FIFA oficialiame tinklapyje balsavę futbolo aistruoliai Maradoną išrinko geriausiu XX amžiaus pasaulio futbolininku.
Diego Armando gimė 1960 metų spalio 30 dieną Buenos Airių provincijos Lanus mieste. Jo tėvas - malūnininkas, mama - namų šeimininkė. Diego - pirmasis šeimos sūnus, iki tol jo tėvai buvo susilaukę keturių dukterų. Kai būsimai futbolo žvaigždei sukako 7 metai, jis gavo dovanų pirmą kamuolį. Tiesa, jau ir iki tol Diego su kiemo draugais žaidė kažką panašaus į futbolą: bėgiodami jie gainiodavo kamuolį arba tai, ką tuo metu buvo galima pavadinti kamuoliu. Su dovanotu kamuoliu Diego užmigo jau pirmą naktį, o kiemo draugams paspardyti jį leido tik kitų metų pavasarį - visą žiemą kamuolys pragulėjo Diego kambaryje.
Sulaukęs dešimties metų, sportininkas pradėjo žaisti "Estrella Roja" klubo mokykloje. O gindamas „Los Cebollitas“ ekipos garbę 11-metis Maradona įmušė net 5 įvarčius į „River Plate“ vartus. Dar vienas naujas žingsnis buvo „Argentinos Juniors“ ekipa. Profesionalioje komandoje Maradone debiutavo 1976 metų spalio 20 dieną – sportininkui tada nebuvo nė 16 metų. Dar po pusmečio jis jau debiutavo Argentinos nacionalinėje rinktinėje – tiesa, dvikovoje su Vengrijos futbolininkais Maradona žaidė tik 20 minučių ir pasižymėti nespėjo.1979 metais su Argentinos jaunimo rinktine futbolininkas iškovojo Pietų Amerikos čempionato sidabrą, o tais pačiais metais su savo bendraamžiais jis iškovojo planetos čempionų titulą. Beje, pats Maradona teigė, kad 1979 metų Argentinos jaunimo rinktinė buvo pati geriausia komanda, kurioje jam teko žaisti. Japonijoje vykusiose pasaulio pirmenybėse buvo paskelbtas geriausiu žaidėju.
Kylančios žvaigždės kaina pradėjo augti. Pasirašęs sutartį su „Boca Juniors“, jis 15 kartų per metus gaudavo po 60 tūkstančių dolerių. Beveik milijono metinis atlygis pakeitė ne tik žaidėjo, bet ir visos jo šeimos, persikėlusios į naują erdvų namą, gyvenimą.
Iš „Boca Juniors“ Maradona 1982 m. išvyko į Ispaniją, kur tapo „Barcelona“ nariu. Tačiau Katalonijos klubo garbę jis gynė tik du sezonus, o 1984-ųjų rugsėjį jis jau vilkėjo „Napoli“ marškinėlius.
Po to sekė 1986 metų pasaulio čempionatas, kuriame Maradona su Argentinos rinktine tapo nugalėtoja. Kelią link medalių argentiniečiams atvėrė pergalė ketvirtfinalyje prieš Anglijos rinktinę: būtent šiame susitikime Maradona ranka pelnė įvartį, tačiau jis buvo įskaitytas. Finale argentiniečiai 3:2 nugalėjo Vokietijos rinktinę.
Tai buvo ne paskutinis Maradonos apdovanojimas pasaulio čempionatuose: 1990-aisiais Argentinos rinktinė užėmė 2-ąją vietą. Iš viso Argentinos rinktinės garbę 10 numeriu tradiciškai žaisdavęs futbolininkas gynė 91 kartą ir pelnė 34 įvarčius.
Po „Napoli“ argentinietis rungtyniavo „Sevilla“, „Newell's Old Boys“ klubuose, o karjerą baigė grįžęs į „Boca Juniors“.
Spalvinga ir dažnai skandalinga asmenybė traukė dėmesį ne tik futbolo aikštelėje. Jis vartojo narkotikus (dėl to ir karjerą buvo priverstas baigti anksti). 1991 metų kovo 17 dieną jo organizme buvo aptikta kokaino pėdsakų: dėl to Italijos futbolo federacija jį diskvalifikavo 15 mėnesių. Nusprendęs grįžti į tėvynę, jis ir Argentinoje sulaukė nemalonės: jo namuose buvo rasta narkotikų, todėl sportininkui teko dalyvauti ir reabilitacijos procedūroje.
Tačiau gyvenimo pamokų argentinietis neišmoko – 1994 metais jo organizme buvo aptikta net penkių draudžiamų preparatų pėdsakų ir skirta dar viena 15 mėnesių diskvalifikacija.
Tai buvo savotiškas taškas žaidėjo karjeroje, ir Maradona nusprendė išbandyti save žaidžiančio trenerio poste. Beje, problemų dėl narkotikų jo gyvenime buvo ir vėliau, nors Maradona pats aktyviai įsitraukdavo į kampanijas prieš narkotikų vartojimą.
Sugebėjęs išbristi iš skandalų liūno Maradona vėl garsiai prabilo apie pergalių siekį. Jis tapo Argentinos nacionalinės rinktinės vyriausiuoju treneriu. Tačiau šių metų planetos pirmenybių ketvirtfinalyje argentiniečiai nusileido vokiečiams: po šios nesėkmės Maradona paliko savo postą.
O dabar, sulaukęs 50-ojo gimtadienio, jis užsiminė apie norą dirbti treneriu Didžiojoje Britanijoje: „Aš norėčiau treniruoti Premier lygos klubą. Čia yra daug komandų, turinčių pajėgių žaidėjų. Vienintelė problema: tos komandos, kurios mane domina, jau turi vyriausiuosius trenerius. Nors jeigu sulauksiu palankaus pasiūlymo, tikrai nedvejodamas vyksiu į Angliją. Aišku, norėčiau ir grįžti į rinktinę. Tai mano likimas – treniruotis geriausius Argentinos futbolininkus. Tikiu, kad federacija tai suvoks ir suteiks man dar vieną šansą“.
Įspūdingiausi D.Maradonos įvarčiai - šiame rinkinyje:
