Šis 18 metų legionierius, nepaisant jauno amžiaus, greitai įsitvirtino ekipos startinėje sudėtyje ir patikimu žaidimu padeda Pakruojo komandai siekti aukštų tikslų Lietuvos futbolo A lygos čempionate.
Thome‘as neabejotinai yra viena įdomesnių asmenybių šio sezono A lygoje. Atraminio saugo pozicijoje dažniausiai rungtyniaujantis futbolininkas 2011-iais dalyvavo FIFA pasaulio U-17 čempionato Meksikoje finaliniame turnyre, kur net vilkėjo Dramblio Kaulo Kranto rinktinės kapitono raištį.
Tačiau tai – toli gražu ne vienintelis įdomus „Kruojo“ naujoko karjeros akcentas. Prieš kelis metus Thome‘as net pusę metų praleido Ispanijos futbolo giganto „Barcelona“ klubo akademijoje.
Kiek vėliau Thome‘ą į peržiūras kvietėsi Madrido „Atletico“ ir Prancūzijos „Lyon“ klubai, taip pat jam teko savo meistriškumą demonstruoti ir JAV MLS lygoje besivaržančiam San Chosė „Earthquakes“. Deja, pasirašyti profesionalaus kontrakto su kuriuo nors iš šių klubų Thome‘ui nepavyko, koją pakišo nepilnametystė ir iš to kylančios problemos.
– Thome‘ai, jūsų vardas ir pavardė mums, lietuviams, labai ilgas (Youbou Jean Noel Dilane Thome – aut.past.). Galbūt galėtumėte pasakyti, kaip norėtum būti vadinamas, kaip į jus kreipiasi draugai?, – fkkruoja.lt pasiteiravo legionieriaus.
– Man labiausiai patinka, kai mane vadina tiesiog Thome‘u. Taip į mane kreipiasi visi komandos draugai „Kruojoje“. Thome‘as ekipos bičiuliams esu veikiausiai dėl to animacinio filmuko „Tomas ir Džeris“ (šypsosi).
– Prieš šį sezoną prisijungėte prie „Kruojos“ kolektyvo. Pasidalinkite įspūdžiais apie komandos draugus ir komunikaciją su jais, nes, kiek žinau, nekalbate rusiškai. Beje, su kuriais bendraklubiais daugiausiai tenka bendrauti?
– Tiesą sakant, pačioje pradžioje, kai mano agentas pasiūlė vykti į Lietuvą, nelabai buvau linkęs priimti tokį pasiūlymą. Paprasčiausiai, tuo metu apie šią komandą ir šalį nieko nežinojau, tad prisibijojau, nežinojau, kas laukia.
Vis tik atvykus į Pakruojį, susipažinus su komandos draugais, gana greitai apsipratau. Tikrai esu laimingas čia būdamas, mes esame šaunus kolektyvas. Jei reikia kalbėti apie komunikaciją, nėra labai lengva su visais bendrauti, tačiau stengiuosi, moku angliškai, išmokau ir keletą lietuviškų frazių.
– Pakruojis – nedidelis miestas. Kaip leidžiate laisvalaikį ir kokį įspūdį jums palieka Pakruojis?
– Manau, kad tai labai ramus ir tylus miestelis. Laisvą laiką dažniausiai leidžiu bendraudamas su savo šeima ir mergina, taip pat klausausi savo mėgstamos afrikietiškos muzikos. Man patinka ramybė.
– Kalbant plačiau apie mūsų šalį, kaip jums čia patinka, ar ne per šalta?
– Lietuva palieka tikrai labai gerą įspūdį. Tai maža šalis, jei lygintume su Prancūzija, Ispanija ar Italija. Mano šalyje, žinoma, klimatas skiriasi, būna gerokai karščiau, tačiau aš jau apsipratau su oro sąlygomis, greitai prisitaikau.
– Kaip minėjote, išgirdęs variantą su „Kruojos“ klubu ir Lietuva, ar iškart kubėjote ieškoti informacijos internete?
– Taip, iš pradžių aš nieko nežinojau, tačiau internetas suteikia plačias galimybes – susiradau informaciją, peržiūrėjau vaizdinę medžiagą, įvairias nuotraukas. Nepasakyčiau, kad futbolas Lietuvoje yra labai populiarus, bet judama į priekį, o ypatingai tokiems kaip aš, jauniems žaidėjams, tai gali tapti puikia sėkmingos karjeros profesionaliame futbole pradžia.
– Lietuvoje žaidžiamas kitoks futbolas, jei lygintume su tuo, prie ko buvote pripratęs?
– Skirtumų yra išties labai, labai daug – žaidimo stilius čia visiškai kitoks, bet jauniems vaikinams tai gera patirtis. Pats futbolo lygis, jei lygintume su stipriomis lygomis, nėra aukštas, tačiau vis tiek reikia kovoti su visais ir pergalės lengvai neateina. Svarbu, kad Lietuvoje stengiamasi tobulėti infrastruktūros ir žaidimo prasme.
– Tiek „Kruoja“, tiek absoliuti dauguma A lygos komandų nuo pirmųjų turų, dėl oro sąlygų, žaidė ant dirbtinių aikščių. Ar jums anksčiau dažnai tekdavo žaisti ant nenatūralios vejos?
– Žinoma, ir anksčiau man yra tekę rungtyniauti ant sintetikos, bet, tiesą sakant, kaip ir kiekvienam profesionalui, turbūt, maloniausia yra žaisti ant kokybiškos natūralios vejos. Taip pat dirbtinės aikštės reiškia ir didesnę rizika patirti įvairias raumenų traumas.
– Thome‘ai, nors esate labai jaunas, jūsų patirties ir kelionių bagažas – pakankamai nemažas. Papasakokite išsamiai apie savo karjerą.
– Savo karjerą pradėjau gimtojoje šalyje, futbolo centre JFCM. Vėliau atsirado galimybė persikelti į Katarą, „Aspire Doha“ futbolo akademiją, kur praleidau tris metus. Kai man buvo 15 metų, žaidėme draugiškas rungtynes su „Barcelona“ jaunimo klubu ir buvau pastebėtas.
Sulaukiau kvietimo iš šios ekipos akademijos trenerių ir netrukus persikėliau į Ispaniją. „Barcelona“ akademijoje praleidau šešis mėnesius, tačiau vis dar priklausiau Kataro klubui, nebuvau pilnametis ir likti „Barcelona“, deja, nepavyko.
Tai buvo puiki ir naudinga patirtis, „Barcelona“ klubas yra pamėgęs futbolininkus iš Afrikos, mums savotiškai kelius pravėrė Samuelis Eto‘o.
2011 m. Meksikoje vyko planetos čempionatas, po jo dalyvavau peržiūrose Madrido „Atletico“, Prancūzijos „Lyon“ ir keliose kitose komandose. Taip pat dvi savaites buvau išvykęs į JAV MLS klubą San Chosė „Earthquakes“, kurio sudėtyje žaidžiau ir draugišką mačą su „Swansea City“. Apmaudu, bet pasirašyti pirmą profesionalų kontraktą koją kišo nepilnametystė.
Galop viskas susiklostė taip, kad prieš šį sezoną sukirtau rankomis su „Kruoja“. Stengiuosi aikštėje atiduoti visas jėgas ir padėti komandai, kuo tik galiu.
– Būtų nuodėmė nepaklausti apie planetos pirmenybes Meksikoje. Jaunam žaidėjui tai – neįtikėtina šventė žaisti didžiausiuose stadionuose, sulaukti didelio žiniasklaidos dėmesio. Koks gi tai jausmas?
– Žodžiais tai apsakyti yra labai sudėtinga, tai reikia pajausti. Dalyvavimas pasaulio čempionate yra kažkas išskirtinio ir neapsakomo. Kiekvienam jaunam futbolininkui tai puiki patirtisv – aržytis nuostabiuose stadionuose su talentingiausiais futbolininkais iš viso pasaulio.
Pradžioje buvo sunku priprasti prie žiūrovų skaičiaus, susidomėjimo, visų blyksčių ir televizijos kamerų, kadangi anksčiau to neteko patirti. Organizacija buvo aukščiausiame lygyje, žaidžiau kairiu vidurio gynėju. Džiaugiuosi, kad galėjau tai patirti.
– Kaip manote, kiek realu būtų vieną dieną apsivilkti nacionalinės rinktinės marškinėlius?
– Sunku pasakyti, norisi į šį klausimą atsakyti teigiamai, kadangi durys į rinktinę yra atviros visiems futbolininkams. Svarbiausia sunkiai dirbti kiekvieną dieną.
– Ar turite savo žaidėjo idealą?
– Taip, idealu įvardinčiau Xabi Alonso. Jo pasitikėjimas savimi, tolimi perdavimai, aikštės matymas ir priimami sprendimai leidžia tik žavėtis šiuo sportininku.
– Ir pabaigai – kokius tikslus keliate sau „Kruojos“ gretose, ką nori pasiekti?
– Esu maksimalistas, mano tikslas su „Kruoja“ tapti šalies čempionu ir dalyvauti Europos turnyre – UEFA Čempionų lygoje arba Europos lygoje.
