Jubiliejinio šimtojo įvarčio autoriumi šeštadienį tapo Nyderlandų rinktinės krašto puolėjas Cody Gakpo, pasižymėjęs tiksliu smūgiu į Švedijos rinktinės vartus.
Olandų ir švedų rungtynės, kurias „oranžiniai“ laimėjo 5:1, buvo 33-iosios šiame turnyre. Dabar turnyre jau sužaisti 36 susitikimai ir pasiekti 109 įvarčiai.
Nuo 1958 metų turnyro Švedijoje nė sykio 100 įvarčių pasaulio čempionate nebuvo pasiekti taip greitai. Vienintelį kartą, kai ši riba buvo pasiekta dar greičiau, tai nutiko 1954 metais Šveicarijoje – tuomet prireikė viso labo 20 rungtynių.
„Turbūt kompaktiškiausios ir taktiškai įtempčiausios rungtynės kol kas buvo žaidžiamos tarp Nyderlandų ir Japonijos, bet ir jose buvo įmušti keturi įvarčiai“, – kalbėdama su BBC stebėjosi Europos čempionė iš Anglijos Ellen White.
Jei šiemet per 33 rungtynes buvo įmušti jau 102 įvarčiai, tai prieš ketverius metus Katare tokiu metu buvo pasiekti 83, 2018-aisiais Rusijoje – 88, o 2014-aisiais Brazilijoje – 97 įvarčiai.
Kas lemia tokį didelį įvarčių skaičių?
Pirma priežastis gali būti čempionato kamuolys „Trionda“.
Meksikietis Julianas Quinonesas jau pirmosiose turnyro rungtynėse prieš Pietų Afriką įspūdingu smūgiu atidarė įvarčių sąskaitą šiame turnyre, o tolimi smūgiai ir toliau yra viena pagrindinių temų šiemet.
Atrodo, kad kartais vartininkai lieka nustebinti kamuolio skriejimo trajektorijos.
Tai buvo akivaizdu, kai Kylianas Mbappe įmušė kol kas tolimiausią turnyro įvartį iš 27 metrų atstumo į Senegalo rinktinės vartininko Edouard'o Mendy gintus vartus. Be prancūzo, iš toliau nei 20 metrų įvarčius pelnė dar keturi žaidėjai.
Du iš jų iš maždaug 22 metrų pelnė tas pats žaidėjas – Švedijos rinktinės futbolininkas Yasinas Ayari. Dar tolimesnius įvarčius pasiekė australas Connoras Metcalfe'as ir marokietis Ismaelis Saibari.
Buvęs Anglijos rinktinės vartininkas Joe Hartas kalbėdamas su BBC svarstė, jog vartininkams kyla problemų siekiant sugauti kamuolius. Jis pastebėjo, kad kamuolys atsimušė stipriau nei įprastai nuo anglų vartų sargo Jordano Pickfordo, kai jis bandė atlaikyti kroatų smūgį 4:2 laimėtose rungtynėse.
Problemų su skriejančiu kamuoliu turėjo ir tris Lionelio Messi įvarčius praleidęs Alžyro vartininkas Luca Zidane'as, taip pat ir kiti turnyre dalyvaujantys vartų sargai.
Tai nėra pirmas kartas pasaulio čempionatuose, kai iškyla klausimų dėl kamuolio. Ypač daug jų buvo dėl 2010 m. turnyro kamuolio „Jabulani“, kai vaizdo įrašai akivaizdžiai fiksavo kamuolio skriejimo trajektorijos pokyčius ir neprognozuojamumą.
Įdomu tai, kad Pietų Afrikoje vykusiame turnyre net 26 iš 145 įvarčių buvo pasiekti iš už baudos aikštelės ribų.
Kita galima didelio įvarčių kiekio priežastis – išaugęs komandų skaičius.
Per 36 jau sužaistas rungtynes vos du kartus rungtynės baigėsi nulinėmis lygiosiomis – ispanai nesugebėjo pralaužti Žaliojo Kyšulio gynybos, o Ekvadoras praėjusią naktį be įvarčių išsiskyrė su Kiurasao.
Tiek Žaliasis Kyšulys, tiek Kiurasao, kaip ir Jordanija bei Uzbekistanas, debiutuoja pasaulio čempionate. Jei jau minėtose rungtynėse autsaiderėmis laikytoms komandoms pavyko išlaikyti sausus vartus, tai per kitus mačus Kiurasao praleido 7 įvarčius, o į Jordanijos ir uzbekų vartus kamuolys krito po tris sykius.
Tai, kad pasaulio čempionate žaidžia daugiau komandų, įskaitant ir žemiau FIFA reitinge esančias ekipas, prisideda prie išaugusio įvarčių skaičiaus.
Turnyre buvo jau du atvejai, kai komandos laimi mačus šešių įvarčių skirtumais – vokiečiai net 7:1 sutriuškino Kiurasao, o Kanada 6:0 nušlavė Katarą. Dar trys mačai baigėsi keturių įvarčių skirtumais, o penkiuose susitikimuose komandos laimėjo trimis įvarčiais.
Be to, įtakos gali turėti ir tai, jog išsiplėtus komandų skaičiui, komandos turi daugiau laiko pailsėti tarp rungtynių – tai gali suteikti joms daugiau jėgų bei būti geriau pasiruošusioms mušti įvarčius.
Pasaulio čempionate nemažai įvarčių fiksuojama ir po grubių klaidų, ypač rungtynių pabaigose, nuo 76 minutės iki finalinio švilpuko, kai buvo įmuštas jau 31 įvartis šiame turnyre.
Geras pavyzdys buvo Tuniso rinktinės pasirodymas prieš Švediją, kai Šiaurės Afrikos atstovai padarė net šešias grubias klaidas, po kurių buvo atlikti smūgiai, o keturi iš šių atvejų baigėsi švedų įvarčiais.
Šias klaidas galima sieti ir su dideliu karščiu, kuris kausto visus, o ypatingai Meksikos ir Teksaso valstijos, stadionus.
Tiesa, šiame čempionate pirmą kartą abiejų kėlinių viduriuose vykdomos atsigaivinimo pertraukėlės, kurios suteikia komandoms atsivėsinti ir atgauti jėgas. Jas gerai išnaudoja ir treneriai – jie gali paruošti komandą likusiai kėlinio daliai bei sudėlioti planą, kaip pakeisti rungtynių eigą, kai ji krypsta ne jų komandos pusėn.
Žinoma, tarp galimų didelio įvarčių skaičiaus faktorių, negalima atmesti ir žaidėjų kokybės.
Pirmajame ture įspūdingus pasirodymus surengė šūsnis geriausių planetos futbolininkų: Lionelis Messi įmušė net tris įvarčius, Kylianas Mbappe, Erlingas Haalandas ir Harry Kane'as – po du.
Komentuodamas šį čempionatą BBC, buvęs „Brentford“ ir „Tottenham“ treneris Thomasas Frankas taip pat pastebėjo, kad daugelis geriausių žaidėjų į šį čempionatą atvyko puikios fizinės formos, o buvęs „Manchester City“ gynėjas Micah Richardsas teigė pastebįs, jog geriausi puolėjai žaidžia su itin dideliu pasitikėjimu ir nejaučiamu spaudimu.
„Dabar mažiau lemia taktika, o daugiau tai, kaip jautiesi ir su kokia emocija ateini į rungtynes“, – sakė ilgametis „Premier“ lygos gynėjas.
