Kolumbijos nacionalinės ekipos puolėjas žurnalistams papasakojo apie tai, kaip jis jautėsi praėjusį sezoną UEFA Europos lygos mače įveikęs Bilbao „Athletic“ ekipą. Neišvengė Falcao klausimų apie portugalą Cristiano Ronaldo bei argentinietį Leonelį Messį, rašo as.com.
- Turite Dievo dovaną. Visi tik ir kalba, koks puikus yra R.Falcao...
- Turbūt tai yra kažkas ypatinga, ką man davė Dievas ir stengiuosi tai išnaudoti (šypsosi). Labiausiai vertinu ir esu dėkingas žmonėms už jų pagalbą.
- Po pergalės prieš Bilbao „Athletic“ UEFA Europos lygos finale rezultatu 3:0, naktį išėjote į viešbučio balkoną ir pareiškėte, kad negalite užmigti. Apie ką galvojote?
- Apie vaikystę. Galvojau, kaip būdamas vaiku svajojau patekti į Europos turnyrų finalus. Bandžiau suvokti daugelį daugelį dalykų. Pamačiau, jog buvo verta aukotis ir atsisakyti to, ko atsisakiau, kad galėčiau turėti tai, ką turiu.
- Jūsų visa aplinka yra labai susijusi su futbolu...
- Taip, iš tiesų. Augau apsuptas futbolininkų. Mano tėtis buvo profesionalas, treneris Silvano Espindola – tėvo kolega. Kvėpavau futbolu visomis prasmėmis. Nuo mažens norėjau išbėgti į aikštę.
Kai prisimenu vaikystę, man užgniaužia kvapą. Esu jautrus ir kartais gyvenimas bei jo pamokos verčia tai slėpti.
- Manote, kad tai reikia daryti?
- Taip. Gyvenu keistame pasaulyje. Jis nėra toks, kaip kitų žmonių. Visuomet turime „nešiotis“ šypseną ir negalime rodyti, kad ši diena yra bloga. Tačiau tie žmonės, kurie prie manęs prieina, ypač vaikai, nėra dėl to kalti ir jie neturi to matyti.
- Jūsų nekankina „žvaigždžių liga“. Kas jus įspėjo apie populiarumo pavojus?
- Ačiū Dievui, visuomet mano aplinkoje buvo žmonių, „neleidžiančių man pakilti nuo žemės“. Tėtis išmokė, kad vieną dieną tai gali atsitikti ir man. Jau būdamas vaiku mačiau, kokių pagundų slypi futbolininko profesijoje. Reikia suprasti, kad žmogus nėra nei geresnis, nei blogesnis už kitą. Išlaikyti šią mąstymo pusiausvyrą išmokau dar būdamas mažas.
- Ką manote apie tokias žvaigždes kaip C.Ronaldo ir L.Messi?
- Tai – labai geri žaidėjai, turintys didelių ambicijų.
- Ar įsivaizduojate save žaidžiantį šalia C.Ronaldo?
- Apie tai negalvoju ir negaliu savęs įsivaizduoti šalia jo. Tikriausiai tai neigiamai paveiktų mane kaip žaidėją.
- Pažįstate jį asmeniškai?
- Esame susidūrę, nes turime tą patį agentą. Tai draugiška ir šilta asmenybė. Man patiko jo būdas ir kaip jis elgiasi savo aplinkoje bei su šeima.
- Šią vasarą galėjote pakeisti komandą. Kodėl pasilikote?
- Yra daug niuansų. Visa ekipa labai daug stengėsi, kad pasilikčiau.
- Planuojate ir toliau žaisti „Atletico“?
- Kad aš net nežinau, kas nutiks rytoj. Šiuo metu esu patenkintas ir mėgaujuosi žaidimu šiame klube. Vėliau matysime. Kol kas neturiu noro išeiti.
- Ar įsivaizduojate, kokį džiaugsmą suteiktumėte komandos sirgaliams pasakęs, kad liekate ir kitam sezonui?
- Bet negaliu pasakyti. Tai nepriklauso nuo manęs. Yra klubo poreikiai, rezultatai – čia veikia daug faktorių. Viena, ką galiu pasakyti – esu čia laimingas.
- Kokie faktoriai?
- Klubo ekonominė padėtis, galimybė patekti į UEFA čempionų lygą. Dažnai mes, žaidėjai, esame paskutiniai, kurie sužino, kas vyksta su mūsų gyvenimais.
- Ar bendraujate su kuriuo nors iš Madrido „Real“ ekipos žaidėjų?
- Su Gonzalo Higuianu palaikome gerus santykius, nes esame kartu žaidę „River“ komandoje Argentinoje. Aš jį vežiodavau į treniruotes. Tuo metu jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, o aš ką tik jį buvau gavęs. Tai buvo baisiai pavojinga (juokiasi).
- Kaip manote, ar išsilaikys „Atletico“ Ispanijos čempionato turnyro lentelės antroje vietoje?
- Nežinau. Rungtynių tempas itin didelis. Bus matyt.
