Kova dėl COVID-19 testų ilga ir permaininga kaip geros futbolo rungtynės, tačiau laikas bėga, o galutinio sprendimo vis dar nėra.
Prieš keletą savaičių Lietuvos profesionalių futbolininkų asociacijos (PFA) prezidentas Arūnas Klimavičius 15min sakė, kad, nors A lygos futbolininkai veržiasi į aikštę, garantijų dėl savo saugumo jie nori.
PFA išsiuntė raštus LFF ir A lygai su prašymu užtikrinti, kad futbolininkai galėtų būti ištirti.
„Tai (futbolininkų testavimas – aut. past.) yra normali praktika, kuri taikoma visoje Europoje. Netgi Afrikos valstybėje Ganoje futbolininkai atsisakė žaisti, kol COVID-19 testai nebus atlikti visiems čempionato dalyviams. Pasaulinė profesionalių futbolininkų sąjunga (FIFPro) išsiuntė oficialų kreipimąsi. Tokių pačių garantijų norime ir Lietuvoje“, –tada 15min kalbėjo apie 120 futbolininkų vienijančios asociacijos vadovas.
Štai Vokietijoje dar prieš čempionato atnaujinimą buvo atlikti 1724 tyrimai. Paskaičiuota, kad šioje šalyje, galinčioje per savaitę ištirti 818 tūkst. mėginių, futbolui prireiks 0,4 proc. šių pajėgumų.
Vokietijoje reikia tirti iš viso 36 komandas pirmos ir antros lygos komandas, Lietuvoje norima tikrinti A lygą, Pirmą lygą ir moterų A lygą, tad iš viso – 26 komandas.
Jau keletą turų spėję sužaisti vokiečiai komandas testuoja prieš kiekvieną turą, Lietuvoje norima tyrimus padaryti bent prieš sezono atnaujinimą.
Futbolininkus prieš atnaujinant sezoną bent keletą kartų jau tyrė ir kaimynėje Lenkijoje, masinis testavimas numatomas ir didžiosiose futbolo šalyse kaip Ispanijoje ar Italijoje.
15min žiniomis, COVID-19 testai buvo atlikti tik Vilniaus „Žalgirio“ komandai. Klubas testavosi savarankiškai prieš sugrįžtant į visavertes treniruotes.
15min dar praėjusią savaitę kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) su klausimais apie futbolininkų testavimo galimybes prieš atnaujinant čempionatą.
„Pirmiausia norime pabrėžti, kad tyrimas nėra būdas apsisaugoti nuo infekcijos ir nesuteikia garantijų ateičiai. Jis tik parodo, ar tiriamuoju momentu žmogus serga, ar yra sveikas. Tad keletą dienų prieš rungtynes atlikti tyrimai neužtikrins, kad po tyrimo nė vienas sportininkas neturės kontakto su sergančiu žmogumi ir neužsikrės infekcija. Tad nėra prasminga prevencijos tikslais tirti žaidėjų, be to, sportininkai nepriklauso reguliariai tiriamų asmenų grupei, kuriai priklauso policijos pareigūnai, medikai, vaistininkai ir pan.“, – taip buvo rašoma SAM laiške 15min.
Nėra prasminga prevencijos tikslais tirti žaidėjų
Tuomet 15min susisiekė su LFF generaliniu sekretoriumi Edgaru Stankevičiumi. Jis praėjusią savaitę pasakojo, kad kol kas atsakymas iš SAM ir federaciją pasiekė toks pats, tačiau vilties dar buvo – sprendimas galėjo būti pakeistas ministerijos darbo grupės posėdyje.
Federacijos atstovams, kaip ir 15min, jau pirminių pokalbių metu buvo pasakyta, kad sportininkai nepatenka į rizikos grupes.
„Idealiu variantu turėjo būti daromi du testai: kai komandos grįžo į visavertes treniruotes ir prieš sezono startą“, – kalbėjo E.Stankevičius.
A lygos prezidentas Janas Nevoina praėjusią savaitę 15min aiškino, kad lyga yra vykdytoja to, ką nusprendžia vyriausybės atstovai. Į žaidėjų testavimą jis žiūrėjo atsargiai.
„Štai, situacija. Žaidžiame šeštadienį, stadione yra apie 100 žmonių, įskaitant žurnalistus, teisėjus, aptarnaujantį personalą ir t.t. Tai mes turime penktadienį padaryti testą ir ką? Visus karantinuoti? Nebūtinai? Tada kokia garantija, kad žmonės per tą laiką, jei važiuos į kitą miestą, vaikščios mieste, netaps nešiotojais?“, – klausė A lygos vadovas.
Paklaustas apie kitų šalių praktiką, kur futbolininkai yra testuojami tam, kad būtų saugu grįžti į stadionus, J.Nevoina kėlė dar klausimų.
„Kaip jie testuojami, ką po to daro, kokiu būdu tie testai padaromi, ar mes turime tokių testų, kokių turi jie? Čia daug klausimų, – komentuodamas Vokietijos atvejį kalbėjo J.Nevoina. – Dėl to aiškiai sakome: jei reikėtų, mes pasiruošę tai padaryti. Tik pasakykite kaip, kokiu būdu ir kokios yra garantijos, kad tas duos naudą. Kaip mes girdime šiandien, garantijos, kad tai pagelbės, nėra.“
Tačiau LFF bandė toliau ir kalbėjosi su SAM atstovais. E.Stankevičius dar vakar 15min pasakojo, kad buvo susisiekta ir su privačia laboratorija, kuri patikino, kad turi reikiamą kiekį testų, jie galėtų būti atlikti imant kraują ir parodytų, ar žmogus yra sergantis, ar jau persirgęs, ar turi antikūnių.
Už šiuos tyrimus mokėtų LFF, tačiau tam, kaip teigė E.Stankevičius, žalią šviesą turi uždegti SAM.
LFF vadovas svarstė, kad ministerija galbūt baiminasi, jog suteikus tokią teisę futbolui, panašių norų turės ir kitos sporto šakos.
15min antradienį dar kartą išsiuntė klausimus SAM atstovams ir teiravosi, ar LFF bus suteikta teisė tirti futbolininkus.
Situaciją antradienio vakarą komentavusi SAM ministro patarėja ryšiams su visuomene Lina Bušinskaitė tikino, jog privačiai futbolininkai tirtis gali.
„Futbolo žaidėjai nėra tarp tų žmonių, kuriems yra didesnė rizika susirgti sunkesne koronaviruso forma. Tad jie nėra prevenciškai tiriami dėl koronaviruso, kaip tiriamos kitos grupės, pavyzdžiui, gydymo įstaigų, slaugos, globos įstaigų darbuotojai ir kiti, kurie patiria didžiulę riziką užsikrėsti.
Visgi svarbu žinoti, kad yra sudaryta galimybė išsitirti mokamai tiems, kurie tai nori padaryti. Tai numatyta gegužės 6 d. operacijų vadovo sprendime, kuriame laboratorijoms sudaromos sąlygos teikti mokamas paslaugas žmonėms, norintiems atlikti tyrimus dėl koronaviruso. Taigi tokią galimybę turi ir futbolo žaidėjai, kaip ir bet kurie kiti norintieji mokamai gauti minėtą paslaugą.
Taigi, norint atlikti tokį tyrimą, reikia kreiptis į privačias laboratorijas, kurios teikia tokias paslaugas.
Šiuo metu mūsų šalies laboratorijų apkrovos dėl koronaviruso tyrimų yra sumažėjusios, lyginant su tuo, kokios buvo piko metu, kai būdavo sudėtinga spėti ištirti per dieną gautus ėminius. Tad dabar privačiose laboratorijose mokamas paslaugas galima gauti greičiau.
Jei nutiktų taip, kad vėl išaugtų tiriamųjų skaičiai ir tyrimų apimtys, laboratorijose pirmiausia tyrimai turėtų būti atliekami tiems, kurie turi būti tiriami prioritetine tvarka ir tik po to galėtų būti teikiamos mokamos paslaugos. Kitaip tariant, tokiais atvejais reikėtų luktelėti tyrimų, bet, kaip jau minėta, šiuo metu tai neaktualu ir tyrimai laboratorijose gali būti atliekami kur kas greičiau“, – situaciją komentavo L.Bušinskaitė.
