Netoli Bremeno iš Turkijos emigravusių kurdų šeimoje gimusio 29-erių futbolininko pavardė šiomis dienomis – labiausiai aptarinėjama 86 mln. gyventojų turinčioje Vokietijoje.
Bet dar prieš keliolika metų galėjo atsitikti taip, kad D.Undavas apskritai mestų futbolą.
Kai jam buvo 14 metų, puolėjui nebeliko vietos Bremeno „Werder“ klubo akademijoje.
„Kai man buvo 14 metų ir „Werder“ pasakė, kad neturiu ateities jų klube, nes esu per žemas, tai sudaužė mano širdį“, – Belgijos žiniasklaidos kanalui „7sur7“ yra sakęs D.Undavas.
Tačiau jis neatsisakė savo svajonės ir toliau stengėsi tapti futbolininku. 17-os metų puolėjas paliko tėvų namus ir persikėlė žaisti į ketvirtame Vokietijos divizione rungtyniavusią „Havelse“ komandą. Bet tam, kad išsilaikytų finansiškai, jis turėjo susirasti ir papildomą darbą.
„Derinau treniruotes ir rungtynes su pilno etato, aštuonių valandų pamainos darbu prie lazerinių staklių gamykloje“, – atskleidė futbolininkas.
Jis keldavosi 4 valandą ryto, vykdavo į darbą, po jo keliaudavo treniruotis, o namo sugrįždavo apie 20 val. vakare. Ir taip kasdien.
„Turėjau dirbti tą darbą, kad turėčiau pinigų pragyvenimui, nes iš futbolo gaunamų pinigų nebūtų užtekę“, – sakė D.Undavas, kuris tuo metų už žaidimą ketvirtos lygos komandoje per savaitę uždirbdavo vos apie 140 eurų.
