Savo priešmirtiniame laiške – būtent taip galima vadinti paskutinį oficialų „Reo“ pareiškimą – velionis teigė pralaimėjęs kovą savanaudžiams ir korumpuotiems Lietuvos futbolo valdininkams. Esą Lietuvos futbolo federacija (LFF) išsigando sparčiai iškilusio klubo.
„Reo“ pabandė mirti oriai. Tačiau tiesa yra tokia – klubas ne tik nepajėgė mokėti algų žaidėjams, bet net nesugebėjo sukrapštyti 40 000 Lt teisėjams.
Šachmatai paštu
„Pas mane buvo atėjęs Tomas Sitnikovas, sakė, kad skolos teisėjams bus sumokėtos, klausė, ar yra galimybė perkelti klubą į kitą miestą – Visaginą. Sakiau: gerai, sumokėkite ir kelkite, kur norite, man tas pats: nors į Visaginą, nors į Kauną, – paskutines pastangas reanimuoti „Reo“ prisiminė LFF prezidentas Julius Kvedaras. – Bet paskui niekas nei mokėjo, nei pasirodė.“
„Reo“ atstovai tikino, kad klubą turėjo perimti nauji investuotojai, kuriems atstovavo T.Sitnikovas, prieš keletą metų buvęs vienas Panevėžio „Ekrano“ vadovų. Priešmirtiniame „Reo“ laiške teigiama, kad LFF nebūtų leidusi klubui registruoti naujų žaidėjų net jei skolos būtų sumokėtos.
„Nesąmonė. Kaip mes galėtume neleisti? – gūžčiojo pečiais J.Kvedaras. – Teisėjams buvau pažadėjęs, kad, blogiausiu atveju, federacija kompensuos jų nuostolius. Bet yra taisyklės, kurių laikomės. Jei kas nors iš „Reo“ būtų pas mus atėjęs ir pasakęs, kad yra problemų, būtume ieškoję sprendimo. Bet to nebuvo.“
LFF ir „Reo“ bendravimas priminė korespondencinių šachmatų partiją. Klubas grasina arba skundžiasi, bet ne tiesiogiai, o per žiniasklaidą. Federacija per tą pačią žiniasklaidą pareiškia, kad jokių oficialių „Reo“ raštų negavo.
Pirmąjį skandalą klubo valdybos pirmininkas Saulius Žentelis sukėlė dar sezono pradžioje, kai, sužaidus vos kelis čempionato turus, pareiškė, jog „Reo“ trauksis iš A lygos dėl tendencingo teisėjavimo. Pareiškė, bet nepadarė.
Po to buvo liepos pabaiga, kai paaiškėjo, kad „Reo“ nebus leista atstovauti Lietuvai UEFA regionų taurės turnyre, nes klubas yra profesionalus ir mėgėjų varžybose pagal UEFA nuostatus žaisti negali. „Reo“ vėl paskelbė pasitraukianti iš LFF rengiamų varžybų, nes futbolas Lietuvoje esą yra banditų „strielkių“ principu valdomas reiškinys.
„Reo“ neatvyko į namų rungtynes su Panevėžio „Ekranu“. Užkulisiuose spėliota, kad tarptautinę futbolo teisę menkai išmanantys Vilniaus klubo vadovai tikėjo, jog pasitraukę iš A lygos galės žaisti Regionų taurės varžybose. Bet Lietuva ne išimtis – bet kurioje Europos šalyje sprendimus priima nacionalinė futbolo federacija. Į jos glėbį „Reo“ trumpam teko sugrįžti, bet jau be klubo įkūrėjo Seimo nario Aleksandro Sacharuko, perleidusiam klubą neįvardytiems investuotojams, kurių žaidėjai taip ir nepamatė.
Sąmokslo teorijos
Vienadienių futbolo klubų Lietuvoje yra buvę. Bet toks, kuris iš A lygos pasitrauktų pažaidęs joje mažiau nei pusę metų, – naujiena.
Kas tas „Reo“ ir kam jis? Lietuvos futbolo užkulisiuose apie tai diskutuojama jau senokai.
Yra manančių, kad „Reo“ projekto tikslas buvo įsiūbuoti ne pernelyg tvirtą LFF valtį, kurios stabilumas dar sumažėjo įsiplieskus J.Kvedaro ir buvusio federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus konfliktui. Ši trintis sukūrė galimybę atsirasti trečiai jėgai.
Kita versija – savo mini imperiją Lietuvos futbolo A lygoje ketino kurti Panevėžio „Ekranas“, neturintis tokio įtakingo globėjo kaip Vilniaus „Žalgiris“, kurį visokeriopai remia ne tik nemenką autoritetą europinėse futbolo struktūrose turintis L.Varanavičius, bet ir Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Pagal šią sąmokslo teoriją „Reo“ iš A.Sacharuko ir jo kompanijos turėjo įsigyti tie patys žmonės, kurie valdo Panevėžio klubą. Bet „Ekraną“ patį ištiko finansiniai nepritekliai –paramą smarkiai sumažino pagrindinis rėmėjas „RAO ES“. Daugkartiniams čempionams dabar svarbiausia patiems išsikapstyti, apie papildomus finansinius įsipareigojimus net svajoti nėra ko.
Dar kalbėta, kad vienintelis „Reo“ egzistavimo tikslas – perimti legendinį „Žalgirio“ vardą ir prekės ženklą, kuris vis dar priklauso iš kalėjimo paleistam, bet kreditorių smaugiamam buvusiam klubo savininkui Vadimui Kastujevui.
Kur tiesa? Kažin, ar ją žino net patys jau buvę „Reo“ vadovai.
Graudus vaizdelis
Išvados – paprastos. Lietuvos futbolo aukščiausioje lygoje vis dar gali žaisti nežinia kieno valdomi ir nežinia iš kokių pinigų gyvenantys klubai. LFF nėra šeimininkė savame kieme, o jos desperatiški bandymai kasmet išplėsti A lygą bent iki dešimties komandų jau tampa anekdotu.
Šio čempionato pabaiga dar toli, o „Reo“ jau nebėra, Alytaus „Dainava“ atsikrato geriausių savo žaidėjų ir, svarbiausia, finansinių įsipareigojimų jiems, Tauragės „Tauro“ biudžetas atitinka kuklų žaidimą, nuo bankroto paskelbimo sezoną pradėjęs Klaipėdos „Atlantas“ stebina tuo, jog, bent jau oficialiai, trenerių bei žaidėjų desantas iš Prancūzijos klube darbuojasi už dyką. Net čempionas „Ekranas“ vidury sezono išbarstė savo lyderius, nes šiems įkyrėjo žaisti be algų.
Gyvename Lietuvoje. Šalyje, kurioje futbolo klubai atgula į karstą tikriausiai dažniau negu bet kur kitur Europoje. Gal reikėtų Nacionalinio stadiono vietoje pastatyti futbolo kapines ir memorialą? O greta – cirko palapinę, kurioje save galėtų reklamuoti nauji „Reo“?
Išnykę klubai
Mažeikių ROMAR. Įkurtas 1992 m. 1994 m. tapo Lietuvos čempionu, bet egzistavo tik iki 1995-ųjų. Finansiniais nusikaltimais kaltintas klubo savininkas Romas Marcinkevičius tuo metu jau buvo pabėgęs į Ameriką.
Vilniaus „Panerys“. Įkurtas 1975 m. Nepriklausomybės epochos pradžioje buvo vienas stipriausių šalies klubų, žaidė Europos turnyruose. 1998 m. žlugo po konflikto su tuomečiu LFF prezidentu Vytautu Dirmeikiu ir pagrindinio rėmėjo Gintauto Žemaičio pasitraukimo.
Kauno „Inkaras-Grifas“. „Inkaro“ klubas įkurtas 1937 m. Praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio viduryje jį perėmė su šešėliniu verslu sieti rėmėjai, atvedę klubą iki šalies čempiono titulo 1995 ir 1996 m. Tuo metu „Inkarą-Grifą“ treniravo dabartinis LFF prezidentas J.Kvedaras. Iš elitinės Lietuvos futbolo lygos žemėlapio klubas dingo 1999-aisiais.
Šiaulių „Kareda“. Klubas įkurtas 1995 m. 1997 ir 1998 m. Lietuvos čempionas. Vėliau, pasitraukus su Šiaulių „Princų“ nusikalstama grupuote sietiems rėmėjams, persikėlė į Kauną, bet naujasis savininkas Vladimiras Romanovas 2000 m. atsisakė komandos ir jos pavadinimo.
FC „Vilnius“. Įkurtas 2004 m. Keletą metų sėkmingai kilo lietuviškoje futbolo hierarchijoje, bet 2009 m. baigė gyvuoti, nes klubo įkūrėjas Algimantas Breikštas pritrūko pinigų.
Vilniaus „Vėtra“. Klubas įkurtas 1996 m. Rūdiškėse. Iki 2010-ųjų keturiskart tapo Lietuvos čempionato prizininku ir tiek pat kartų žaidė šalies taurės turnyro finale, tačiau 2010 m. vasarą neatlaikė skolų naštos ir iširo.
FBK „Kaunas“. Įkurtas 1993 m. V.Romanovo remiamas, nuo 2000 iki 2007 m. laimėjo septynis iš aštuonių šalies čempionatų. Rėmėjui pasitraukus klubas žlugo.
