Tačiau taip buvo anksčiau. „Arsenal“ ekipa tiek praėjusiais metais, tiek šiemet ikisezoniniam pasirengimui išvyko į Aziją. Jie žais Kuala Lumpūre, Honkonge ir Pekine.
O ką manote apie Madrido „Real“ keliones? Praėjusių metų ikisezoninis turas: septynios rungtynės, septyniuose miestuose, penkiose valstybėse, trijuose žemynuose. Šiemet jų laukia šešios rungtynės, šešiuose miestuose, trejose valstybėse ir trijuose žemynuose. Be to, dar buvo suplanuotas mačas Maroke, tačiau rungtynės atšauktos.
Panaši situacija yra su daugeliu geriausių Europos klubų. Tokių turų metu tenka daug keliauti ir žaisti parodomąsias ir niekam neįdomias rungtynes dažnai su silpnomis vietos ekipomis. Daugelis į tai žiūri kaip į niekam nereikalingą komercinį produktą. Tiesą sakant, sumokėkite pakankamai ir galėsite su jais sužaisti 5 prieš 5 savo galiniame kieme (nors jei galite parodomosioms varžyboms nusipirkti „Real“, „Milan“ ar „Manchester United“, turbūt galite sau leisti turėti ir tinkamą aikštę).
Tokių rungtynių organizatoriai, norėdami užtikrinti, kad pinigai nenueis per niek, Europos ekipoms iškelia sąlygas, pagal kurias į aikštę turi eiti stipriausi žaidėjai. Beveik galima įsivaizduoti tokias derybas: „Mes jums duosime 100% sutartos sumos, jei Lionelis Messi, Xavi ir Andresas Iniesta žais visas 90 minučių, 60% – jei negausime L. Messi, 50% – jei žais tik du iš jų arba tik 45 minutes“.
Visa tai reikalinga komandos vardo populiarinimui, rėmėjų pritraukimui ir tam, kad tokias rungtynes būtų galima parduoti TV transliuotojams. Juk liepą ir rugpjūtį futbolo gerbėjams nėra daug įdomių rungtynių.
Tačiau nereikia galvoti taip ciniškai. Suprantamas aistruolių pyktis, kai jų mylima komanda beldžiasi per pusę pasaulio dėl pinigų, kurių turbūt užteks tik kurio nors rezervinės ekipos futbolininko atlyginimui padengti arba dėl įsiteikimo kokiam nors agentui. Turėjau privilegiją per pastaruosius porą metų dalyvauti nemažai tokių rungtynių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, tad galiu pasakyti, kad tai yra daugiau nei komercija. Tai galimybė aistruoliams tose šalyse išvysti savo mylimą komandą ir jos žvaigždes. Jie negali to padaryti ne todėl, kad komanda jiems nerūpi – jie tiesiog gyvena už tūkstančių kilometrų.
Skamba kvailai? Gali būti, tačiau esu sutikęs „Liverpool“ aistruolių, kurie niekada nėra buvę Europoje, tačiau jums gali papasakoti apie kiekvienas praėjusio sezono Steveno Gerrardo rungtynes. Arba „Juventus“ gerbėjų, kurie kasdien naršo po itališkus naujienų portalus, kopijuoja straipsnius į „Google Translator“ ir stengiasi kuo daugiau sužinoti apie savo mylimą klubą.
Jie supranta, kad jų matomos draugiškos rungtynės yra tik parodomosios, tačiau žiūri su dideliu susidomėjimu. Nors žaidėjų fizinė forma dažnai būna ne per geriausia, kai kurių kojos vis dar „sunkios“, kiti tik ką grįžo po atostogų ir žaidžia tik 50% savo galimybių. Be to, treneriai padaro daugybę keitimų, žaisti eina futbolininkai, kurie geriausiu atveju sėdėtų ant suolo (jei ne tribūnose), tačiau tie aistruoliai dėl to nesiskundžia.
Jie vis tiek ateina palaikyti savo mėgstamų komandų. Be to, ikisezoninis turas jauniems žaidėjams suteikia galimybę padaryti įspūdį treneriui, galbūt patekti į pagrindinę komandą – tai nė iš tolo neparodo tikrojo ekipos pajėgumo.
Ar visi šie faktoriai – komercinė nauda ir ryšių su kitų žemynų aistruoliais sustiprinimas – atsveria neigiamą ilgų kelionių ir nuovargio įtaką.
Tai sunkus klausimas. Idealiame pasaulyje kiekvienas treneris mieliau pasirinktų tylią jaukią treniruočių stovyklą netoli namų. Yra klubų, kurie taip ir daro („Barcelona“ šiemet ikisezonines rungtynes, išskyrus vieną mačą vykusį Maroke, žais tik Europoje). Pavyzdžiui Madrido „Real“ praėjusiais metais, kaip minėta, išmaišė visą pasaulį, tačiau vis tiek laimėjo Ispanijos pirmenybes, o UEFA čempionų lygoje nužygiavo iki pusfinalio.
Žinoma, neapsigaukime, tokie turai nevyktų, jeigu už juos nemokėtų didžiulių pinigų. Todėl klubai ir taikosi į komerciškai stiprias ir žiniasklaidos dėmesį generuojančias rinkas kaip Šiaurės Amerika ir Azija, o ne Pietų Ameriką (kur vietiniai klubai yra pakankamai stiprūs) ar Afriką (kuri kitiems žemynams niekaip neprilygsta komerciškai).
Tai verstinis ESPN žurnalisto Gabriele Marcotti straipsnis. Jis yra trijų knygų autorius, rašo apie futbolą Londono „Times“ ir italų „Corriere dello Sport“.
Paulius Cubera: Turbūt nė vienas nepyktume, kad mūsų mylima komanda surengtų ikisezoninį turą Lietuvoj arba visai šalia jos. Gaila, tačiau be stadiono tokie dalykai yra neįmanomi. Kita vertus, „Barcelona“ ir „Manchester United“ rugpjūčio 8-ą žais Goteborge, Švedijoje, tačiau bilietai jau seniai iššluoti.
