Skelbiame išplatintą pranešimą:
Spalio 25-ąją Alytuje vyko paskutinės šio sezono Pirmos lygos DFK „Dainavos“ namų rungtynės. Deja, kaip ir praėjusį sezoną, „Dzūkų Tankai“ jas turėjo pažymėti protestu. Rungtynių metu iškėlėme plakatą su užrašu: „Mere, Alytaus futbolas dega. Ar šito gaisro negesinsim?“ Šalia – simboliškai „uždegtos“ padangos, primenančios miesto mero Nerijaus Cesiulio politinės karjeros pradžią.
Protesto priežastis – ne vienus metus besitęsiančios Alytaus futbolo problemos, neužtikrinta „Dainavos“ ateitis ir, mūsų vertinimu, miesto valdžios nenoras imtis realių sprendimų. Per pastaruosius metus ne kartą susitikome su savivaldybės atstovais ir pačiu meru, dalyvavome diskusijose dėl galimų investuotojų, ieškojome kompromisų ir tikėjomės pokyčių. Paskutinis „Dainava“ susidomėjęs investuotojas kartu su partneriais vien pirmajam sezonui buvo pasirengęs skirti apie 400 tūkst. eurų privačių lėšų ir turėjo aiškią klubo vystymo viziją. Tačiau nesulaukęs konkrečių atsakymų iš savivaldybės, galiausiai ir jis atsisakė planų investuoti į klubą.
Šiandien esame ten pat, kur buvome prieš metus. Pažadų daug, konkrečių rezultatų – nėra, o „Dainavos“ ateitis tampa vis labiau neaiški. Todėl nusprendėme viešai išdėstyti visą įvykių chronologiją ir paaiškinti, kodėl mūsų kantrybė galutinai išseko.
Nuo optimizmo iki nutrūkusių derybų
Dar po praėjusio sezono fiasko viešai įvardijome įsisenėjusias klubo problemas: žaidėjų komplektacijos spragas, vadovybės darbo trūkumus, sudėtingą finansinę padėtį ir veiksmus, kurių tikėjomės iš miesto valdžios. Pasibaigus sezonui, pradėjus derinti leidimą grafičiui stadione, užsimezgė dialogas su savivaldybės administracija bei Nerijaus Cesiulio komanda. Galiausiai įvyko ir tiesioginis susitikimas su miesto meru.
Pirmasis susitikimas nuteikė optimistiškai. Miesto vadovas pritarė mūsų išsakytai pozicijai, išgirdome pažadų dėl taip reikalingos naujos futbolo infrastruktūros, aptarėme klubo dalininkų klausimą bei būtinus žingsnius siekiant užtikrinti ilgalaikį ir skaidrų „Dainavos“ finansavimą. Atrodė, kad pagaliau atsirado abipusis supratimas ir noras spręsti problemas, apie kurias kalbėjome jau ne vienus metus.
2026 metų sezoną pasitikome gana optimistiškai. Savivaldybės atstovai mus informavo, kad atsirado žmogus, norintis rimtai investuoti į „Dainavą“. Jis buvo pristatomas kaip finansiškai pajėgus, geros reputacijos Alytaus verslininkas, galintis klubui suteikti reikšmingą finansinę injekciją ir pritraukti daugiau miesto verslo atstovų. Tiesa, kol derybos neįgavo konkretaus pavidalo, potencialus investuotojas nenorėjo atskleisti savo tapatybės, tačiau tuo metu mums tai atrodė suprantama.
Deja, po kurio laiko derybos įstrigo. Miesto atstovų teigimu, dėl esamų klubo vadovų nenoro bendradarbiauti. Į tokią informaciją reagavome nedelsdami – jau po pirmųjų sezono rungtynių Galinėje su klubo direktoriumi turėjome griežtą pokalbį. Vis dėlto išgirdome gerokai besiskiriančias abiejų pusių situacijos versijas. Skirtumai buvo tokie dideli, kad net objektyvią tiesą kažkur per vidurį rasti tapo sudėtinga.
Nenorėdami stoti nei miesto, nei dabartinių klubo dalininkų pusėn, nusprendėme į derybas aktyviau įsitraukti patys. Tačiau potencialiam investuotojui gavus išsamią informaciją apie tikrąją „Dainavos“ finansinę padėtį, jo entuziazmas greitai išblėso, o derybos galiausiai nutrūko. Taip ir nesužinojome, ar pagrindine kliūtimi tapo reikalingų investicijų mastas, ar kitos derybų aplinkybės. Aišku tik viena – jokio susitarimo pasiekti nepavyko, o klubo situacija liko nepasikeitusi.
Supratę, kad artimiausiu metu klubo vadovybėje pokyčių nebus, šio klausimo daugiau nebekėlėme. Savo energiją nukreipėme ten, kur viskas priklauso nuo mūsų pačių – kokybiškam komandos palaikymui namuose ir išvykose, choreografijoms, pirotechnikos pasirodymams ir futbolo kultūros puoselėjimui mieste. Vis dėlto nemalonus poskonis liko, o atsakymų į svarbiausius klausimus taip ir nesulaukėme.
Potencialiam investuotojui meras buvo pažadėjęs tiek didesnį, tiek ilgalaikį „Dainavos“ finansavimą. Tačiau kodėl tokios pačios aiškios finansavimo perspektyvos negali būti sudarytos klubui nepriklausomai nuo jo dalininkų? Be to, visas investuotojo paieškų procesas labiau priminė pačios savivaldybės sumanymą, o ne savarankišką verslininko iniciatyvą gelbėti klubą. Trūko konkrečios vizijos, aiškių įsipareigojimų ir realaus noro imtis atsakomybės. Galiausiai vietoj žadėtų investicijų ir ilgalaikio finansavimo liko tie patys neišspręsti klausimai, o „Dainavos“ perspektyvos tapo dar miglotesnės.
Papildomo finansavimo dalybos
Dar daugiau klausimų kilo vasarą, kai Alytaus miesto savivaldybė pradėjo skirstyti papildomo aukšto sportinio meistriškumo finansavimo lėšas. Apie galimybę pateikti paraišką „Dainava“ sužinojo likus vos vienai dienai iki paraiškų teikimo termino pabaigos. Nors paraišką pateikti pavyko, sunku suprasti, kaip apskritai galėjo susiklostyti tokia situacija.
Visą birželį „Dainavos“ rungtynėse lankėsi įvairūs savivaldybės administracijos ir miesto tarybos atstovai, tačiau nė vienam jų nekilo mintis informuoti klubą apie galimybę pretenduoti į papildomą finansavimą. Ypač žinant, kad visame mieste tėra šešios organizacijos, galinčios pretenduoti į tokio pobūdžio paramą, o įprasta savivaldybės praktika – apie tokias galimybes papildomai pranešti žodžiu ar telefonu. Apie finansavimą klubas sužinojo tik diskutuojant dėl stadiono vejos atnaujinimo, todėl iki šiol lieka klausimas, ar ši informacija apskritai nebuvo paminėta atsitiktinai.
Dar daugiau abejonių sukėlė pats papildomų lėšų paskirstymas. Naujajam miesto krepšinio klubui buvo skirta 250 tūkst. eurų, o „Dainavai“ – vos 10 tūkst. eurų. Kad būtų aiškus visas finansavimo kontekstas, metų pradžioje savivaldybė ankstesniam miesto krepšinio klubui taip pat skyrė finansavimą, „Dainavai“ – 130 tūkst. eurų. Negana to, pirmą kartą klubo istorijoje „Dainavai“ skirtą metinį finansavimą nuspręsta išmokėti dalimis, kas ketvirtį, taip dar labiau apsunkinant finansinių srautų planavimą ir kasdienių įsipareigojimų vykdymą.
Nekvestionuojame kitų sporto šakų teisės į finansavimą ir nesiekiame supriešinti miesto sporto bendruomenės. Tačiau norime suprasti, kokiais kriterijais vadovaujantis priimami tokie sprendimai ir kaip nustatomi skirtingų sporto organizacijų finansavimo poreikiai. Kodėl naujai įkurtam krepšinio klubui skiriamas ketvirtis milijono eurų, o ilgametes tradicijas turinčiam reprezentaciniam futbolo klubui, susiduriančiam su realia išlikimo grėsme, tenka vos 130 tūkst. eurų ir 10 tūkstančių papildomo finansavimo?
Juolab kad dar sezono pradžioje vykusių derybų metu savivaldybė buvo išsamiai supažindinta su „Dainavos“ finansine padėtimi ir dabartinių savininkų pozicija. Miestas žinojo, kad finansinė našta tampa per didelė, todėl kitą sezoną „Dainavos“ pasitraukimas į žemesnę lygą yra visiškai realus scenarijus. Toks miesto sprendimas tik sustiprino mūsų abejones dėl futbolo vietos savivaldybės sporto prioritetuose.
Derybos dėl klubo ateities
Mūsų kantrybė galutinai išseko artėjant sezono pabaigai, kai prieš vienas iš „Dainavos“ rungtynių miesto atstovas informavo, kad reikalai pagaliau juda į priekį. Esą svarstomi du galimi klubo dalininkų sudėties keitimo variantai ir artėjama prie galutinio susitarimo. Nors abu variantai mums pasirodė migloti, tokia žinia vis tiek suteikė šiokios tokios vilties.
Tačiau nusprendę informaciją patikrinti ir susisiekę su „Dainavos“ vadovais išgirdome visai ką kita. Paaiškėjo, kad apie minimus variantus klubo vadovybė apskritai girdi pirmą kartą. Situacija priminė šių dienų geopolitiką, kai dvi šalys derasi dėl trečiosios ateities, jai pačiai net nežinant, kad tokios derybos vyksta.
Būtent čia mūsų kantrybė ir baigėsi. Po kitų „Dainavos“ rungtynių suorganizavome neoficialų susitikimą, kuriame dalyvavo klubo, savivaldybės ir mūsų atstovai. Be jokių užuolankų išsakėme savo nuomonę apie susidariusią situaciją, nesibaigiančius pažadus ir realių sprendimų trūkumą. Tačiau susitikimo metu išryškėjo dar viena problema, kuri, mūsų vertinimu, iki šiol trukdo konstruktyviai spręsti Alytaus futbolo ateities klausimus.
Ar asmeniniai nesutarimai svarbesni?
Iš miesto atstovų išgirdome nemažai prieštaringų argumentų. Labiausiai nustebino tai, kiek daug dėmesio ir toliau skiriama ankstesniam savivaldybės bei klubo savininkui priklausančios futbolo akademijos teisminiam ginčui. Mums susidarė įspūdis, kad šis ginčas iki šiol daro įtaką miesto valdžios požiūriui į „Dainavos“ ateitį, nors akademija bylą prieš savivaldybę jau laimėjo.
Mūsų akimis, miesto valdžios požiūris į šią situaciją kelia rimtų klausimų. Net teismui pripažinus savivaldybės sprendimus neteisėtais, susitikimuose prie to paties konflikto vis dar grįžtama, užuot susitelkus į šiandienines vyrų futbolo problemas. Dar sunkiau suprasti, kodėl nesutarimai dėl vaikų futbolo akademijos finansavimo turėtų turėti įtakos reprezentacinės vyrų komandos ateičiai. Ar ankstesni konfliktai tikrai gali būti svarbesni už viso miesto futbolo vystymąsi?
Savivaldybės pareiga – užtikrinti sąžiningas ir skaidrias sąlygas visiems Alytaus vaikams, nepriklausomai nuo to, kokioje įstaigoje jie sportuoja. O suaugusiųjų futbolo finansavimas turi būti sprendžiamas atskirai, vadovaujantis aiškiais kriterijais. Todėl po šio susitikimo nusprendėme dar kartą kreiptis tiesiogiai į merą, tačiau šį kartą atėjome jau ne su ilgu problemų sąrašu, o su vienu konkrečiu reikalavimu.
Vienas reikalavimas merui
Suprasdami, kad miestas negali ir neprivalo vienas išspręsti visų „Dainavos“ problemų, nusprendėme susitelkti į svarbiausią klausimą – aiškią trejų metų vyrų futbolo finansavimo tvarką. Net nekalbėjome apie konkrečias sumas, nes mums svarbiausia, kad klubas žinotų, kokiomis sąlygomis ir kokio savivaldybės finansavimo galėtų tikėtis artimiausius trejus metus. Tokia sistema suteiktų tvirtą pagrindą planuoti veiklą, formuoti biudžetą, pritraukti naujų rėmėjų ir potencialių investuotojų.
Ir visiškai nesvarbu, ar klubą valdytų dabartiniai dalininkai, ar nauji investuotojai. Finansavimo sąlygos turi būti aiškios visiems, o pats miestas savo sprendimais parodytų, kokio lygio reprezentacinės futbolo komandos nori Alytuje. Juolab kad savivaldybės biudžetas planuojamas trejiems metams į priekį, todėl sukurti analogiško laikotarpio sporto finansavimo modelį tikrai neturėtų būti raketų mokslas.
Vis dėlto susitikimas su miesto vadovu ir vėl baigėsi nusivylimu. Nors buvome sutarę kalbėti išskirtinai apie vyrų futbolą, pokalbis nuolat grįždavo prie futbolo akademijos teismo bylos. Klausimas dėl trejų metų finansavimo tvarkos buvo nukreipiamas į šalį, o į kai kuriuos konkrečius klausimus apskritai nesulaukėme aiškių atsakymų.
Nepaisant to, meras tikino mus išgirdęs ir supratęs, o galimus problemos sprendimo būdus pažadėjo aptarti su miesto tarybos nariais. Tačiau praėjo daugiau nei mėnuo, ir iki šiol nesulaukėme nei konkretaus pasiūlymo, nei aiškaus veiksmų plano, nei apčiuopiamos pažangos. Tik dar vieni pažadai, kad viskas juda į priekį. Kiek dar galima kalbėti apie tą patį, kai kiekvienas prarastas mėnuo mažina galimybes galbūt apskritai išsaugoti „Dainavą“?
Nuolat besikeičiančios sąlygos
Norime pabrėžti, kad situacija nėra be išeities. Permainos klube yra būtinos, o dabartiniai jo dalininkai pasirengę perleisti savo dalis naujiems investuotojams, jeigu šie sutiktų perimti klubo finansinius įsipareigojimus. Rimas Kantaravičius taip pat yra atviras deryboms dėl „Dainavos“ futbolo akademijos pardavimo. Taigi galimybių susitarti yra, tačiau tam reikalingos aiškios ir nekintančios sąlygos.
Deja, būtent jų šioje istorijoje labiausiai ir pasigendame. Jeigu metų pradžioje savivaldybei kliuvo per mažas privataus sektoriaus indėlis, dėl kurio esą nebuvo galima „Dainavai“ skirti adekvataus finansavimo, tai verslininkams pradėjus rodyti susidomėjimą atsirado naujų reikalavimų. Vienas jų – kad klubo dalininkų sudėtyje nebeliktų Rimo Kantaravičiaus.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Pastarąjį mėnesį lygiagrečiai vyko derybos su dar vienu stambiu Dzūkijos regiono verslininku. Būtent šių pokalbių metu pirmą kartą išgirdome ir savivaldybės lūkestį, kad Rimo Kantaravičiaus nebeliktų ne tik „Dainavos“ klube, bet ir futbolo akademijoje.
Įdomiausia tai, kad paskutinis potencialus investuotojas buvo pasirengęs įsigyti ir „Dainavos“ akademiją. Atrodytų, kad tokiu būdu būtų galima įgyvendinti visus iki tol miesto išsakytus reikalavimus ir pagaliau pasiekti susitarimą. Tačiau net ir atsiradus tokiai galimybei konkretūs sprendimai nebuvo priimti, o derybos ir toliau nedavė laukto rezultato.
Po paskutinio susitikimo verslininkas buvo informuotas, kad su juo susisieks savivaldybės atstovai. Tačiau, mūsų žiniomis, jokio grįžtamojo ryšio jis taip ir nesulaukė. Ir šiuo atveju kalbame ne apie eilinį potencialų rėmėją, o apie vieną turtingiausių Dzūkijos regiono verslininkų, kuris į futbolą norėjo ateiti su aiškia strategija ir konkrečiu tikslu – sugrąžinti „Dainavą“ į aukščiausią Lietuvos futbolo lygą.
Mūsų žiniomis, vien pirmajam sezonui Pirmoje lygoje šis verslininkas kartu su partneriais buvo pasirengęs skirti apie 400 tūkst. eurų privačių lėšų. Tai būtų buvusi reikšminga finansinė injekcija, galėjusi tapti pagrindu klubo atsigavimui ir ilgalaikiam augimui. Deja, po paskutinių rungtynių įvykus pokalbiui su klubo dalininkais sužinojome, kad verslininkas šio sumanymo atsisakė, nes taip ir nesulaukė konkrečių atsakymų iš miesto savivaldybės.
Todėl šiandien kyla labai paprastas klausimas – ko dar reikia, kad savivaldybė pagaliau pradėtų rimtai spręsti „Dainavos“ ateitį? Iš pradžių trūko privataus kapitalo, vėliau kliuvo klubo dalininkų sudėtis, dar vėliau atsirado reikalavimas dėl futbolo akademijos savininko. Tačiau net atsiradus investuotojui, pasirengusiam svarstyti visų šių klausimų sprendimą ir į klubą įnešti šimtus tūkstančių eurų, susitarimas taip ir nebuvo pasiektas. Būtent tokia įvykių seka ir verčia mus abejoti, ar miesto valdžia iš tiesų turi aiškią viziją, kaip turėtų atrodyti „Dainavos“ ateitis.
Taigi nėra taip, kad Alytuje apskritai nebūtų žmonių, galinčių ir norinčių investuoti į futbolą. Tačiau tam reikia ne naujų kliūčių, nesibaigiančių užkulisinių pokalbių ar pažadų, o aiškių ir visiems suprantamų sąlygų. Potencialus investuotojas turi žinoti, kokias galimybes turės klubas, kokia savivaldybės pozicija ir kokio finansinio stabilumo galima tikėtis ateityje. Kol to nėra, tikėtis rimtų ir ilgalaikių privačių investicijų tampa vis sudėtingiau.
Jeigu situacija nesikeis, „Dainava“ gali būti priversta trauktis į žemesnę lygą arba apskritai stabdyti savo veiklą. Tokia perspektyva, turint omenyje klubo istoriją, tradicijas ir reikšmę Alytui, mums atrodo sunkiai suvokiama. Todėl gana demonstruoti ego ir asmenines ambicijas – laikas pradėti dirbti dėl Alytaus futbolo. Darbais, o ne pažadais.
Problema gerokai didesnė
Tačiau kodėl visa tai viešiname? Nes problema nėra vien „Dainava“. Mūsų vertinimu, visa Alytaus sporto sistema jau ilgą laiką susiduria su rimtomis problemomis, o aiškios ir ilgalaikės sporto vystymo strategijos miestas iki šiol neturi.
Klubų finansavimas daugeliu atvejų neužtikrina galimybių nuosekliai siekti aukštų sportinių rezultatų. Dalis organizacijų priverstos daugiau dėmesio skirti išlikimui, o ne sportiniam augimui. Sporto akademijos dėl finansavimo klausimų priverstos bylinėtis su savivaldybe, o skirtingose įstaigose sportuojantiems Alytaus vaikams, mūsų akimis, nesudaromos vienodos sąlygos.
Norime Alytuje matyti ne vien gražius rezultatus turnyrinėse lentelėse, bet ir tvirtą sporto pagrindą – stiprius klubus, akademijas, modernią infrastruktūrą, vietos sportininkų ugdymą bei aiškias galimybes augti. Tam reikalinga ilgalaikė strategija, o ne pavieniai sprendimai kiekvieną kartą, kai kuri nors organizacija atsiduria ties išlikimo riba. Būtent todėl mūsų pagrindinis reikalavimas apima ne tik futbolą, bet ir visą Alytaus aukšto meistriškumo sportą.
Reikalaujame skaidrios finansavimo tvarkos
Alytaus miesto savivaldybė privalo sukurti aiškią, skaidrią ir ilgalaikę aukšto meistriškumo sporto finansavimo sistemą. Ji turi būti pagrįsta objektyviais, viešais ir visoms organizacijoms vienodai taikomais kriterijais. Tokia tvarka leistų sporto klubams planuoti savo veiklą bent trejus metus į priekį, pritraukti privačių investicijų ir siekti aukštesnių rezultatų, užuot kasmet iš naujo sprendus savo išlikimo klausimus.
Nesiekiame savivaldybei nurodinėti, kokiu konkrečiu būdu ši sistema turėtų būti įgyvendinta. Svarbiausia, kad finansavimo principai galiotų trejus metus, užtikrintų sporto organizacijoms aiškias veiklos sąlygas ir būtų kiek įmanoma atskirti nuo politikų asmeninių simpatijų, antipatijų bei trumpalaikių interesų. Kokia forma tai būtų įtvirtinta – savivaldybės atsakomybė. Mums svarbus realiai veikiantis rezultatas, o ne dar vienas dokumentas, kuris pasikeitus politinėms aplinkybėms netektų prasmės.
Priminsime, kad panaši ilgalaikio finansavimo tvarka praėjusioje miesto tarybos kadencijoje jau buvo priimta. Tačiau vėliau, socialdemokratams užsitikrinus apie 70 proc. vietų miesto taryboje, ji buvo panaikinta. Mūsų vertinimu, toks sprendimas tik sugrąžino sporto organizacijų priklausomybę nuo politinės valdžios ir dar kartą parodė, kokia svarbi yra nuo trumpalaikių politinių interesų nepriklausoma sistema.
Sporto klubų ateitis neturėtų priklausyti nuo to, kas konkrečiu metu užima mero postą, kam priklauso klubas ar kokie santykiai sieja jo vadovus su politikais. Miesto sporto politika privalo turėti aiškų tęstinumą, o finansavimo principai turi būti suprantami visiems – tiek jau veikiančioms organizacijoms, tiek potencialiems investuotojams.
Nereikalaujame, kad savivaldybė padengtų visas „Dainavos“ skolas ar viena išlaikytų klubą. Tačiau reikalaujame aiškaus atsakymo, kiek miestui reikalingas aukšto lygio sportas ir kokiomis sąlygomis jis pasirengęs prie jo prisidėti. Tik turėdami tokius atsakymus galėsime kalbėti apie tvarią futbolo ir kitų sporto šakų ateitį Alytuje.
Ar dar rūpi miesto valdžiai?
Per pastaruosius metus kalbėjomės, ieškojome kompromisų, dalyvavome susitikimuose ir tikėjomės, kad bendromis pastangomis pavyks pakeisti situaciją. Tačiau šiandien vis dar neturime nei aiškaus „Dainavos“ finansavimo modelio, nei ilgalaikės miesto sporto strategijos, nei garantijų, kad vienas seniausių ir gilias tradicijas turinčių regiono futbolo klubų galės tęsti kovas dabartiniame lygyje. Ir visa tai vyksta mieste, kuris mėgsta didžiuotis savo sporto istorija ir pasiekimais.
Dar sunkiau suprasti, kad net ir atsiradus rimtam privačiam kapitalui bei žmonėms, pasirengusiems prisiimti atsakomybę už klubo ateitį, situacija taip ir nepajudėjo iš mirties taško. Per šiuos metus išgirdome ne vieną pažadą, tačiau konkrečių sprendimų, kurie suteiktų klubui ilgalaikį stabilumą, vis dar nėra. Todėl šiandien turime pagrindo klausti, ar miesto valdžia iš tiesų pasirengusi ieškoti sprendimų, ar „Dainavos“ problemos ir toliau bus atidedamos neapibrėžtam laikui.
Mes ir toliau būsime šalia „Dainavos“ – nepriklausomai nuo lygos, rezultatų ar klubo vadovų. Tačiau nenorime tyliai stebėti, kaip dėl nesibaigiančių nesutarimų, neaiškių sprendimų ir politinių ambicijų nyksta tai, kas alytiškiams svarbu jau ne vieną dešimtmetį. Todėl šis protestas – dar vienas viešas raginimas miesto valdžiai pagaliau imtis realių veiksmų.
Mums nereikia dar vienų susitikimų dėl susitikimų, naujų miglotų pažadų ar eilinių patikinimų, kad viskas juda į priekį. Reikia konkrečių sprendimų, kurie leistų „Dainavai“ ir visam Alytaus sportui turėti aiškią ateitį. Savo poziciją išsakėme ne kartą, problemas įvardijome, o pagrindinį reikalavimą suformulavome aiškiai – skaidri, trejus metus galiojanti ir nuo politikų įtakos kiek įmanoma nepriklausoma sporto finansavimo sistema. Dabar laikas veikti miesto valdžiai.
Tad, mere, jau aštuntus jūsų valdymo metus dega tas pats Alytaus futbolo gaisras. Gal pagaliau padėkime ego į šalį ir jį užgesinkime?
Alytaus „Dainavos“ ultrų bendruomenė „Dzūkų Tankai“
