UEFA šiuos sąrašus atnaujina du kartus per metus – vasarą ir žiemą. Galbūt galėjau į juos patekti ir anksčiau, bet praėjusį sezoną buvo smulkių klaidų, kitų niuansų. Šiemet – viskas kitaip. Esu ramus ir manau, kad to nusipelniau. Viduje tikrai laukiau ir visiškai pasitikiu UEFA sprendimu.
– Kaip apie šį sprendimą jums buvo pranešta?
– Praėjusį penktadienį sulaukiau laiško iš UEFA teisėjų vykdomojo direktoriaus Roberto Rosetti. Jis pasveikino visus, kurie buvo paaukštinti. Neslėpsiu – labai susigraudinau. Tai yra dešimties mano darbo metų įvertinimas. Tikslas, kurio visada siekiau, vieta, kurioje daugelį metų norėjau būti. Emocijų buvo labai daug.
| Kartu D.Rumšu šiemet į UEFA Elito teisėjų grupę įtraukti dar šeši teisėjai – Erikas Lambrechtsas (Belgija), Christopheris Kavanagh (Anglija), Nicolasas Walshas (Škotija), Svenas Jablonskis (Vokietija), Rade Obrenovićius (Slovėnija) ir Emanuela Rusta (Albanija). |
– Kokie kertiniai momentai nulėmė šiemetinę sėkmę?
– Vidaus detalių tiksliai nežinau, bet pagrindinis žodis priklauso UEFA teisėjų komitetui. Jį sudaro Roberto Rosetti, ispanas Carlosas Velasco Carballo, olandas Björnas Kuipersas, slovėnas Vladimiras Šajnas ir čekė Dagmar Damkova, kuri atsakinga už moterų paskyrimus.
Ši grupė analizuoja ataskaitas, stebi teisėjų darbą. Prieš porą savaičių turėjome labai sudėtingas Čempionų lygos rungtynes Prahoje tarp „Slavia“ ir Bilbao „Athletic“. Mačas buvo sunkus, bet su užduotimis susitvarkėme labai gerai. Iš karto po jų aptarėme rungtynes kartu su R.Rosetti, ir tuomet jis užsiminė, kad seka kiekvieną mūsų brigados darbo sekundę.
Šiandien Čempionų lygoje teisėjų darbas stebimas ne tik inspektoriaus – viskas filmuojama specialiomis kameromis, dirba vaizdo inspektorius, kuris girdi mūsų komunikaciją ir rašo atskirą ataskaitą. Visa tai išanalizavus ir priimami sprendimai. Mūsų rezultatai buvo geri, ataskaitos teigiamos, tarptautinių rungtynių netrūko.
– Šiemet Lietuvoje taip pat buvote išrinktas geriausiu metų teisėju. Ar 2025-uosius galima vadinti geriausiais karjeros metais?
– Sunku taip vienareikšmiškai pasakyti. Esu turėjęs ir daugiau gerų sezonų. Čempionų ir Europos lygų pagrindiniuose etapuose jau esu teisėjavęs 20 rungtynių. Šį kelią ėjau lėtai ir nuosekliai – Trečia, Antra, Pirma grupės, dabar Elitas. Per kiekvieną laiptelį perlipau pats, be avansų.
Vis dėlto pripažinsiu – šie metai buvo kokybiškesni nei keli ankstesni. Pastaraisiais metais daugiau eksperimentavau, ieškojau savęs, neišvengiau ir klaidelių. Šiemet viskas vyko kiek nuosekliau, todėl toks ir įvertinimas. Bet tie ieškojimai niekada nesibaigia. Esu neramus žmogus, neramus teisėjas – visada galvoju, ką dar galiu padaryti geriau.
Priklausyti Elitui – didelė garbė, bet svarbiausia šios kartelės nenuleisti. Visada sakau: svarbiausios yra artimiausios rungtynės. Todėl stengiuosi šio paaukštinimo nesureikšminti – džiugu, bet darbo dabar bus dar daugiau.
– Ar šis įvertinimas suteikia realių vilčių sulaukti paskyrimo į pasaulio čempionatą?
– Jei atvirai, manau, kad į artimiausią pasaulio čempionatą durys man jau beveik uždarytos. FIFA teisėjus vertina ne pagal vieną gerą sezoną, o pagal visų ketverių metų ciklą. Vos pasibaigus čempionatui pradedama formuoti nauja teisėjų grupė, arbitrai kviečiami į skirtingų konfederacijų turnyrus.
Į tą sąrašą anksčiau aš nepatekau, bet, žinoma, niekada nesakyk niekada – futbole visko būna. Kur kas daugiau vilčių sieju su Europos čempionatu 2028-aisiais. „Euro 2024“ jau buvau tarp rezervinių teisėjų, tad natūralu tikėtis žingsnio į priekį. Bet iki to – dar labai daug darbo.
– Kurios šių metų rungtynės buvo pačios sudėtingiausios, o kurios – įsimintiniausios?
– Sunkiausios, be abejonės, buvo „Slavia“ ir „Athletic“ rungtynės Prahoje. Stadionas įelektrintas, žaidėjai užsivedę, abi turnyro lentelės apačioje esančios komandos kovojo dėl gyvybiškai svarbių taškų. Futbolo tą vakarą buvo mažiau, daugiau – emocinio karo. Turėjau daug darbo valdant situaciją, bet po rungtynių gauta ataskaita buvo labai gera.
Įsimintiniausios – Bilbao „Athletic“ ir Londono „Arsenal“ dvikova. Nuostabus stadionas, aukščiausio lygio futbolas, o dar ir tai, kad šios rungtynės atidarė šių metų Čempionų lygos sezoną. Tokiuose mačuose dirbti lengviau – nereikia auklėti žaidėjų, svarbiausia jausti ritmą ir nesimaišyti.
Taip pat išskirčiau Čempionų lygos atrankos rungtynes tarp Glazgo „Rangers“ ir Atėnų „Panathinaikos“ – gera emocija, daug įtampos, didelė kaina, bet irgi puikiai susitvarkėme.
– Kokius tikslus keliate artimiausiems metams?
– Patekimas į Elitą rodo, kad kai ką darome teisingai, tad pagrindinis tikslas – stabilumas. Asmeniškai noriu būti dar ramesnis tiek prieš rungtynes, tiek jų metu. Šiandien teisėjo darbe tai ypač svarbu.
Kalbant apie sportines ambicijas, norisi gauti paskyrimą į kuo tolimesnį Europos turnyrų etapą. Jau esame teisėjavę Europos lygos šešioliktfinalyje, aštuntfinalyje, tad dabar norėtųsi žengti dar bent vieną žingsnį – ketvirtfinalio ar net daugiau. O ilgalaikėje perspektyvoje – gauti vietą Europos čempionate.
– Pastaruoju metu puikiai užsirekomendavote ir vis dažniau esate kviečiami į žvaigždžių kupiną Saudo Arabijos Pro lygą. Ar ten dirbti lengviau nei Europoje?
– Futbolininkų temperamentas kitoks, yra kultūrinių skirtumų, bet dažniausiai esame kviečiami į rungtynes, kuriose žaidžia stipriausi klubai – „Al-Ittihad“, „Al-Nassr“. Juose daug europiečių, todėl ir mentalitetas panašus.
Europoje daugiau akcentuojamas kapitono ir teisėjo dialogas, Saudo Arabijoje – bendras rungtynių valdymas. Ten dažniau tenka būti savotišku psichologu. Psichologiškai dirbti kiek lengviau, nes UEFA turnyruose klaidos kaina yra gerokai didesnė. Čempionų lyga tave išsunkia maksimaliai – tiek fiziškai, tiek emociškai.
– O bendravimas su tokiomis žvaigždėmis kaip Cristiano Ronaldo ar skiriasi, kai jos jau yra karjeros saulėlydyje, o ne aukščiausiame pike kaip būdavo Europoje?
– Didžiosios žvaigždės tą aurą turi visur, bet Saudo Arabijoje ji jaučiama dar stipriau. Mes jau turime patirties, kaip su tuo dirbti. Priėjimas prie jų kitoks, bet svarbiausia – logika ir nuoseklumas. Net didžiausi vardai tai pajunta.
Cristiano Ronaldo esu teisėjavęs ir nelengvose rungtynėse, pavyzdžiui, kai Portugalija žaidė su Lenkija – ten jis man tikrai nepadėjo (juokiasi). Su tokiomis asmenybėmis reikia ruoštis iš anksto, turėti planą. Bet jie visi profesionalai – jei elgiesi objektyviai, jie tai supranta.
