Sekite 15min GoogleUEFA Tautų lygos D divizione – žemiausiame lygyje – mūsų lauks Lichtenšteinas ir Azerbaidžanas, o dar stosime į repeticiją ir su Andora.
„Kaip ir kiekvieną kartą žengdami į aikštę, norėsime kautis dėl pergalės“, – kiek neįprastoje vietoje, vienoje ir sostinės parduotuvių, surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo E.Jankauskas, aplink šmirinėjant smalsiems pirkėjams.
- Artėjančiame „lange“ Lietuvos rinktinė sužais trejas UEFA Tautų lygos D diviziono rungtynes.
- E.Jankausko auklėtiniai dukart varžysis su Azerbaižanu (rugsėjo 27 d. namie ir spalio 4 d. išvykoje) ir sykį su Lichtenšteinu (rugsėjo 24 d. svečiuose).
- Ketvirtoji akistata – rugsėjo 30 d. namie – su Andora bus draugiška.
- FIFA reitinge Lietuva užima 149 vietą, Azerbaidžanas – 126, Andora – 172, o Lichtenšteinas – 206.
„Surinkome geriausius ir geriausioje sportinėje formoje šiuo metu esančius žaidėjus. Taip visada ir buvo, – apie 26-ias pavardes, kurias pasirinko atstovauti Lietuvai, kalbėjo E.Jankauskas.
– Palyginus su praėjusiu „langu“, kuriame turėjome labai daug netekčių, pasikeitė 10 žaidėjų. Turėsime ir naujoką. Pasikartosiu, visi pakviesti žaidėjai šiuo metu yra geriausi Lietuvos futbolininkai, mano manymu.“
– Pirmą sykį į rinktinę pakviestas Adrianas Lickūnas. Kuo jis patraukė jūsų dėmesį?
– Tai jaunas, labai įdomus, atletiškas vaikinas. Debiutavo „Serie B“ lygoje, Italijoje. Aukšto lygio čempionate savo atletiškumu, taktika. Manau, kad pats metas tokio amžiaus vaikinams (20-mečiui, – past.) integruotis į vyrų futbolą.
– Po pertraukos į rinktinę sugrįžo Artūras Dolžnikovas. Ar dabar komunikacija su šiuo futbolininku – sklandi?
– Taip, komunikacija sklandesnė. Labai gaila, kad pastarosiose dvejose rungtynėse jis nežaidė savo naujajame klube Čekijoje, bet gerai treniruojasi, palaiko formą. Dega noru sugrįžti ir duoti naudos rinktinei.
– Sugrįžta ir Kipras Kažukolovas, ir kiti. Kuris iš tų sugrįžimų jums svarbiausias? Kurio žaidėjo trūko labiausiai?
– Visi žaidėjai svarbūs. Tą pamatėme praėjusiame „lange“, kuriame sunkiais momentais trūko tos europinės patirties. Kiekvienas žaidėjas mums yra svarbus. Tuo labiau, kad dabar per labai trumpą laiką turėsime sužaisti net 4 rungtynes. Bus būtina rotacija. Manau, kad visi žaidėjai turės galimybę parodyti save, duoti naudos rinktinei.
– Susidursite su nauju iššūkiu – ketveriomis rungtynėmis. Dar visai neseniai kildavo klausimų dėl žaidėjų fizinių galimybių sužaisti dvejas rungtynes iš eilės, o dabar reikės ketverias...
– Nebus lengva, bet toks reglamentas. Dėl to turime 23 aikštės žaidėjus (ir dar 3 vartininkus, – past.). Bus šioks toks galvosūkis mums, treneriams, kaip rotuoti, nenualinti žaidėjų. Sužaisti dvejas rungtynes iš eilės mes jau galime, bet dabar turėsime rungtyniauti 3–4 iš eilės, kas yra ženkliai sunkiau. Rotuosime, galvosime, dėliosime, kad priimtume teisingiausius sprendimus.
– Su kokiu nusiteikimu žvelgiate į laukiančius varžovus? Galbūt teks daugiau pažaisti pirmu numeriu?
– Galimai. Niekas nežino, kokiu numeriu mums teks žaisti... Mūsų tikslas yra toks pats, su kokia komanda mes bežaistume – pergalė, geras žaidimas, žaidimo tobulinimas, atsidavimas, aistra. Visi šie komponentai privalo būti visada, nepriklausomai nuo varžovo – ar jis būtų pasaulio čempionato kalibro, ar mūsų lentynos.
Tiksliai žinau, kad lengvų rungtynių nebus, ir niekas lengvai pergalių mums čia neatidavinės. Matyt, tai yra pagrindinė mano žinutė visiems – ir žaidėjams, ir žiūrovams. Mūsų laukia tikrai sunkios kovos.
Tam reikia nusiteikti. Varžovas, ko gero, bus išsikėlęs tokius pačius tikslus. Tik maksimaliai sudėję savo įgūdžius, pastangas, norą, aistrą, atsidavimą mes galime kažką pasiekti.
– Ketverios rungtynes – teoriškai 12 taškų, o kiek taškų jums būtų teigiamas rezultatas?
– Ta taškų skaičiavimo į priekį praktika dažniausiai palieka tokį kvailą įvaizdį... Nenorėčiau skaičiuoti. Žinau, kad kiekvienos kitos rungtynės mums bus pačios svarbiausios ir kiekvienose mes kovosime dėl pergalės, stengdamiesi parodyti geriausią savo žaidimą.
Faktas, kad žaisime su savo lentynos varžovais.
Faktas, kad dabar žaisime su savo lentynos varžovais. Nors Azerbaidžano rinktinė ir yra kiek aukščiau reitinge, bet manau, kad tai neturi didelės reikšmės. Manau, kad pergales iškovos tos rinktinės, kurios bus mentaliai, fiziškai, taktiškai geriau pasiruošusios.
– Įtemptame tvarkaraštyje turėsite ir vieną draugišką mačą – su dar vienu tos pačios lentynos varžovu, Andora. Kokius uždavinius jame spręsite?
– Aišku, kad tos rungtynės, ko gero, yra mažiau svarbios lyginant su kitomis. Rotuosime, bet jokiu būdu nežiūrėsime pro pirštus. Jos kaip tik gali būti naudingos tiems žaidėjams, kurie galbūt debiutuos, ar mažiau žaidžia rinktinėje – tam, kad parodytų save. Manau, to turėtų užtekti kiekvienam, kad į aikštę žengtų su aukščiausia motyvacija.
– Vykintas Slivka grįžo į Lietuvą iš Japonijos ir iš karto tapo svarbia „Kauno Žalgirio“ dalimi. Kiek ir jums dėl to yra paprasčiau?
– Be abejo, kad ta jo patirtis, kurią jis sukaupė per tiek metų užsienyje, turi praversti komandai, jauniems žaidėjams, kurie yra šalia treniruotėse, rūbinėje. Perduoti jiems patirtį, ramybę aikštėje, tapti lyderiais sunkiais momentais aikštėje – tokių dalykų aš ir norėčiau iš mūsų senbuvių, iš mūsų lyderių, kurie yra sukaupę daugiau tos tarptautinės patirties, kurie yra būtina žaidžiant Europoje.
– Iš 26-ių pakviestų žaidėjų 10 žaidžia vietinėse pirmenybėse. Ar esate patenkintas tokiu balansu?
– Aišku, kad norėčiau, jog šios svarstyklės judėtų į kitą (užsienio) pusę. Turbūt ir tie 10 Toplygos žaidėjų norėtų būti kitoje grafose. Aš to jiems ir linkiu. Žinau, kad jie gali ten atsidurti.
Jau kalbėjome ir su federacijos, ir su Toplygos atstovais, kad galbūt verta mums kažką daryti, kad daugiau (lietuvių) būtų aikštėje (vietinėse pirmenybėse). Tuo pačiu galbūt išaugtų jų galimybės išvažiuoti, tapti matomiems? Išaugtų jų vertė? Tai būtų kaip ir tokia motyvacija. Jeigu privalomai reikėtų daugiau lietuvių įtraukti Toplygoje.
Aišku, ne visi klubai su tuo sutiks, nes vis tiek yra ir tam tikri minusai šiame modelyje, bet aš manau, kad mes jau ilgai gyvenome su dabartine (3 lietuvių) taisykle ir būtų verta bent jau pabandyti, paaukojant vieną kitą sezoną, kažką pakeisti. Dabar plaukiame ta pačia tėkme ir nesakyčiau, kad kažkur labai toli nuplaukėme... Ar Europoje, ar žaidėjų auginime, jų išvykimuose į aukštesnius čempionatus. Kaip kitaip jie išvažiuos? Kaip kitaip jiems atsivers tos durys į pasaulį?
– Prašote lietuvių limitą didinti iki 4? Ar drastiškiau?
– Pirmiausia, siūlau pagalvoti, apmąstyti, sudėlioti visus teigiamus ir neigiamus niuansus, su kuriais susidursime. Galbūt pradžia ir bus kažkiek sunkesnė... Reikės daugiau dėmesio skirti žaidėjų auginimui, savo akademijai, bet tuo pačiu – daugiau žaidėjų reikės ir aikštėje.
Tai – tiesioginė motyvacija žaidėjams. Žinojimas, kad jūsų reikės. Nes dabar daug žaidėjų mes prarandame tik dėl to, kad jie netenka vilties. Mato, kad vietos yra užimtos, kad paprasčiau pasikviesti užsienietį. Demotyvuojame savo žaidėjus, jie dingsta iš radarų, juos prarandame, o po to stebimės, kodėl tiek mažai turime išvykimų į stipresnius čempionatus, kodėl mažiau lietuvių žaidžia tuomet, kai mūsų klubai rungtyniauja Europoje?
Toks būtų draugiškas mano prašymas-pasiūlymas – apmąstyti. Galbūt tai ir nebus tas teisingas kelias, nes pateikti argumentai parodys, kad tai nefunkcionuoja – pavyzdžiui, Azerbaidžanas vietinių žaidėjų taisyklės atsisakė ir jų klubai nužygiavo iki Čempionų lygos, bet kiek vietinių žaidėjų juose žaidžia? Kokie reikalavimai ten yra keliami nacionalinei rinktinei? Aš manau, kad ten prioritetas yra klubinis futbolas, didelio spaudimo rinktinei, matyt, nėra.
Jų pasirinktas kelias yra toks. Mūsų, aš manau – turėtų būti kitoks. Ir spaudimas, ir reikalavimai, ir lūkesčiai rinktinei pas mus yra didesni. Bent jau man taip atrodo, kad pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti mūsų vietiniai žaidėjai ir jiems sudarytos kažkokios palankesnės taisyklės. Tikiu, kad tai būtų teigiamas postūmis rinktinei, Lietuvos futbolui.
– Ar Azerbaidžano čempionus treniruojantis Valdas Dambrauskas gali prisidėti prie varžovų žvalgybos?
– Jis jau prisidėjo, parodė savo žaidėjus, savo komandos galingumą. Esu gerai susipažinęs su Azerbaidžano čempionatu. Galbūt dar turėsime ir kažkokį asmeninį pokalbį su Valdu, kuriame jis duos keletą įžvalgų. Žinau, kad jis labai palaiko mūsų rinktinę ir, ko gero, tikrai neslėps detalių, kurios gali mums praversti.
– Lietuvos treneriai nėra labai populiarūs tarptautinėje rinkoje. Ar tai, kad V.Dambrauskas debiutavo UEFA Čempionų lygoje gali padėti ir kitiems mūsų šalies specialistams?
– Be abejo. Valdo pasiekimas yra fenomenalus. Sulyginčiau su žaidėjo patekimu į elitinę komandą elitiniame čempionate. Tai parodo, kad tai yra įmanoma. Kad viskas – realu, kad tai nėra kažkokios pasakos. Tai yra faktas. Valdas tai padarė. Eilinį kartą įrodė, kad yra puikus specialistas. Komandos pajėgumas galbūt net nėra svarbus, bet tuomet, kai dirbi teisinga kryptimi, turi gerą sinergiją su klubo vadovybe, būna pasiekiami ir tokie tikslai.
– Ar turite nuomonę apie du kartus atsistatydinusio Rimo Kurtinaičio situaciją?
– Mažai sekiau, bet neseniai klausiau Martyno Gecevičiaus ir Tomo Langvinio tinklalaidę, kurioje buvo paliestos šios skaudžios temos... Lyginant su futbolo pasauliu, pamačiau, kad tikrai esame geresnėje emocinėje situacijoje, santykyje su sirgalių bendruomene, su vadovybe.
Mes neturėjome tokių atvejų, kad žaidėjai atsisakytų atvažiuoti, nenorėtų ar būtų nepatenkinti dėl kažkokių santykių tarpusavyje, su treneriais. Futbolo rinktinėje klimatas yra puikus. Manau, kad tai yra svarbiausia siekiant pozityvių, teigiamų rezultatų. Arba bent jau sąjungos su futbolo bendruomene.
Pamačiau, kad tai nėra taip lengva pasiekti, jeigu tokie dalykai dedasi šalia mūsų, krepšinyje... Tai duoda ir šiek tiek pasitikėjimo. Kad ir nėra kažkokių skambių rezultatų (futbole) – šiemet sužaidėme 4 rungtynes, iš kurių 2 laimėjome, pralaimėdami stipresnei Sakartvelo rinktinei ir nesėkmingai sužaisdami Estijoje – bet pati aplinka šalia futbolo, sinergija su žiūrovais, galiausiai – ir žaidėjų noras, troškimas atvažiuoti į rinktinę, būti jos dalimi, atiduoti visas jėgas ir padovanoti sirgaliams geras emocijas – visa tai duoda mums pasitikėjimo.
Priminsime, kad Lietuvos futbolo federacija vyrų rinktinei yra iškėlusi tikslą laimėti D diviziono kovas – užimti pirmą vietą grupėje.