Meeessiii“, o rankos kilo aukštyn ir leidosi žemyn – tarsi nusilenkiant ne žmogui, o aukščiausiajam.
Dalase tą popietę net baudinys pro šalį nebuvo nuodėmė. Veikiau maža liturginė pauzė prieš tai, kas vis tiek turėjo įvykti.
Ir įvyko.
Pirmasis L.Messi įvartis ne tik grąžino Argentiną į rungtynes, bet ir perrašė pasaulio čempionatų metraščius.
Septynioliktas taiklus smūgis – vienu daugiau nei M.Klose. Rekordas, kuris ilgai atrodė priklausantis Vokietijos futbolo mašinai, tą popietę atsidūrė kairėje argentiniečio kojoje.
O baigiantis rungtynėms jis įmušė dar kartą.
„Esu pavargęs ir jau beveik neturiu jėgų, sunku mąstyti ir kažką pasakyti, bet neslėpsiu, mėgaujuosi šia akimirka ir nekantrauju susitikti su komandos draugais rūbinėje. Tai, kaip viskas susiklostė, buvo įspūdinga. Turėjau baudinį, kuris galėjo padidinti mano įvarčių skaičių, bet galbūt tada nebūčiau įmušę kitų dviejų, niekada nežinai. Esu labai patenkintas savo komanda“, – po rungtynių mišrioje zonoje ispaniškai kalbėjo rungtynių didvyris.
Argentina laimėjo 2:0 ir užsitikrino vietą atkrintamosiose, L.Messi pelnė abu įvarčius.
Epiška, bet kartu ir dar vienas priminimas, kad Albiceleste šiame čempionate kol kas turi labai aiškią, labai paprastą ir kartu labai pavojingą formulę: duok kamuolį L.Messi ir tikėkis, kad pasaulis išvys dar vieną stebuklą.
Visi penki Argentinos įvarčiai šiame turnyre – jo.
Iš vienos pusės, tai skamba kaip gražiausia futbolo pasaka: po dviejų dienų 39-ąjį gimtadienį švęsiantis kapitonas, jau laimėjęs pasaulio čempionatą, vis dar renkasi ne ramų atsisveikinimą, o naują kalną.
Iš kitos – tai ir mažas perspėjimas argentiniečiams. Pasaulio čempionatą laimėti su vienu talismanu įmanoma, bet labai sunku, ypač kai tas vėliavnešys yra veteranas, kurį varžovai seka taip, kaip Teksaso saulė seka kiekvieną neatsargų žmogų be skrybėlės.
Gal dabar jau aiškiau, kodėl L.Messi po triumfo Katare nesudėjo visko į dėžę ir neišėjo iš aikštės taip, kaip išeina legendos filmuose.
2022-aisiais jis laimėjo taurę. Tačiau pasaulio čempionatų istorijoje dar liko viena viršūnė, į kurią nebuvo užkopęs. Dalase jis ją pasiekė.
„Žaisdamas futbolą stengiuosi nežiūrėti toli ir svarbiausia eiti į priekį žingsnis po žingsnio. Tai ilgas ir sunkus kelias, ir mes esame tam pasiruošę. Su rinktinės marškinėliais visada išgyvenu kažką ypatingo, man patinka žaisti ir leisti laiką aikštėje su šiais vaikinais. Buvo momentas, kai po to pramušto baudinio buvau tikrai supykęs, bet mums pavyko pakeisti situaciją, išsiveržti į priekį ir užsitikrinti tris taškus, o tai yra svarbiausia“, – žvelgdamas į istorinę eilutę kuklinosi L.Messi.
Užtat pagyrų savo lyderiui negailėjo Argentinos rinktinės treneris L.Scaloni.
Jis pažymėjo Leo reakciją po nerealizuoto baudinio, kai šis pradėjo su dviguba energija dirbti gynyboje.
„Kai Leo įsijungia, visi įsijungia ir pasitempia. Nežinau net ką dar apie jį galiu pasakyti...“, – žodžių pritrūko pasaulio čempionų vairininkas.
Žinoma, būtų pernelyg banalu sakyti, kad jis grįžo vien dėl M.Klose rekordo, nes niekada neatrodė kaip žmogus, kurį į priekį stumia vien skaičiai, kad ir kokius rekordinius jis juos rinktų.
Bet kartais futbolas pametėja tokias antraštes, kurių negali sugalvoti net scenaristas.
Dalasas tam buvo tobula vieta.
Tai miestas, pripratęs prie žvaigždžių, milžiniškų ekranų ir didžiųjų vardų, čia net futbolo rungtynės atrodo lyg pusiau sportas, pusiau amerikietiška popkultūros ceremonija. Tribūnose buvo galima išvysti legendinį „Dallas Cowboys“ quarterbacką Tony Romo, Argentinos krepšinio didybę Manu Ginobili, pop divą Shakirą.
Visi jie buvo garsūs. Visi jie turėjo savo vietą šioje popietėje. Tačiau vos L.Messi priimdavo kamuolį, visi jie tapdavo tiesiog žiūrovais.
Kaip ir visi kiti.
Tą amerikietišką reginio jausmą dar labiau pabrėžė tai, kas vyko šalia futbolo. Rungtynių pertraukėles vedė dvi vedėjos, viena – su kaubojiška skrybėle, tarsi FIFA turnyras būtų trumpam persikėlęs į rodeo areną. Per atsigaivinimo pauzes savo pasirodymus atliko „Cowboys“ šokėjos – įsliuogusios į kaubojiškus batus, su amerikietišku blizgesiu ir apranga, nepalikusia daug vietos fantazijai.
Argentinos treneris Lionelis Scaloni rungtynių išvakarėse vandens pauzes kritikavo kaip pernelyg išdraskančias futbolą.
Tačiau atrodo, kad Dalase net pauzė negali būti tiesiog pauzė.
Čia ji turi būti pasirodymas.
Gal dėl to laikas ir bėgo taip keistai greitai. Tarsi ne žiūrėtum dviejų valandų rungtynes, o būtum patekęs į vieną ilgą, blizgantį amerikietišką montažą: L.Messi pro šalį mušamas baudinys, argentiniečių giedamas jo vardas, didžiulis ekranas, kaubojiški batai, Shakira tribūnose, du įvarčiai, rekordas.
Ir pabaigoje – tas pats Argentinos futbolo dievas, kurio veidas vėl pakibęs virš aikštės.
Futbolas jam tą dieną pirmiausia davė mažą pamoką. O paskui – atlaidus.
Ir rekordą.
