Sekite 15min Google
Per daug broko. Per mažai ramybės su kamuoliu. Per daug epizodų, kuriuose žaidimas strigo, nors šita komanda, E.Jankausko įsitikinimu, gali pasiūlyti gerokai daugiau.
„Nesame labai patenkinti savimi dėl pačios žaidimo kokybės, nes aš manau, kad mes tikrai galime žaisti geriau“, – po rungtynių konstatavo Lietuvos rinktinės strategas.
Vis dėlto šis vakaras nebuvo vien nusivylimo inventorizacija.
Lietuvos rinktinės treneris kalbėjo apie bene jauniausią komandą per pastaruosius metus, neišvengiamas jos žaidimo bangas, sėkmingą Adriano Lickūno debiutą ir charakterį, kurio prireikė tada, kai gražus futbolas kažkur pradingo tarp dvikovų, klaidų ir kojų.
O viena jų sangrūda galiausiai tapo ir bene keisčiausio vakaro epizodo dekoracija.
Azerbaidžano įvartį kamuolys, anot Jankausko, susirado kelią tiesiog per lietuvišką „kojų mišką“.
Po pergalės Lichtenšteine Lietuvos rinktinė prieš Azerbaidžaną grįžo namo su aiškiai pasikeitusiu vaidmeniu.
Šįkart nebereikėjo vien laukti, kentėti ir ieškoti savo momento. Reikėjo daugiau laiko būti su kamuoliu, kurti ir pačiai diktuoti rungtynių ritmą.
Ne viskas sekėsi.
„Nesame labai patenkinti savimi dėl pačios žaidimo kokybės, nes aš manau, kad mes tikrai galime žaisti geriau“, – pripažino E.Jankauskas.
Labiausiai treneriui kliuvo elgesys su kamuoliu.
„Per daug tokių klaidų, kurių buvo galima išvengti, kurių šiaip žaidėjai nepripratę daryti, – vertino strategas. – Buvo tokios ne pačios gražiausios, ne pačios mieliausios akiai rungtynės. Kovingos, kur reikėjo kentėti ir reikėjo atidirbti.“
Ir būtent čia treneris įžvelgė vieną pozityvų dalyką.
Kai futbolas nesiklijuoja, kartais tenka pamiršti ornamentus ir grįžti prie pamatų.
„Vyrai pademonstravo, kad turi tą savybę. Kada sunku, kada nesigauna, bet vis tiek eini prie bazinių dalykų, prie paprasčiausių dalykų ir bandai surasti tą rungtynių, žaidimo giją savo rankomis“, – teigė treneris.
Treneris turėjo ir paaiškinimą, kodėl sekmadienį Lietuvos žaidimas tai atsirasdavo, tai vėl pradingdavo.
Jaunystė.
Trenerio skaičiavimu, į aikštę išėjusi komanda buvo viena jauniausių per pastaruosius metus – starto sudėties amžiaus vidurkis sukosi apie 24 metus.
Jaunystė futbole dovanoja energiją, greitį ir drąsą, bet sąskaitą kartais išrašo stabilumu.
„Aišku, kad tos žaidimo kokybės bangos yra neišvengiamos“, – įsitikinęs treneris.
Vienu tokios naujos Lietuvos veidų sekmadienį tapo Adrianas Lickūnas.
Pirmasis rinktinės langas, pirmosios rungtynės starto sudėtyje – ir treneris debiutanto pasirodymu liko patenkintas.
„Gerai debiutavo“, – pažymėjo treneris.
15min paklaustas apie praleistą įvartį, E.Jankauskas neslėpė apmaudo.
Lietuviai jau pirmavo po Armando Kučio realizuoto 11 metrų baudinio, tačiau persvaros ilgai neišsaugojo.
Ir varžovui tam neprireikė jokio futbolo meno kūrinio.
„Labai apmaudus praleistas įvartis, nes ten trims žaidėjams tarp kojų kamuolys pralindo“, – epizodą prisiminė E.Jankauskas.
Rūbinėje lietuviai dėl to jau sugebėjo ir pajuokauti.
„Šiandien mus palietė toks kuriozinis įvartis, kur, atrodo, nieko ten pavojingo nebuvo, bet kamuolys rado kelią tarp tų kojų miško ir įėjo. Juokavome, kad tokie įkrenta tik mums, – pečiais trūkčiojo strategas. – Be to praleisto įvarčio, manau, labai jiems daug sukurti neleidome.“
Po rungtynių Lietuvos persirengimo kambario prieigose buvo galima išgirsti ir gerokai karingesnių pareiškimų.
Edgaras Utkus kalbėjo, kad į Baku Lietuva važiuos kaip favoritė. Armandas Kučys komandos draugui pritarė ir pridūrė, kad Azerbaidžano žaidime matė nemažai skylių.
E.Jankauskas ant šio laužo benzino nepylė.
Priešingai.
„Aš tai nežinau, kaip čia sugebėjo kažkas išvesti tą mūsų favoritizmą, – stebėjosi treneris. – Rungtynės parodė, kad čia dvi lygaus meistriškumo komandos, kur galutinis rezultatas priklausys nuo kažkokių mažų detalių.“
Baku tos detalės jau bus kitos.
Kita aikštė, kitas stadionas, kitas emocinis fonas. Galbūt ir vienas atšokęs kamuolys ar vienas laiku ištiestas batas.
„Grupės nugalėtojo klausimas yra atviras ir jis bus išspręstas tiktai tenai, rungtynėse išvykoje“, – reziumavo E.Jankauskas.
