Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 11, 13:45

LFF pateikė pasaulio salės futbolo čempionato ataskaitą: atskleisti finansiniai skaičiai ir klaidos

Antradienio rytą LFF vadovai sostinėje surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė praėjusį rudenį Lietuvoje vykusio FIFA salės futbolo pasaulio čempionato biudžetą, pasiektus rezultatus bei šaliai sukurtą ekonominę vertę.
FIFA pasaulio salės futbolo čempionato trofėjus
FIFA pasaulio salės futbolo čempionato trofėjus / FIFA nuotr.

Metus dėl pasaulinės pandemijos atidėtą devintąjį FIFA pasaulio salės futbolo čempionatą rugsėjo–spalio mėnesiais priėmė trys didžiausi šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda.

24 pirmenybėse dalyvavusios komandos iš viso sužaidė 52 mačus, įmušė 301 įvartį (5.79 per rungtynes), čempionatą stebėjo 63 748 žiūrovai (1126 per dvikovą), iš kurių 2 tūkst. – užsieniečiai.

Lyginant su aštuoniais prieš tai vykusiais planetos čempionatais, tai yra patys kukliausi rodikliai. Rekordinis pagal lankomumą buvo 2000 metais Gvatemaloje vykęs turnyras, kurio kovas vidutiniškai stebėjo net 5601 žiūrovas.

Lietuvoje pasaulio čempione pirmą kartą istorijoje tapo Portugalija, finale įveikusi titulą gynusią Argentiną, bronza atiteko Brazilijai.

LFF paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad planetos pirmenybės iš Lietuvos buvo transliuojamos į 195 šalis, o bendras transliacijų visuose kanaluose skaičius viršiją 1 mlrd. peržiūrų.

„Tai buvo vienas įspūdingiausių sporto renginių per visą nepriklausomybės istoriją. Žinant tai, kad FIFA šiuo metu turi 211 narių, šie skaičiai yra tikrai įspūdingi“, – teigė LFF prezidentas Tomas Danilevičius.

Pačios federacijos užsakyto „Kantar“ tyrimo apie salės futbolo populiarumą Lietuvoje rezultatai teigia, jog šios sporto šakos populiarumas dėl pirmenybių padidėjo 10 proc.

Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) šio čempionato oficialios ataskaitos dar nėra pateikusi, bet skaičiuojama, jog šio renginio bendras biudžetas sieks apie 20 mln. JAV dolerių.

LFF antradienį pateikė finansinius skaičius, kurie susiję tik su federacijos veikla, o jie teigia, kad čempionato metu federacijos gautos pajamos sudarė 7,15 mln. eurų, iš kurių liūto dalį sudaro FIFA finansavimas – 5,4 mln. eurų.

LFF gautos pajamos
LFF gautos pajamos

494 tūkst. eurų LFF gavo per LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programas.

Sporto centrų infrastruktūra
Sporto centrų infrastruktūra

Čempionato metu LFF patirtos sąnaudos (7,15 mln. eurų) išdalintos į tris dalis: infrastruktūrą (4,4 mln. eurų), renginio organizavimą (1,4 mln.) bei komerciją (1,2 mln.).

„Pagal visas FIFA taisykles uždirbti federacija iš tokių renginių negali, tad ir mūsų pajamų bei sąnaudų eilutės sutampa. Tikėjomės, kad pajamos už parduotą atributiką, bilietus liks federacijai ir mes turėsime šiokį tokį rezervą ateities renginiams organizuoti, bet turėjome viską pateisinti ir išleisti. Čempionatas vyko pandemijos fone, reikėjo didelių testavimo kaštų, tad iš šių pinigų jie ir buvo padengti. Tai reiškia, kad FIFA susimažino tam tikras organizavimo išlaidas ir perkėlė tuos pinigus mums“, – pasakojo LFF generalinis sekretorius E.Stankevičius.

Sąnaudos
Sąnaudos

VDU ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekano Dr. Justino Kisieliausko skaičiavimais, tiesioginis FIFA pasaulio salės futbolo čempionato ekonominis poveikis Lietuvai siekia 10,7 mln. eurų, iš kurių du trečdalius sukėlė organizatorių išlaidų sukeltas poveikis, likusią dalį – lankytojų išlaidos.

Skaičiuojant netiesioginės ir papildomos naudų poveikius, šie skaičiai dar didesni ir siekia 15–19,3 mln. eurų.

„Jei ne pandemija ir jos pasekmės, optimistiškai buvo galima tikėtis 35–40 mln. eurų poveikio Lietuvos ekonomikai. Nėra ką slėpti, tą dieną, kai sužinojome, jog čempionatas skirtas mums, lūkesčiai tikrai buvo didesni ir tai daugiausiai susiję su svečiais iš užsienio šalių“, – svarstė E.Stankevičius.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Edgaras Stankevičius

Čempionato metu LFF sulaukė nemažai kritikos dėl pernelyg tuščių tribūnų, o pirmenybėms jau įsibėgėjus buvo priversta keisti ir bilietų kainodarą, kai su federacijos viešai pasidalintu kodu sirgaliai galėjo bilietus įsigyti perpus mažesne kaina.

„Norėjosi didesnio lankomumo ir jis būtų buvęs didesnis, jeigu ne COVID-19 situacija. Visgi reikia pripažinti, kad klaidų padarėme nemažai ir mes patys – trūko ir reklamos, ir viešinimo, buvo ir nelogiškų sprendimų. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos atrodo, kad reklamos galėjo būti daugiau. Tiesa, ir klausimų derinimas su FIFA užtrukdavo ilgiau, nei mes tikėjomės“, – pasakojo E.Stankevičius.

Generalinio sekretoriaus teigimu, svarbiausia pamokas išmokti ir jų nekartoti.

„Norėtume, jog šio čempionato metu įgytą patirtį galėtume panaudoti ir rengdami kitas tarptautines varžybas. Norėtume Lietuvoje surengti pasaulio moterų salės futbolo čempionatą, nes apie tokio turnyro organizavimą FIFA kalba vis dažniau“, – prasitarė E.Stankevičius.

LFF vadovus pradžiugino ir Lietuvos salės futbolo rinktinės progresas. Nors tokio rango varžybų debiutantė patyrė tris pralaimėjimus, nusileidusi Venesuelai (1:2), Kazachstanui (0:3) bei Kosta Rikai (2:6), įgyta patirtis žaidžiant su pajėgiausiomis planetos komandomis padėjo komandai akivaizdžiai ūgtelėti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lukas Sendžikas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Lukas Sendžikas

Po čempionato LFF pakeitė trenerį ir vietoj ukrainiečio Jevgenijaus Ryvkino į šias pareigas delegavo brazilą Dentinho, o su juo rinktinė daugiau nei užtikrintai laimėjo neseniai vykusį Baltijos taurės turnyrą, parklupdžiusi Estiją ir Latviją.

„Nesinori girtis, bet prieš kelis metus mums nebuvo taip paprasta laimėti Baltijos taurę. Dabar ir latvių, ir estų kolegos pažymi, kad šiuo metu esame aukštesnio lygio komanda“, – kalbėjo E.Stankevičius.

Kitas pasaulio salės futbolo čempionatas vyks 2024-aisiais. Jo vietos FIFA kol kas nėra paskelbusi.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką