Vasarą Braitonas apsimetinėja Viduržemio jūros kurortu. Spalio viduryje iliuzijų lieka gerokai mažiau. Lamanšas prie krantinės sunkiai kvėpuoja pilkais plaučiais, vėjas be didesnių ceremonijų lenda po striuke, o akmenuotas paplūdimys, kuriame vos prieš kelis mėnesius dar gulėjo saulės ieškotojai, dabar primena didžiulę, sezonui uždarytą terasą. Keli žmonės vis tiek sėdi atsisukę į jūrą, gurkšnoja kavą ir nė neketina trauktis.
Anglijoje, regis, nėra tokios temperatūros, kuri įtikintų britą, kad šortai nėra visiems keturiems metų laikams tinkamas drabužis. Meteorologai gali skelbti ką panorėję – vietiniai su orais į diskusijas nesileidžia.
O čia dar ir Braitonas… Miestas, mėgstantis didžiuotis švelnesniu pajūrio klimatu, nors spalį Lamanšas šias pretenzijas ir negailestingai tikrina vėju.
Virš krantinės sukasi žuvėdros. Jos Braitone turi neįtikėtiną pasitikėjimą savimi – skrenda žemai, tupia ant turėklų, įtariai stebi praeivių rankose laikomą maistą ir elgiasi taip, tarsi visas miestas būtų pastatytas pirmiausia joms, o žmonėms tik išnuomotas.
Už kelių gatvių prasideda kitas Braitonas. „North Laine“ krautuvėlės, tatuiruočių salonai, vinilo plokštelės, kavinės, pub'ai, siauri praėjimai, grafičiai ir žmonės, kurių apranga kartais atrodo kaip sąmoningas protestas prieš pačią drabužių derinimo koncepciją. Tai miestas, labai mėgstantis savo kitoniškumą, dažnai vadinamas Jungtinės Karalystės LGBTQ+ sostine ir gana seniai supratęs, kad visa tai reikia ne tik toleruoti, bet ir galima pelningai parduoti turistams.
Rungtynių su „Kauno Žalgiriu“ dienos rytą futbolo čia beveik nesijaučia. „Amex“ stadionas stovi ne miesto centre, o Falmerio pusėje, tarp žaliuojančių kalvų ir universiteto pastatų.
Pats „Brighton“ taip pat nešaukia apie save ant kiekvieno kampo. Čia ne Liverpulis ar Neapolis, kur kas antra siena primena, už ką privalai sirgti. Čia galima pusdienį vaikščioti palei jūrą, gerti kavą, užsukti į senų knygų krautuvėlę ir nepastebėti, kad už keliolikos valandų vienas įdomiausių Anglijos futbolo projektų pradės dar vieną europinį vakarą.
Tačiau šis spalvingas ir šiek tiek ekscentriškas pajūrio miestas turi ir gerokai mažiau matomą lietuvišką istoriją.
Tiesą sakant, ne vieną.

