53-ejų kaunietis nuo 2022-ųjų birželio yra didžiausias Chlorako „Akritas“ klubo investuotojas.
„Akritas“ – kuklus klubas iš apie 5 tūkst. gyventojų turinčio Chlorako miestelio, esančio Pafo rajone, vakarinėje Kipro dalyje.
Komanda suburta 1971 m. ir kurį laiką žaidė žemesniuose Kipro ešelonuose, trys sykius laimėjo trečią lygą, o nuo 2018-ųjų stabiliai žaidė antrajame divizione, kur 2022-aisiais iškovojo bronzą ir, Kipro čempionatui išsiplėtus iki 14 klubų, pakilo į stipriausią ešeloną.
Klubo valdymą šiuo laikotarpiu perėmė L.Varanavičius. Jau kuris laikas kaunietis dirba su įvairiais investicijų projektais ir Kipre įžvelgė naują galimybę.
Ne paslaptis, kad L.Varanavičius turi verslo interesų su kur kas didesnio Kipro futbolo klubo „Pafos“ savininkais Sergejumi Lomakinu ir Romanu Dubovu.
Šie du vyrai dalyvauja kelių Europos klubų nuosavybės struktūrose ir be „Pafos“ valdo vieną didžiausių Latvijos klubų „Riga“ bei Rusijos antrajame ešelone žaidžiančią Maskvos „Rodina“.
Viešumoje praktiškai nesirodantis S.Lomakinas turtus susikrovė iš Rusijos mažmeninės prekybos ir nepaisant didžiulių investicijų į „Riga“, prieš trejus metus Latvijoje buvo įtrauktas į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą.
Vengrijoje gimęs ir Anglijos pilietybę turintis R.Dubovas turi ypač plačių verslo interesų sporto srityje – „Formulė-1“, pasaulio ralio čempionatas, Maskvos „Spartak“ ledo ritulio komanda.
Anksčiau jis priklausė CSI konsorciumui, kuris prieš daugiau ne 10 metų valdė Anglijos „Premier“ lygoje tuo metu žaidusį „Portsmouth“ klubą, tačiau jo savininkas Vladimiras Antonovas buvo priverstas pasitraukti iš futbolo verslo žlugus „Snoro“ bankui Lietuvoje.
Visi trys minėti futbolo klubai Pafose, Rygoje ir Maskvoje formaliai turi skirtingus akcininkus, bet yra glaudžiai susiję ir valdomi kaip viena grupė – kildami karjeros laiptais, žaidėjai perkeliami iš vienos komandos į kitą.
L.Varanavičiaus valdomas „Akritas“ pačiame Kipre neretai irgi laikomas šios futbolo verslo imperijos dalimi ir vadinamas satelitine kur kas turtingesnio ir gilesnes tradicijas turinčio „Pafos" komanda.
Su lietuvio atėjimu „Akritas“ pradėjo naują etapą – pasikeitė valdyba, pradėtas iš pagrindų renovuoti administracijos pastatas, rekonstruojamas municipalinis stadionas.
Visgi futbolo aikštėje sekėsi kiek prasčiau ir debiutinis sezonas Kipro aukščiausioje lygoje nenusisekė.
Nors komanda ir pasiekė įspūdingų pergalių prieš istorinius Kipro klubus Famagustos „Anorthosis“ ir Nikosijos „Omonia“, galiausiai Chlorako komanda liko paskutinėje keturioliktoje vietoje ir vėl nusileido į antrą divizioną.
Šį sezoną po aštuonių turų „Akritas“ antrajame Kipro ešelone tarp 16 komandų užima dešimtąją vietą.
Sekmadienį už 70 km nuo Chlorako esančiame Limasolyje L.Varanavičiaus tautiečiai žais draugiškas rungtynes su Kipro komanda ir taip užbaigs 2023-uosius. „Akritas“ didžiausias investuotojas taip pat bus stadione.
15min kalbėjo su L.Varanavičiumi apie Kipro futbolo virtuvę, džiaugsmus ir skaudulius.
„Mano darbas klube yra susijęs su investavimu – esu atsakingas už žaidėjų atvežimą, klubo finansavimą. Sporto dalį tvarko vietiniai žmonės, miesto meras yra mūsų klubo direktorius. Pirmą sezoną tikslas buvo likti stipriausiame ešelone ir šios užduoties nepavyko įgyvendinti, bet sezono pabaigoje pelningai pardavėme keletą jaunų žaidėjų ir galiausiai susigrąžinome beveik visą tą sumą, kurią investavome.
Kipro klubai, žaidžiantys stipriausiame divizione, turi geras finansines sąlygas ir iš karto gauna 400 tūkst. už televizijos teisių pardavimą. Biudžetą pavyko subalansuoti, bet kartu gavome ir gerą pamoką. Supratome, kad tas išėjimas į aukščiausią lygą mūsų jaunai komandai buvo per ankstyvas. Mes iš pradžių net nesiruošėme žaisti stipriausiame ešelone, bet lygą išplėtus dviem komandomis, teko griebti šį šansą. Atėjom, pasimatavom, pinigine prasme nepralošėme, o dabar statome komandą iš naujo“, – kalbėdamas su 15min apibendrino buvęs LFF prezidentas.
– Kaip vertinate pirmuosius Kipre praleistus metus?
– Remiamės 19-20 metų žaidėjais. Stengiamės juos užgrūdinti, bet ir pašalinės jėgos daro savo. Sunku pasakyti, kurioj dar šalyje problemos su teisėjais galėtų būti didesnės nei yra Kipre. Lietuvoje mes jau seniai tokio vaizdo nesame matę. Tokie dalykai pas mus buvo gal kokiais 2002-2003 metais. Tai yra žiauru, o problema jautėsi ir praėjusį sezoną aukščiausioje lygoje. Tai yra mažų šalių problemos. Panašus vaizdas kadaise buvo Škotijoje, dabar tą patį matau ir čia.
Dauguma teisėjų yra užaugę būdami stipriausių istorinių Kipro futbolo klubų fanais ar net žaidėjais. Jiems labai sunku teisėjauti objektyviai. Kartais tai vyksta net nepiktybiškai, o emocionaliai. O yra ir tokių, kurie prieš naujokus yra nusistatę iš principo.
Neseniai žaidėme taurės turnyre ir buvome visiškai nuteisėjauti. Prieš „Zakakiou“ klubą pirmavome 3:0 ir dar mušėme baudinį. Jį įmušėme, bet teisėjas įvarčio neįskaitė, nes spyręs žaidėjas atliko nežymų šuoliuką. Visai neseniai toks pats epizodas buvo Čempionų lygoje. Ten viskas buvo gerai, o mūsiškis gavo geltoną kortelę, įvartis buvo atšauktas ir galiausiai sugriuvome bei pralaimėjome 3:4. Teisėjas buvo Kipro futbolo federacijos prezidento giminaitis...
Bendrai Kipro futbolas susiduria su panašiomis problemos, kokių turi ir kitos mažesnės ar Rytų Europos futbolo šalys. Neseniai dėl korupcijos iš vietinės federacijos buvo nušalinti septyni asmenys, šiuo metu vyksta tyrimas prieš federacijos prezidentą Giorgios Koumą.
Jis pateko į interesų konfliktą, nes turi kelias bendroves, kurios prekiauja futbolo transliacijų teisėmis. Pagal Kipro įstatymus asmuo negali užimti oficialių pareigų sporto srityje, jei turi asmeninių verslo interesų, susijusių su sporto šaka, kuriai jis tarnauja.
Čia tikrai neliūdna (šypsosi).
