„Euro 2016“ citadelės: viskas, ką verta žinoti apie čempionato miestus ir stadionus

Prancūzija – pirmoji valstybė, kurioje Europos čempionatas vyks jau trečią kartą. Iki šiol prancūzai jau rengė 1960 ir 1984 metų pirmenybes.

Tiesa, norint gauti šią teisę trečiąsyk, Michelio Platini tėvynainiams teko kaip reikiant paplušėti. Prieš septynerius metus vykusiame balsavime, kuriame sprendėsi būsimo čempionato šeimininkai, prancūzai pranoko Turkiją vos vieno balso persvara. Italija pasitraukė jau po pirmojo balsavimo rato.

„Euro 2016“ stadionai

Šiam čempionatui Prancūzija pasiūlė 10 stadionų.

Lione, Bordo, Lilyje ir Nicoje išdygo naujos, specialiai šiam čempionatui pastatytos, futbolo šventovės. Marselyje, Sent Etjene, Tulūzoje, Lanse ir Paryžiuje arenos buvo rekonstruotos.

1998-aisiais metais duris atvėrusiam ir didžiausią Prancūzijos rinktinės triumfą pasaulio čempionate regėjusiam Sen Denio „Stade de France“ net ir kosmetinės apdailos neprireikė. Ši Prancūzijos sostinės šiaurėje stūksanti 80 tūkst. arena vis dar išlieka svarbiausia šalies futbolo katedra. Čia bus sužaistas ir čempionato atidarymo mačas, ir didysis finalas.

„Nouveau Stade de Bordeaux“

UEFA nuotr./Bordo stadionas

UEFA/Bordo stadionas

Visiškai naujas stadionas, kurio statybos pradėtos 2013-aisiais. Duris atvėrė 2015-ųjų gegužės 18-ąją. Šios futbolo šventovės dizainą sukūrė garsi Šveicarijos kompanija „Herzog & de Meuron“, kuri taip pat yra suprojektavusi Miuncheno „Allianz“ areną bei Pekino olimpinį stadioną.

Stadionas išsiskiria savo įspūdinga architektūra – daug plonų polių sukuria banguojančio stogo efektą. Toks fasadas pasirinktas neatsitiktinai. Beveik 900 eksterjero polių puikiai dera su visai šalia esančiu Landes mišku. Šis didžiausias Europoje dirbtinai užsodintas miškas yra labai mėgstamas vietos gyventojų.

Įspūdingas ir šio statinio vidus – tribūnos pastatytos didžiausiu Prancūzijoje leidžiamu 35 laipsnių kampu, kas užtikrina idealų matomumą.​

UEFA nuotr./Bordo stadionas

Pirmųjų rungtynių metų stadione apsilankę aistruoliai stebėjosi, jog sėdėdami jaučia tribūnų vibravimą, tačiau statinio kūrėjai visus labai greitai nuramino, kad toks ir buvo sumanymas.

„Jaučiate tribūnų vibraciją? Tai normalu. Stadiono konstrukcijos yra metalinės, tad miniai įsisiūbavus jaučiamas nedidelis bangavimas, bet tai kuria dar įspūdingesnę futbolo atmosfera“, – aiškino kūrėjai.

Stadionas yra įsikūręs Bordo šiaurėje tarp dirbtinio ežero ir Garono upės. Šis stadionas pakeitė ankstesnį „Stade Chaban-Delmas“, kuriame vyko 1938 ir 1998 metų pasaulio čempionato kovos.

Prancūzijos futbolo rinktinė Bordo stadione debiutavo 2015-ųjų rugsėjo mėnesį, 2:1 įveikdama Švediją.

„Stade Bollaert-Delelis“

UEFA nuotr./Lanso stadionas

Vienas Prancūzijos futbolo istorijos monumentų, pavadintas buvusio kalnakasybos bendrovės vadovo ir vietinės futbolo komandos įkūrėjo Felixo Bollaert'o garbei. 2012 metais pavadinime atsirado ir žinomo Lanso politiko bei buvusio miestelio mero Andre Delelio pavardė.

Pastatytas 1933-iaisiais, tačiau kelis kartus renovuotas. Paskutinį kartą – 2014 metais. Originalus stadionas buvo ovalo formos, tačiau aštuntajame dešimtmetyje atsirado keturios britiško stiliaus tribūnos.

Lanso stadionas

+2

Šiame stadione savo namų rungtynes UEFA Čempionų lygoje 2001–2002 ir 2006–2007 metų sezonuose žaidė kaimyninio „Lille“ klubo futbolininkai, kadangi Lilio ekipos tuometinis stadionas neatitiko keliamų reikalavimų.

Įdomus faktas, jog šiame stadione žiūrovams įrengtų vietų yra daugiau nei visame Lanso mieste gyventojų (31 tūkst).

Ta vieta, kur Laurent'as Blancas įmušė auksinį įvartį į Paragvajaus vartus ir taip atvėrė prancūzams kelialapį į 1998-ųjų metų pasaulio čempionato ketvirtfinalį. Šiame stadione taip pat vyko ir 1984-ųjų metų Europos pirmenybių kovos.

Praėjusį sezoną buvo uždarytas renovacijai, ji atsiėjo 70 mln. eurų.

„Stade Pierre-Mauroy“

UEFA nuotr./Lilio stadionas

Stadionas yra įsikūręs 6 km į prietryčius nuo Lilio esančiame Vilnev d‘Asko miestelio priemiestyje. Jis pavadintas buvusio Prancūzijos premjero ir Lilio mero Pierre‘o Mauroy‘aus garbei.

Statinys išsiskiria slankiojančiu stogu, kuris gali būti atvertas ar užvertas vos per pusvalandį. Stogas yra įrengtas 31 metro aukštyje, o jo gamybai sunaudota 7,4 tūkst. tonų plieno.

Kita šio stadiono ypatybė – pusė aikštės gali būti pakelta kelis metrus į viršų. Ši funkcinė savybė naudojama įvairių koncertų ar kitų sporto renginių metu.

Lilio stadionas

+1

Stadioną sukūrė bendrovė, kuri taip pat suprojektavo ir visame pasaulyje garsų Mijo tiltą. Šis viadukas yra aukščiausias pasaulyje tiltas, skirtas transporto priemonių eismui. Jo aukštis virš žemės siekia net 343 metrus.

Stadionas yra beveik du kartus didesnis už ankstesnes „Lille“ klubo namų arenas – „Stade Grimonprez-Jooris“ ir „Stade Lille Metropole“.

Stadione nuolat rengiamos regbio ir kitų sporto šakų varžybos, pernai čia įrengtoje arenoje vyko Europos krepšinio čempionatas, kuriame Lietuva iškovojo sidabrą. 2014-aisiais arena priėmė teniso Daviso taurės finalą.

„Parc Olympique Lyonnais“

UEFA nuotr./Liono stadionas

Stadionas įsikūręs 10 km į rytus nuo Liono centro. Nors vieta stadionui buvo išrinkta dar 2007-aisiais, realūs statybos darbai prasidėjo tik 2013-aisiais.

Šis sporto kompleksas apima daugiau kaip 50 hektarų ploto. Jame įrengta čia rungtyniaujančio Liono „Olympique“ treniruočių bazė, viešbučiai, biurų pastatai. Prancūzijoje jis netgi turi pavadinimą „Grand Stade OL“.

Nors turi tris aukštus, stadionas suprojektuotas taip, kad net pačios viršutinės žiūrovų eilės nėra nutolusios nuo aikštės daugiau nei 15 metrų. Dar viena išsiskirianti šio sezono detalė – stogas, kuris tarsi skėtis gaubia visą stadioną.

Liono stadionas

Ši arena pakeitė „Stade de Gerland“, kuriame klubas rungtyniavo nuo pat 1950-ųjų. Šiame stadione buvo žaidžiamos ir 1984-ųjų metų Europos čempionato rungtynės. Liono stadionas – dugiafunkcis, jame vyksta ir regbio varžybos, čia šių metų žiemą jau buvo surengtos ir ledo ritulio rungtynės tarp Liono ir Grenoblio komandų.

Liono stadionas yra pats brangiausias iš visų, kurie bus naudojami per „Euro 2016“ kovas.

Tai yra pirmasis didžiulis Prancūzijos stadionas, kuris priklauso išskirtinai vien tik klubui. Kitos arenos šioje šalyje daugiausia yra nuomojamos. Įkvėpti Londono „Arsenal“ sėkmingo pavyzdžio, Liono klubo vadovai tikisi, kad 405 mln. eurų investicijos atsipirks per didesnes rungtynių dienos pajamas.

Pagal paskutinius skaičiavimus, „Olympique“ tikisi per metus savo pajamas padidinti 40–50 mln. eurų. Maža to, tikimasi, kad ateityje sumažinti išlaidas pavyks ir dėl to, kad akademijoje bus išaugintas ne vienas stiprus futbolo talentas.

„Stade Velodrome“

UEFA nuotr./Marselio stadionas

Iš pavadinimo galima spręsti, kad anksčiau ši arena buvo naudojama kaip dviračių trekas. Būtent taip ir buvo gūdžiais 1937-aisiais. Visgi oficialaus atidarymo rungtynes šioje arenoje žaidė futbolininkai, kai susitiko vietos „Olympique“ ir italų „Torino“. Dviračių trekas iš stadiono buvo pašalintas tik 1938-aisiais.

Čia savo namų rungtynes dažniausiai žaidžia geriausioms pasaulio komandoms priskiriama Prancūzijos regbio nacionalinė rinktinė.

„Velodrome“ yra ta vieta, kurioje vyko visi svarbiausi Prancūzijai futbolo turnyrai. Čia buvo žaidžiami 1938 ir 1998 metų pasaulio čempionatai, 1960 ir 1984 metų Europos pirmenybės. Per šias pirmenybes stadionas įeis į Senojo žemyno futbolo istoriją. Dar nė viename stadione nevyko trijų skirtingų Europos čempionatų varžybos (kitas toks pretendentas – „Parc des Princes“ stadionas).

Marselio stadionas

+2

Anksčiau dėl atvirumo garsėjęs stadionas dabar jau turi stogą. Dar prieš 1998-ųjų metų planetos pirmenybes trys iš keturių stadiono tribūnų nebuvo uždengtos specialiai, kad čia apsilankę aistruoliai galėtų pajusti nuo Viduržiemio jūros pučiantį mistralį.

Jis iškilo po paskutinių renovacijos darbų, kurie tęsėsi nuo pat 2011-ųjų ir kainavo 267 mln. eurų. Kadangi klubas iš pradžių nesutiko prisidėti prie renovacijos, miesto taryba padidino kasmetinę nuomos kainą beveik penkis kartus – iki 1,5 mln. eurų. Galiausiai kompromisas buvo surastas 2014-aisiais.

Šiaurinė stadiono tribūna – „Virage Nord Patrice de Peretti“ yra pavadinta turbūt garsiausio Marselio klubo ultros garbei. Jis garsėjo tuo, jog savo mėgstamos komandos rungtynes visuomet stebėdavo be marškinėlių.

„Allianz Riviera“

UEFA nuotr./Nicos stadionas

Diskusijų apie Nicos stadiono statybas būta jau senokai, tačiau idėja kūnu pradėjo virsti tik 2011-aisiais. Šalia Varo upės pastatyta arena pakeitė „Stade du Ray“, kuriame vietos „Nice“ klubas žaidė nuo pat 1927-ųjų.

Jo statyba prancūzams kainavo per 245 mln. eurų.

Stadiono konstrukcijoje panaudotas medis ir plienas, o visas šis architektūrinis šedevras uždengtas permatoma membrana. Stadione taip pat veikia ir Prancūzijos nacionalinis sporto muziejus.

Nicos stadionas

+1

36 tūkst. žiūrovų talpinančioje multifunkcinėje arenoje taip pat rengiamos regbio, teniso, motosporto varžybos, rengiami koncertai.

Arenos rytinė tribūna yra pavadinta legendinio Italijos visuomenės veikėjo generolo Giuseppe Garibaldi garbei. Jis gimė ir užaugo Nicoje ir suvaidino ypač svarbų vaidmenį Risorgimento (Italijos susivienijimo) metais.

Paprastai stadionas žinomas „Allianz Riviera“ pavadinimu, bet dėl griežtos Europos čempionatų reklamos politikos pirmenybių metu jis bus vadinamas tiesiog Nicos stadionu.

„Parc des Princes“

UEFA nuotr./„Parc des Princes“ stadionas

Stadionas įrengtas Prancūzijos sostinės pietvakariuose. „Princų parko“ pavadinimą ši arena gavo dėl to, jog šios vietovės apylinkėse XVIII amžiuje buvo Prancūzijos karališkosios šeimos medžioklės plotai. „Parc des Princes“ buvo ta vieta, kurioje 1903–1967 metais finišuodavo prestižinės „Tour de France“ dviračių lenktynės.

Maža to, būtent čia vyko 1984-ųjų metų Europos čempionato finalas, kuriame prancūzai su Micheliu Platini įveikė Ispaniją.

„Parc des Princes“ stadionas

Nors pastaraisiais metais „Parc des Princes“ vis dažniau atsiduria kito Paryžiaus architektūrinio stebuklo „Stade de France“ šešėlyje, čia neretai žaidžiamos svarbios regbio rungtynės.

Šiame stadione jau buvo suorganizuoti net šeši Europos taurių turnyrų finalai, taip pat ir pats pirmasis Europos čempionų taurės (dabartinės Čempionų lygos pirmtakės) finalas, kuriame Madrido „Real“ 4:3 pranoko „Stade Reims“.

Stadionas pastatytas 1897 metais ir bus pats seniausias tarp visų „Euro 2016“ arenų. 1932-aisiais jis buvo visiškai perstatytas, dar vienas kapitalinė rekonstrukcija įvyko 1972-aisiais. Tuomet buvo išmontuotas dviračių trekas, stadionas įgavo dabartinę žiedo formą.

Nuo 1974-ųjų čia savo namų rungtynes žaidžia „Paris Saint Germain“.

Prieš šiemetinį čempionatą PSG savininkai iš Kataro nepagailėjo 75 mln. eurų investicijos į kosmetinę rekonstrukciją. Jie taip pat norėtų išplėsti tribūnas iki 60 tūkst., tačiau tai gali būti pernelyg problemiška dėl senamadiškos žiedo formos.

„Stade de France“

UEFA nuotr./„Stade de France“ stadionas

Pagrindinė Prancūzijos futbolo šventovė, kurioje šios šalies futbolininkai iškovojo svarbiausią pergalę. 1998-ųjų pasaulio čempionato finale du Zinedine‘o Zidane‘o ir vienas Emmanuelio Petit įvarčiai atnešė prancūzams istorinį vienintelį planetos čempionų titulą.

Pastatytas prieš 1998 metų planetos pirmenybes, tame turnyre tai buvo vienintelis visiškai naujas stadionas. Tuomet jame vyko devyni susitikimai, šiemet bus žaidžiamos septynios dvikovos.

„Stade de France“ stadionas

Maža to, ši arena yra priėmusi ir regbio pasaulio čempionato finalą 2007-aisiais.

Stadione įrengtos kilnojamos tribūnos, kurios gali būti suskleidžiamos, kai čia vyksta lengvosios atletikos varžybos.

Virš aikštės suprojektuotas unikalus ovalo formos stogas, kuris visiškai dengia tribūnas, tačiau pačią aikštę palieka atvirą. Įdomus faktas, kad šis stogas sveria daugiau nei Eifelio bokštas. 13 tonų sveriančio skardinio stogo forma suformuota taip, kad iliustruotų Prancūzijoje vyraujančių sporto šakų universalumą.

Manoma, kad „Stade de France“ šią vasarą gali tapti pagrindiniu teroristų taikiniu, tad šiam statiniui šiemet skiriamas ypatingas pareigūnų dėmesys. Būtent šalia šio stadiono per Prancūzijos ir Vokietijos draugiškas rungtynes praėjusių metų lapkritį įvykdytas teroro aktas, nusinešęs per 130 žmonių gyvybių.

„Stade Geoffroy Guichard”

UEFA nuotr./Sent Etjeno stadionas

Dėl savo atmosferos stadionas vietinių vadinamas „Le Chaudron“ (Katilu) arba „L'enfer Vert“ (Žaliasis pragaras). Arena pavadinta kazino tinklo įkūrėjo garbei. Bene vienintelis stadionas Prancūzijoje, kuris yra miesto centre. Pastatytas ant senų anglies kasyklų tunelių, šalia plieno gamyklos, tad dūmų kamuoliai yra neatsiejamas vietos komandos rungtynių atributas.

Šiame stadione vyko 1984 metų Europos ir 1998 metų pasaulio čempionato kovos, „Stade Geoffroy Guichard“ 2007-aisiais priėmė ir planetos regbio stipriausias komandas. Prieš kiekvieną iš šių turnyrų stadionas buvo atnaujinamas.

Sent Etjeno stadionas

+2

Iš pradžių Sent Etjeno miestas (kartu su Tulūza) buvo įtraukti tarp rezervinių čempionato vietų, tačiau kai čempionato dalyvių skaičius nuo 16 buvo padidintas iki 24, šioms abiem arenoms buvo uždegta žalia šviesa.

Prieš „Euro 2016“ stadiono vietų skaičius buvo išplėstas nuo 35,6 tūkst. iki 42 tūkst. Tiesa, čempionato metu dėl saugumo žiūrovų per rungtynes bus mažiau. Stačiakampio formos stadionas buvo išplėstas įrengiant specialias tribūnas jo kampuose.

„Stadium Municipal“

UEFA nuotr./Tulūzos stadionas

Specialiai 1938-ųjų metų pasaulio čempionatui Tulūzos miesto saloje pastatyta stadionas. Kartais dėl panašumo vietinių pavadinamas „Mažuoju Wembley“.

Arena ne kartą renovuota, pastaruosius sykius 1949 bei 1997-aisiais.

1998 metų pasaulio čempionate čia vyko šešerios rungtynės, šiemet bus žaidžiami keturi susitikimai.

Tulūzos stadionas

+2

Stadionas taip pat reguliariai naudojamas regbio rungtynėms, čia 2007-aisiais vyko šios sporto šakos planetos pirmenybės. Beje, ketvirtasis pagal dydį šalies miestas Tulūza nuo senų laikų yra laikomas Prancūzijos regbio sostine.

Tai puikiai iliustruoja tas faktas, kad vietos futbolo klubas iki šiol yra laimėjęs vienintelį trofėjų – 1957-ųjų Prancūzijos taurę. Vietos regbio klubas 19 kartų tapo Prancūzijos čempionu ir dar keturis kartus triumfavo Europoje.