Taip, jo potencialą matėme, bet vis kažko trūko. Jau buvau susisiekęs ir su keliais Pirmos lygos klubais, turėjome minčių jį išnuomoti, kad gautų žaidimo praktikos, bet galiausiai nusprendėme dirbti toliau“, – tęsė Gargždų ekipos sporto direktorius.
– Kaip galiausiai įvyko tas lūžis?
– A.Victory sulaukė savo momento. Vienas iš pagrindinių mūsų vidurio gynėjų patyrė traumą, o Akpe buvo viena iš opcijų jį pakeisti. Įmetėme jį į rungtynes ir jis pasinaudojo šiuo šansu.
– Milijonų už gražias akis niekas nemoka – kuo išskirtinis A.Victory?
– Pirmiausia, savo universalumu. Jis gali žaisti dviejose pozicijose – ir vidurio gynėju, ir atraminiu saugu. Geras amžius – 19 metų ir, žinoma, fiziniai duomenys. 195 cm, greitas, pakankamai techniškas, protingas. Jaučiasi ramus ir spaudžiant dideliam spaudimui. Nemuša kamuolio bet kur, o bando jį išsaugoti. Tiek skautai, tiek agentai visa tai mato.
– Vos po metų Lietuvoje A.Victory buvo parduotas. Daug skambučių tada sulaukėte?
– Taip, susidomėjimas buvo didelis. Ne tik iš vengrų klubo. Čekai buvo pateikę dar geresnį pasiūlymą, bet iš antros lygos... Škotai domėjosi.
Iš viso dėmesį rodė 4–5 klubai, bet iš kitų trūko konkretumo. Nenorėjo mokėti pinigų, išpirkų ir panašiai. Vengrų pasiūlymas buvo pats patraukliausias. Susėdome ir išsiderėjome, manau, geresnes sąlygas.
Tikėjome, kad A.Victory tobulės ir toliau, tad gali būti vėl parduotas. Dėl to sutarėme dėl procentinės dalies nuo kito pardavimo. Taip ir įvyko.
- A.Victory priklauso „HCM Sports Management“ agentūrai, kurios garsiausi klientai – Viktoras Gyökeresas (Londono „Arsenal“), Ismaelis Saibari (Miuncheno „Bayern“) ar Frenkie de Jongas („Barcelona“).
– Gal, įkvėpti A.Victory sėkmės, bandysite atrasti daugiau tokių futbolo talentų, kuriuos vėliau galėtumėte pelningai parduoti?
– Bandome, bet nėra lengva. Ir šiemet vežėmės 5–6 žaidėjus iš Afrikos, bet kyla sunkumų su vizomis, kitų iššūkių. Aišku, norėtume kasmet turėti po tokią sėkmės istoriją, bet suprantame, kad greičiausiai taip nebus. Bet dirbame, ieškome tų perlų.
– Perliukų užauginate ir patys – vos ne kasmet kažkas iš „Bangos“ patenka į rinktinę. Valdas Paulauskas, Mantas Bertašius, Ignas Venckus, vis ryškiau atsiskleidžia Vaidas Magdušauskas. Ar gali žaidėjo perėjimas už išpirką vieną dieną įvykti ir Lietuvoje?
– Tiesą pasakius, šiuo metu – nelabai... Bet, artimoje ateityje, manau, prasidės perėjimai ir tarp Lietuvos klubų, kad ir nedideli, bet prasidės.
Kalbant apie Vaidą, susidomėjimo juo sulaukiame nuolat. Ir ne tik Vaidu, yra ir kitų. Kaip 19-metis Sidas Praleika, pagrindinės sudėties žaidėjas, kurio, mano galva, laukia nebloga ateitis, jei neužries nosies.
Grįžtant prie Vaido, jam svarbiausia išlikti sveikam, išvengti traumų. Darome viską, ieškome atsakymų, kad taip ir būtų. Kita vertus, jei taip nutiks, neabejoju, kad jo nebeišsaugosime ne tik „Bangoje“, bet ir Lietuvoje.
– Kuomet kalbėjome prieš sezoną, „Bangos“ biudžetą planavote apie 0,9–1 mln. eurų. Ką darysite staiga praturtėję?
– Mes niekada nesisklaidėme pinigais. Ir tada, kai gavome pinigų iš UEFA, mes tas lėšas paskirstėme tolygiai. Ir dabar taip nedarysime, kad visus pinigus investuotume į vieną sezoną, bandydami užkariauti lygą. Nekeisime krypties, laikysimės biudžeto, su kuriuo būtume konkurencingi ne vienerius metus. Ir taip augintume raumenis, kad po kelerių metų galėtume ne tik pardavinėti žaidėjus, bet ir juos išlaikyti bei konkuruoti su geriausiais klubais mūsų čempionate.
- Nesitaškyti pinigais „Bangą“ turbūt motyvuoja ir skaudžios praeities pamokos. 2014 m. sezonas klubo istorijoje yra aprašomas kaip „vienas liūdniausių per atgimimo laikotarpį“. Į klubą pakviesti „investuotojai“ iš Rusijos buvo įvėlę „Bangą“ į gausybę problemų (įtarimai sutartomis rungtynėmis, nemokami atlyginimai futbolininkams, neišvykimas į rungtynes Vilniuje ir t.t.). 2015 metų pradžioje „Bangai“ pavyko nutraukti santykius su tariamais investuotojais, bet žala jau buvo padaryta – licencijavimo reikalavimų neįvykdęs klubas sugrįžo į Pirmą lygą. Vėl pakilti į aukščiausiąją pavyko tik 2020 m.
– Nekyla pagunda pasistiprinti? Pastaruoju metu įveikėte abu „Žalgirius“ ir, nors užimate 6 vietą Toplygoje, nuo pirmaujančių Marijampolės „Sūduvos“ bei Telšių „Džiugo“ atsiliekate tik 3 taškais, o dar turite ir vienas rungtynes atsargoje. Nedidėja apetitas bevalgant?
– Taip, norisi tose lenktynėse dalyvauti... Tačiau suprantame, kokios yra mūsų galimybės. Matome, kad Vilniaus „Žalgiris“ ir „Kauno Žalgiris“ jau pasistiprino, apie tai kalba „Sūduva“, „TransInvest“...
Mes šiuo metu nelabai galime stiprintis. Aišku, gal kokią vieną poziciją ir sustiprinsime. Suprantame, kad ta konkurencija nėra lengva, bet esame žemaičiai ir tikrai kausimės. Mūsų lengvai neatsikratys (šypteli).
- Gargždų „Banga“ – neginčijamai bendruomeniškiausias Lietuvos futbolo klubas. Čia, kviečiant dalininkus į susirinkimą, tenka išsiųsti net 29 skirtingus laiškus.
- Pagal „Registrų centre“ skelbiamą įnašą, didžiausią svorį turi labdaros ir paramos fondas „Gargždų rėmėjas“ (46,9 proc.), kurio pirmininku nurodomas Aldas Mockus, vadovaujantis ir žemės ūkio bei paslaugų sektoriuje dirbančiai uždarai akcinei bendrovei „Silmasta“.
- Pats „Bangos“ klubas savo valdybos pirmininku yra nurodęs Arturą Uosį, o „Gargždų rėmėjui“ skirta 37,1 proc. balsų dalininkų surinkimuose. Tuose pačiuose įstatuose nurodyta, kad 34 proc. balsų atitenka Klaipėdos rajono savivaldybei.
- Plačiame dalininkų sąraše galima sutikti ir buvusį rinktinės saugą bei trenerį Raimondą Žutautą, kitą buvusį nacionalinės vienuolikės futbolininką Tomą Tamošauską ar pajūrio verslininką Ovidijų Jakubaitį, liūdnai išgarsėjusį „Gargždų“ krepšinio klubo bankroto byloje.
– Vienas iš „Bangos“ sėkmės architektų yra ir portugalas Davidas Afonso. Kaip pavyksta jį išlaikyti?
– Tikrai nėra lengva. Davidas irgi kasmet sulaukia to dėmesio, bet vis kažkaip pasiseka jį prikalbinti dar mums padėti. Labai džiaugiamės jį čia turėdami, bet ir suprantame, kad jei toliau demonstruos tokius rezultatus, tai vieną kartą nebepajėgsime.
Davidas yra sukūręs šeimą čia, jo vaikai lanko mokyklą. Į Gargždus jis atvyko dėl meilės, pats pasiprašė pasidarbuoti „Bangoje“. Iš pradžių vasarą vedė stovyklą vaikams – tėvams labai patiko. Vėliau treniravo moterų komandą. Tad ir pats D.Afonso jaučia pagarbą klubui už jam suteiktą šansą. Jis – tikras Gargždų patriotas.
– Ką tik pristatėte ir „Banga Camp“ stovyklavietę su trimis natūralios vejos futbolo aikštėmis, gyvenamaisiais nameliais. Klubas skelbia su rėmėjais investavęs 400 tūkst. eurų. Dar beveik tiek pridėjo Klaipėdos rajono savivaldybė. Kam skirtas šis kompleksas?
– Labiausiai vaikų, jaunuolių stovykloms. Aišku, ir pagrindinė „Bangos“ komanda ten jau kurį laiką treniruojasi, kai ruošiasi rungtynėms ant žolės. Galiu pasakyti, kad aikščių kokybė ten – aukščiausia. Prisidėjo nameliai, kuriuose galima gyventi, tad galima rengti stovyklas. Susidomėjimas jau dabar didelis. Tai bus dar vienas šaltinis mūsų klubui gauti papildomų lėšų.
– Prieš metus buvo paviešinti ir planai apie naują futbolo stadioną Gargžduose su maniežu. Ar ši vizija juda į priekį?
– Kaip ir yra visi patvirtinimai... Vyksta priešprojektiniai darbai. Sakykime taip – mažais žingsneliais judame link to, kad kažkada, netolimoje ateityje, turėtume ir stadioną. Apie 4–4,5 tūkst. vietų.



