Likęs „ant ledo“ lietuvis nesutriko. Nors buvo likusios vos kelios dienos iki perėjimų lango užsidarymo, M.Eiza sugebėjo rasti naują darbovietę. Ja tapo trečiosios lygos „Ormidia“ klubas, kuris gynėją pastebėjo draugiškose rungtynėse. „Tikiu, kad tai – tik tarpinė stotelė. Gaila, jog viskas susiklostė taip, tačiau nuleisti rankas – ne mano stilius“, – Futbolo.TV tvirtino gynėjas.
– Mantvydai, sezoną pradėjote Tauragėje, tačiau prieš kurį laiką dingote iš Lietuvos futbolo aistruolių akiračio ir atsidūrėte Kipre. Kaip atsirado tokia galimybė ir kaip sekasi saulėtoje šalyje?
– Maždaug liepos viduryje buvęs Nacionalinės futbolo akademijos treneris Vytautas Masaitis suvedė mane su Pani Christodolou, kuris padėjo Rafaeliui Ledesmai atsidurti Kipre. Esu labai jiems dėkingas, kad manimi pasitikėjo ir rūpinosi. Gavau kvietimą iš aukščiausios lygos klubo Larnakos „Alki“. Šioje komandoje praleidau mėnesį, per šį laiką sužaidžiau penkias ar šešias kontrolines rungtynes. Visas – startinėje sudėtyje.
Pirmosios, beje, buvo su R.Ledesmos komanda ir jos baigėsi lygiosiomis 0:0. Viskas klostėsi tikrai gerai. Jei atvirai, tai prieš važiuodamas galvojau, jog man seksis sunkiau. Treneriai buvo manimi patenkinti, pati komanda – irgi. Tiesa, nesitikėjau visą mėnesį „testuotis“, nes po pirmos savaitės vadovai man pasakė, kad artimiausiomis dienomis susėsime ir susitarsime dėl kontrakto.
Tos kelios dienos užsitęsė iki trijų savaičių, kol galiausiai nutiko tai, kas net į galvą nebūtų šovę. Klubo prezidentas atsidūrė kalėjime. Daug į tai nesigilinau, tačiau supratau, kad už viso to slypi pinigai. Komanda man iš karto pasakė, kad negalės sudaryti su manimi sutarties, nes turi rimtų finansinių problemų. Kiek žinau, tai palietė ne mane vieną, nes ekipoje liko tik vietiniai futbolininkai.
Galiausiai nutiko tai, kas net į galvą nebūtų šovę. Klubo prezidentas atsidūrė kalėjime.
– Papasakokite šiek tiek plačiau apie mėnesį praleistą šioje komandoje. Tikriausiai labai skaudu buvo taip netikėtai išsiskirti?
– Tai buvo aukščiausias lygis, kokiame man kada nors teko žaisti. Pradžioje, neslėpsiu, buvo sunku. Viena pagrindinių priežasčių – nežmoniškas karštis. Prie jų žaidimo stiliaus pripratau gana greitai ir su kiekviena diena jaučiausi vis geriau. Labai patiko tai, kad visas klubo personalas labai atsidavęs futbolui. Kiekvienas dirba savo darbą. Atėjus į treniruotę apranga būdavo išskalbta, viskas paruošta. Nereikėjo galvoti apie pašalinius dalykus.
Lygis, mano nuomone, yra tikrai aukštesnis nei Lietuvoje. Viską pasako jau vien tai, jog du Kipro klubai pateko į UEFA Europos lygos grupių turnyrą. Čia žaidžiamas greitas, techniškas futbolas, niekas niekam nenusileidžia. Aikštės prieš kiekvieną treniruotę laistomos, tad treniruotėse gali žaisti tikrai greitai.
Kas krito į akis, tai žaidimo tempas. Jis Kipre – žymiai didesnis. Tiek treniruotėse, tiek rungtynėse. Nebūdavo kada normaliai atsikvėpti, netgi dirbant taktiškai judėdavome labai greitai į vieną, į kitą pusę. Visada palaikomas aukštas tempas. Žaidžiama daugiausia vienu – dviem lietimais. Jei padarysi daugiau nei tris, tikrai gausi velnių nuo trenerio.
Išsiskyrimas buvo skaudžiausia dalis, nes tikrai kiekvienoje treniruotėje atiduodavau viską, ką galiu ir ko negaliu. Dirbdavau 120 procentų, nes tai buvo didelis šansas užsikabinti. Aišku, buvau stipriai nuliūdęs ir piktas, kai viskas galop išėjo taip, kaip išėjo... Maža to, iki perėjimų lango buvo likusios tik penkios dienos, tad natūralu, kad visos komandos jau buvo beveik sukomplektuotos. Nudžiugino nebent tai, kad treneris tikrai gerai apie mane atsiliepė, taip pat mane pastebėjo ir kiti žmonės, žiūrėję draugiškas rungtynes. Tai pastūmėjo neprarasti vilties ir toliau siekti savo tikslo.
– Manau, ne man vienam, bet ir skaitytojams įdomu, koks gi tas tikslas?
– Kalbant apie tikslą, žinojau, kad patekus į aukščiausią lygą būtų atsiradusios didesnės galimybės gauti pakvietimą į Lietuvos U-21 rinktinę. Man rinktinė reiškia labai daug ir tikrai noriu į ją sugrįžti, tad kai su aukščiausios lygos klubu viskas išėjo taip nesmagiai, tiesiog buvo sunku patikėti, kad taip įvyko.
– Per tas penkias likusias dienas vis tik suradote naują komandą. Ką galite pasakyti apie šį trečiosios lygos „Ormidia“ klubą?
– Žinoma, lygis trečioje ir aukščiausioje lygoje skiriasi. Noriu čia sužaisti kuo daugiau rungtynių, įgauti daugiau patirties ir, atsidarius kitam perėjimų langui, kilti aukščiau. Tikiuosi, kad tai tik trumpalaikė stotelė, o kaip bus, parodys laikas. Dirbu iš visų jėgų, rankų tikrai nenuleidžiu.
– Ar labai jaučiasi, jog Kipre futbolas – sporto šaka numeris vienas?
– Tikrai džiugu, kai matai, kad didžioji dalis žmonių čia tiesiog gyvena futbolu. Jie tuo domisi, stebi mėgstamus žaidėjus, komandas, nuolat apie tai diskutuoja. Jausmas, kad tai futbolo šalis, aplanko vos atvykus į Kiprą. Šiame lygyje galima sparčiai tobulėti, kadangi, kaip jau sakiau, jie stengiasi žaisti greitą, technišką futbolą. Prie to labai prisideda daug čia žaidžiančių portugalų, brazilų.
– Kipre rungtyniauja ir daugiau lietuvių, neteko su jais pabendrauti?
– Teko persimesti keliais žodžiais su Ernestu Šetkumi aikštėje, kai žaidėme prieš jo klubą. Tada įsitikinau, kad kartais futbolas būna tiesiog neįtikėtinas. Iššvaistę tris šimtaprocentes progas, mes vėliau neįmušėme baudinio, kurį patraukė Ernestas, tada mūsiškis dar neįmušė ir į tuščius vartus bei kitame epizode puolėjas nepergudravo E.Šetkaus išbėgęs vienas prieš jį. Po tokio pirmojo kėlinio antrajame praleidome keturis įvarčius ir nusileidome 1:4.
– Kiek žinau, jums teko neseniai apsilankyti ir R.Ledesmos klubo rungtynėse, kokie įspūdžiai?
– Kaip tik buvau pirmose šio sezono jų rungtynėse. Aistruoliaii visiškai išprotėję, nors R.Ledesmos komanda jų turi mažai, tačiau varžovus palaikė apie penki tūkstančiai ultrų. Palaikymas buvo nuostabus, labai norėtųsi pačiam žaisti esant tokiai atmosferai. Rafa buvo aktyvus, jį nuolat „maitino“ kamuoliais, tačiau žaidė krašto saugo pozicijoje kairėje. Turėjo šansą parodyti savo meistriškumą atlikdamas baudos smūgį, bet pritrūko sėkmės – kamuolys atsimušė į virpstą. Rafos klubas pralaimėjo 0:2.
– Ar sekate Lietuvos A lygos peripetijas? Ką palaikote?
– Taip, žinoma seku, pasižiūriu Futbolo.TV, kokie ten rezultatai. Labai palaikiau „Žalgirį“, kai žaidė UEFA Europos lygos atrankoje. Šiaip neturiu ekipos, už kurią labai sirgčiau A lygoje. Tiesiog stebiu, kas naujo Lietuvos futbole, kaip sekasi draugams.