22-erių futbolo gerbėjui nekilo abejonių, ką reikia palaikyti šiose rungtynėse. Jis puikiai pamena sukrėtimą, kai jis krito ant žemės su ašaromis akyse – tada Velsas užtrenkė Ukrainai pasaulio čempionato duris lemiamose rungtynėse. Pyktis niekur nedingo.
„Tik Anglija! Anglija mus labai palaiko kare“, – pasakojo vaikinas, nors tiek Anglija, tiek Velsas priklauso Didžiajai Britanijai, kurios vyriausybė teikia didžiulę pagalbą ukrainiečiams.
Kadangi jų komanda nepateko į planetos pirmenybes, daug ukrainiečių serga už rinktines šalių, padedančių kovoje su Rusija. Kiti palaiko tuos, kurie turi tokius žaidėjus kaip Cristiano Ronaldo ir Lionelį Messi. Treti tiesiog nori pamatyti aukšto lygio futbolą.
Šiomis dienomis ukrainiečiams futbolas yra nusiritęs žemyn prioritetų sąraše. Tačiau sportas, kaip ir kituose pasaulio kampeliuose, gali padėti užsimiršti niūrioje kasdienybėje. Pasaulio čempionato stebėjimas leidžia lyg susijungti su likusiu pasauliu.
Kaip ir dauguma futbolo mylėtojų Ukrainoje, R.Kryvyjus su bendražygiu 21-erių Hlibu Kuianu ilgai nebuvo tikri, ar apskritai galės stebėti Anglijos ir Velso akistatą. Rusijos kariuomenės smūgiai pastarosiomis savaitėmis kirto per elektros, vandens, šildymo tiekimą, interneto linijas.
Likus vos kelioms minutėms iki rungtynių, kurias anglai laimėjo 3:0, „Mazza Cafe“ kebabinės darbuotojas Mašrabianas Haidarovas pastebėjo, kad priešais esančiame daugiabutyje atsirado šviesa. Tad jis išjungė generatorių, kuris iki tol leido dirbti šviesoje ir žiūrėti televizorių.
Ir nors elektra sugrįžo, dingo internetas. Du draugai, jau įpratę prie kasdienių iššūkių, susitvarkė su atsiliekančiu vaizdu. Jie dar privalėjo grįžti namo iki 23 val. dėl per karą nustatytos komendanto valandos.
„Savo namuose interneto aš neturiu, tai didžiulė problema“, – pasakojo H.Kuianas, studijuojantis ekonomiką. Tad jam liekanti vienintelė išeitis – žiūrėti futbolą mažame telefono ekrane. Kai tam yra galimybė.
Ir nors pasaulio čempionatas vyriškiams labai patinka, H.Kuianas ir R.Kryvyjus mieliau laksto aikštėje patys.
Kai sutemsta, jų mėgėjiška komanda, drauge su dar dviem, susirenka aptvertoje futbolo aikštėje Irpinėje. Mieste, kurį Rusijos pajėgos buvo okupavusios, su kurio gyventojais rusų kariai elgėsi kraupiai.
Dar vienu Ukrainos gyventojų originalumo požymiu tapo futbolo komandų sumontuotas aikštės apšvietimas. Vyrai pasikabino lempas, kurios švietė, prijungtos prie automobilio akumuliatoriaus. Vienas iš žaidėjų sniegą valė užlipęs ant elektrinio paspirtuko.
Žinoma, vyriškiai mieliau būtų žaidę didesniame Irpinės stadione, tačiau jis buvo subombarduotas. Šalia esantis sporto centras – sunaikintas, kai Rusijos ir Ukrainos kariai kovėsi dėl miesto kontrolės.
Ukrainoje šiomis dienomis sunkumų daug. Ir negalėjimas pažaisti futbolo – tai tik mažoji jų dalis.
„Tiesiog reikia su tuo susigyventi. Žinau, kas už tai atsakingas. Žinau, kad Rusija nori, jog mes taip gyventume“, – sakė H.Kuianas.
