Kaunas irgi turi funikulierius. Net du. Žaliakalnio ir Aleksoto vagonai miesto svečiams seniai tapę ne tiek viešuoju transportu, kiek mechaninėmis Kauno atminties dėžutėmis: jie lėtai tempia į kalną ne tik keleivius, bet ir tarpukarį, jo eleganciją bei išdidų prisiminimą, kad kadaise tai buvo laikinoji sostinė.
Zagrebo funikulierius trumpesnis. Kauno – gal kiek sentimentalesnis. Tačiau abiejų mechanizmas tas pats: kad pakiltum, kažkas turi tave patraukti.
Antradienio vakarą „Kauno Žalgiriui“ jokio lyno niekas nepasiūlys.
Į aukštesnį Europos futbolo aukštą Lietuvos čempionams teks kabintis patiems – Maksimiro stadione, prieš Zagrebo „Dinamo“, klubą, kuris Kroatijos futbole seniai nebe kyla į kalną. Jis jau įsitaisęs pačioje viršūnėje ir dažniausiai tik stebi, kaip apačioje dėl likusių vietų stumdosi kiti.
Kaunas į Zagrebą atvyko ne kaip svečias, kurio kelionei vietos spauda skirtų specialius priedus. Čia jo laukia maždaug taip, kaip didelis viešbutis laukia vėlai vakare užsuksiančio vienos nakties keleivio: kambarys paruoštas, raktas padėtas, tačiau atvykimo metu budintis net nepakels akių nuo telefono.
Kroatas Eduardas Slavoljubas Penkala sukūrė pirmąjį pasaulyje mechaninį pieštuką. Juo Zagrebas jau beveik įrašė „Dinamo“ į kitą UEFA Čempionų lygos atrankos etapą.
Blogiausia žinia šeimininkams būtų ta, jei kažkas iš Kauno atsivežė trintuką...
Išaugęs iš konflikto
Zagrebas ilgą laiką apskritai nebuvo vienas miestas.

