Sekite 15min Google
Kroatijos čempionai parodė, kad tarp drąsaus plano ir jo įgyvendinimo kartais žioji milžiniška praraja.
Kauniečiai mėgino kabintis, bėgti ir priešintis, tačiau didžiąją vakaro dalį priminė žmogų, tempiantį lagaminą į statų Zagrebo funikulieriaus šlaitą – pastangų daug, žingsniai sunkūs, o viršūnė nuo to nė kiek nepriartėja.
29 proc. kamuolio kontrolės. Nė vieno smūgio į vartų plotą...
„Dinamo“ žaidė paprastai, užtikrintai, taip, lyg atliktų iš anksto kalendoriuje pažymėtą eilinį darbą.
Tai buvo jau penktasis Zagrebo klubo susitikimas su Lietuvos komandomis Čempionų lygos istorijoje, ir kol kas ši pažintis yra nemaloniai vienpusė – visus penkis mačus laimėjo „Dinamo“. Lietuviški vardai keičiasi, metai slenka, tačiau Maksimiro išvada lieka ta pati: svečiams paliekami prisiminimai, šeimininkams – pergalės.
| Sezonas | Etapas | Varžovas | Rezultatai | Bendras | |
|---|---|---|---|---|---|
| 2006-07 | Antras | Panevėžio „Ekranas“ | 5:2 | 4:1 | 9:3 |
| 2014-15 | Antras | Vilniaus „Žalgiris“ | 2:0 | 2:0 | 4:0 |
| 2026-27 | Trečias | „Kauno Žalgiris“ | 5:0 | ||
Lyginant su maču prieš „Klaksvik“ Ž.Sopičius starto sudėtyje atliko du keitimus. Motiejų Burbą dešiniajame atakos krašte pakeitė pergalingą įvartį įmušęs Leonas Kreokovičius, o kairį gynybos kraštą vietoj Nosa Edokpoloro užėmė Marko Konataras.
Pristatant komandų vienuoliktukus į savo gimtąjį miestą sugrįžęs Ž.Sopičius sulaukė kuklių tribūnų ovacijų, tačiau „Dinamo“ labai greitai priminė, kad senos bičiulystės futbole nuolaidų nesuteikia.
Maksimiro veją svilinusi 36 laipsnių saulė kauniečiams buvo ne ką lengvesnis varžovas už daugkartinį Kroatijos čempioną. Šilčiausiai stadione, regis, buvo apsirengęs pats Ž.Sopičius – net ir tokioje kaitroje švarko neatsisakęs treneris bent jau liko ištikimas savo žodžiams: mačo išvakarėse jis aiškino, kad karštis pasiteisinimu netaps. Netapo.
Su kiekviena minute žalgiriečių kojos sunkėjo, kvėpavimas trumpėjo, tuo tarpu „Dinamo“ tempas nė kiek nelėtėjo.
Atrodė, kad žalgiriečiai atlaikė pirmąjį šeimininkų vartų šturmą, tačiau sužaidus pusvalandį Miha Zajcas puikiu tolimu smūgiu išvedė „Dinamo“ į priekį – Tomas Švedkauskas dar lietė kamuolį, jis atsimušė į virpstą, tačiau nuo jo nusileido vartuose.
Kauniečiai dar nespėjo susivokti po pirmojo smūgio, kai sulaukė antrojo. Nepraėjus nė dviem minutėms kampinis prie Lietuvos čempionų vartų baigėsi dar vienu smūgiu žemiau juostos. Scottas McKenna baudos aikštelėje pirmasis suskubo prie kamuolio, o iš pradžių nevykusiai atrodęs jo spyris po nelaimingo rikošeto virto antruoju „Dinamo“ įvarčiu. Per kelias akimirkas rungtynės, kurias „Kauno Žalgiris“ dar mėgino laikyti savo rankose, ėmė slysti iš jų tarpupirščių.
Į staigią griūtį Ž.Sopičius reagavo taip, kaip ir dera Ž.Sopičiui – karštai. Pašokęs nuo kėdės, jis nužingsniavo prie atsarginių suolo ir pirštu pradėjo besti į vieną po kito futbolininkus, kuriuos netrukus išsiuntė apšilinėti.
Maksimiro tribūnos vienu balsu traukė nepriklausomybės laikotarpio vieną svarbiausių patriotinių dainų „Moja domovina“, o vakaras tuo metu jau priminė tautinę šventę nei nervingą Čempionų lygos atrankos mačą.
51-ąją minutę Mateo Lisica paleido įspūdingą tolimą šūvį kaire koja ir T.Švedkauskas vėl buvo bejėgis...
62-ąją minutę Franco Baldassarra toli smūgiu patikrino „Dinamo“ vartų skersinį, tačiau per visas 90 minučių nė vieno smūgio į šeimininkų vartų plotą žalgiriečiai taip ir neatliko.
76-ąją minutę Luka Stojkovičius meistrišku tolimu smūgiu nuo virpsto pelnė ketvirtą įvartį, o jau per pridėtą laiką Lukas Kacavenda padėjo tašką.
Lygių skirtumas antradienio vakarą tiesiog buvo per didelis.
„Turime suprasti, kur šiuo metu esame. Žinoma, nenorėjome žaisti prieš tokio lygio varžovą, bet... „Dinamo“ buvo geresnė komanda viskuo. Viskuo. Nes šiame lygyje jie nežaidžia paprasto futbolo.
Galime bijoti – čia jokia problema. Bet man pasirodė, kad mes bijojome per daug. Padarėme labai paprastų klaidų: netikslūs perdavimai, prarasdavome kamuolį. Tačiau dar kartą pasikartosiu – šiame lygyje, prieš tokį varžovą kaip „Dinamo“, jie tave tiesiog nužudys, jeigu padarysi kelias tokias klaidas, kokias padarėme mes.
Mūsų vartininkas Tomas išgelbėjo mus nuo dar dviejų ar trijų įvarčių. Ir viskas. Geresnė komanda laimėjo. Dabar turime susikoncentruoti į šeštadienio čempionato rungtynes“, – po mačo kalbėjo Ž.Sopičius.
Tai buvo aštuntas Ž.Sopičiaus mačas prie „Kauno Žalgirio“ vairo ir tik pirmasis pralaimėjimas.
Visgi prieš atsakomąją dvikovą Kaune kroato komandai liko užduotis, kurią mandagūs žmonės vadina labai sudėtinga, o mažiau diplomatiški – beviltiška.
Po savaitės Dariaus ir Girėno stadione reikės ne tik žaisti geriau. Reikės ne svajoti apie stebuklą, bet pabandyti bent kažkiek sumažinti Zagrebe išryškėjusį skirtumą tarp komandos, kuri į Europą išėjo ieškoti savo ribų, ir klubo, kuris ribas tokiems žalgiriams negailestingai brėžia jau dešimtmečius.
Tačiau Ž.Sopičius nėra žmogus, kuris po nesėkmės ilgai žiūrėtų į grindis.
Kroatas apie pralaimėjimus paprastai kalba taip, lyg tai būtų ne nuosprendis, o dar viena proga bent kiek garsiau trinktelėti durimis.
„Kokybė, kokybė... Kaip jau minėjau prieš mačą, žaisime taip, kaip mums leis „Dinamo“. Iš kitos pusės, tai buvo eilinės futbolo rungtynės. Atvykome čia žaisti futbolo. Kartais viskas vyko labai greitai, nežaidėme gerai, nes „Dinamo“ tiesiog yra geresnė komanda. Bet daryti tokias dvi ar tris klaidas, kokias padarytų, nenoriu taip sakyti, dešimtmetis vaikas, yra neįtikėtina. Vis dėlto futbole taip nutinka“, – į rungtynes mintimis dar kartą sugrįžo kroatas.
15min paklaustas, ar rezultatas yra teisingas, Ž.Sopičius traukė pečiais.
„Ką čia galiu pasakyti? „Dinamo“ buvo geresnė komanda. Kaip jau sakiau, Tomas išgelbėjo mus nuo dar dviejų ar trijų įvarčių. Mes galbūt turėjome vieną progą, o kentėjome labai daug. Man svarbiausia ne pats rezultatas. Man trūko to, kad turėjome parodyti daugiau drąsos išeidami į aikštę. Mes vis tiek būtume pralaimėję šias rungtynes. Jūs tai suprantate, tiesa? Bet reikėjo parodyti šiek tiek daugiau. Suklysti – gerai, viskas gerai. Ir tikriausiai rezultatas vis tiek būtų buvęs toks pats. Tačiau pirmas penkiolika ar dvidešimt minučių atrodė taip, lyg būtume atvykę nežinia iš kur. Bet štai čia ir atsiskleidžia kokybės skirtumas. Kitoje pusėje buvo vienas geriausių klubų šiame atrankos etape. Ir tiek“, – teigė strategas.
Ž.Sopičius tikino stovintis tvirtai ant kojų ir apie kažkokius stebuklus po savaitės Kaune neturėjo net minčių.
„Galvojate, kad dabar pasakysiu, jog juos nugalėsime 6:0 ar kažką panašaus? Taip nebus. Mums svarbiausia suprasti situaciją. Dabar iki rugsėjo 20 dienos, man atrodo, per trisdešimt dienų sužaisime keturiolika rungtynių iš eilės. Manau, jūs tai suprantate. Ir, atvirai pasakius, taip kalbu ne ne todėl, kad tai yra mano miestas. Nesu piktas. Nes suprantu, kur esame mes, kur norime atsidurti ir kur yra Zagrebo „Dinamo“. Kalbu kaip treneris. Kartais nėra lengva, bet turime pasakyti viską taip, kaip yra. Ir tiek“, – užbaigė strategas.
Visgi Ž.Sopičius prisipažino, kad sugrįžimas į Maksimiro stadioną emociškai buvo nelengvas.
„Nelengva, kai žinai visas jų dainas ir savo širdyje jas dainuoji. Tačiau šį kartą buvau kitoje pusėje ir norėjau padaryti viską, kad pasiektume gerą rezultatą. Bet taip pat turime suprasti, kad tai nėra taip paprasta. Ir dar vieną dalyką pasakiau savo vaikinams rūbinėje. Pasakiau: „Vyrai, viskas gerai. Galite suklysti. Žaiskite taip, kaip žaidėme anksčiau. Nes žaisti prieš tokią komandą kaip Zagrebo „Dinamo“... Tai logiška. Visiškai logiška“, – teigė specialistas.
