Net į 22-ąją vietą FIFA reitinge pastaraisiais metais nukritusi „Selecao“ sekmadienį pasauliui įrodė – futbolo talentų kasyklos Brazilijoje yra neišsemiamos.
Lietuvoje profesionalo karjerą pradėjęs Paulinho, visų pamirštas Fredas, į Rusiją nusigrūdęs Hulkas, „Premier“ lygos autsaiderio QPR vartų sargas Julio Cezaras ir, žinoma, naujasis brazilų dievas Neymaras nepaliko ispanams jokių vilčių.
Vis dėlto prie sienos savo futbolo dievų Ispanija nekala – tris iš eilės didžiuosius turnyrus laimėjusi „Furia Roja“ legendiniame „Maracana“ stadione nuskendo, tačiau iki kitos vasaros turi apsčiai laiko remontadai (isp. – sugrįžimas).
Tačiau sekmadienio brazilų šou parodė vieną dalyką – tiki taka laikas keistis.
„Mes nesame robotai – negalime laimėti visų rungtynių“, – po Konfederacijų taurės finalo pareiškė 11 metrų baudinį pramušęs Sergio Ramosas. Frazė – tiesiai į dešimtuką, nes aikštėje ispanai būtent ir atrodė kaip robotai. Lyg prisukti robotai, kurie visas 90-imt minučių žaidė taip, kaip buvo užprogramuoti ir nieko nekeitė, nebandė prisitaikyti prie varžovų, neturėjo jokių priešnuodžių net po 15 minučių pasitarimo tarp kėlinių.
Po mačo goal.com Ispanijos futbolo apžvalgininkas Benas Haywardas rašė, kad Ispanijos ir Brazilijos susitikimas – tai deja vu UEFA Čempionų lygos pusfinalio tarp „Barcelona“ ir „Bayern“ komandų.
Su tuo negalima nesutikti – viskas klostėsi labai panašiai. Ispanijos futbolo rinktinė nežaidžia visiškai nukopijuoto „Barcos“ žaidimo, tačiau futbolo principas tas pats – kuo ilgiau kontroliuoti kamuolį, jį perdavinėjant komandos draugams ir, spaudžiant varžovų gynybą, ieškoti kelių link vartų. Vis dėlto keliai ieškomi per vangiai, vengiama rizikuoti, žaidimas tampa nuobodus.
„Stebėti Ispanijos rinktinės žaidimą – tai lyg žiūrėti į tiksliai veikiantį laikrodį“, – po Konfederacijų taurės grupių etapo rašė vienas futbolo gerbėjas. Taip, tačiau tik tuomet, kai tas laikrodis eina tiksliai, tačiau užtenka išimti vieną sraigtelį ir visas laikrodžio mechanizmas griūva. Tas sraigtelis finale buvo Xavi.
 |
| Xavi ir Neymaras |
Xavi paseno?
33 metų „Barcos“ ir Ispanijos rinktinės pastarųjų metų pergalės variklis visą sezoną buvo savo paties šešėlis. Kas matė Xavi finale su Barzilija? Aikštės generolas savo komandai visiškai nevadovavo ir ta komanda sugriuvo – sugriuvo lygiai taip pat, kaip sugriuvo „Barcelona“ prieš „Bayern“ ekipą.
Nors nuo 2006-2007 metų sezono saugas šiemet sužaidė mažiausiai rungtynių, tačiau dažnai net didžiausi Xavi gerbėjai matė, kad aikštėje futbolininkas užlaikomas per ilgai. To pasekmė – mažai laiko aikštėje gavo jaunasis Thiago Alcantara, kurios sutartis dabar jam leidžia vos už 18 mln. eurų persikelti į kitą komandą. Nors Thiago vis dar vadinamas naujuoju Xavi ir savo talentą įrodė U-21 Europos čempionate, kur atvedė ispanus į triumfą ir tapo naudingiausiu turnyro žaidėju.
Taip, kaip keistis turi „Barca“ ir visomis išgalėmis stengtis išlaikyti Thiago, taip keistis turi ir Ispanijos rinktinė – Vicente del Bosque turi nepaisyti autoritetų ir atsigręžti į U-21 rinktinę.
Panaši situacija buvo matoma ir su Fernando Torreso ir Davido Villos kvietimu į rinktinę. Abu žaidėjai praėjusį sezoną nieko neįrodė, tačiau šiame turnyre žaidė daug (F.Torresas net sugebėjo tapti rezultatyviausiu žaidėju, nors 4 įvarčius įmušė mėgėjams iš Taičio), nes turi vardą ir autoritetą. Tokio neturi Alvaro Negredo (25 įvarčiai „La Liga“), „Sevilla“ ekipai praėjusį sezoną įmušęs tiek, kiek neįmušė F.Torresas (8 įvarčiai „Premier“ lygoje) ir D.Villa (10 įvarčių „La Liga“) kartu sudėjus.
 |
| Ispanijos futbolo rinktinė |
Eros pabaiga skelbiama per anksti
Nors po brazilų antausio ne vienas gerbėjas suskubo laidoti Ispanijos rinktinę ir skelbti apie jų eros pabaigą, tačiau tokios kalbos – dar tikrai per daug ankstyvos.
Pažiūrėkime į šiemet Europos čempionate dominavusią ispanų U-21 rinktinę ir suprasime, kodėl. Galimybių įlieti šviežio kraujo į „Furia Roja“ yra daugybė, reikia tik naujų idėjų. Be to, Konfederacijų taurė iš esmės yra draugiškas turnyras, o brazilai žaidė namuose – visiems mačiusiems, kaip prieš finalą „Selecao“ žaidėjai traukė himną, turbūt nereikia pasakoti, kaip stipriai jie norėjo laimėti šį turnyrą.
Ispanai savo ruožtu turi visus metus ruošti remontadą ir jie tikrai kažką darys. Prisiminkime 2009-uosius, kai Konfederacijų taurėje JAV rinktinė įveikė ispanus pusfinalyje 2:0 – po metų „La Roja“ laimėjo pasaulio pirmenybes, o dar po dviejų – Europos čempionatą.
Ispanams savo futbolo supratimo ir idealų išsižadėti nereikia – užtenka tik juos pakoreguoti, pritaikyti prie šiandieninių realijų ir smogti vėl. Futbolas tuo ir įdomus, kad nė viena dominuojanti komanda viršūnėje ilgai neišsilaiko – kiti anksčiau ar vėliau randa priešnuodžių, todėl keistis reikia nuolat.
Jeigu ispanai iki kitos vasaros sugebės pasikeisti, o brazilai neužmigs ant laurų – laukia kaip niekada įdomus pasaulio futbolo čempionatas.
