Potvynis ir vandens paplautos uolos tada įkalino jaunuolius užtvindytame Tham Luango urvyne.
Daugiau nei dvi savaites jie negalėjo išeiti, o pasaulis užgniaužęs kvapą sekė, kuo viskas pasibaigs „Laukinių šernų“ futbolo komandai.
Laiminga lyg pasakoje pabaiga pavertė juos įžymybėmis.
Devyni iš uoloje įstrigusių berniukų ir jų treneris sekmadienį Mae Sai mieste minėjo išlaisvinimo sukaktį. Kartu su dar keturiais tūkstančiais žmonių jie dalyvavo bėgimo varžybose ir dviračių lenktynėse, o surinkti pinigai bus skirti pagerinti urvo aplinkos sąlygas.
„Noriu padėkoti kiekvienam, kas įdėjo pastangų ir aukojosi, kad mus išgelbėtų“, – sakė Ekapolas Chantawongas, buvęs „Laukinių šernų“ treneris, vadovavęs berniukams per prieš metus įvykusią nelaimę.
Jis sakė kalbą stovėdamas prie bronzinės statulos, skirtos Samanui Gunanui, kuris mirė dirbdamas paieškų ir išgelbėjimo operacijoje. 38 metų amžiaus pareigūnas, buvęs Tailando karinio laivyno naras S.Gunanas savanoriškai pasisiūlė dalyvauti operacijoje, bet, pritrūkęs deguonies, urve prarado sąmonę. Jo nardymo partneris bandė atgaivinti S.Gunaną, tačiau nesėkmingai.
Prieš metus berniukai praleido urve devynias naktis. Jie gyveno turėdami itin mažai maisto ir truputį vandens, kol buvo rasti giliai įstrigę uolyne, į kurį pateko slėpdamiesi nuo lietaus.
Tada jie bendru susitarimu nusprendė slėptis urve, kuriame niekada nebuvo buvę. Pamatę į urvą plūstantį vandenį, jie nusprendė grįžti atgal. Jie tikėjosi, kad vanduo nuslūgs, bet taip nenutiko.
Po devynių dienų berniukai buvo surasti, bet dar aštuonių dienų prireikė, kad jie visi būtų išlaisvinti – tai įvyko liepos 10 dieną.
Dėl pavojaus ir visų sunkumų dauguma vietinių iki šiol tą įvykį laiko stebuklu.
Kai kurie vietos ir užsienio gelbėtojai dalyvavo renginyje sekmadienį. Jie prisiminė, kaip sunku buvo judėti tamsiame ankštame urve.
Itin kruopščiai suplanuotos evakuacijos metu narų kostiumus užsivilkę vaikai buvo užmigdyti, paguldyti ant neštuvų ir išstumti arba išnešti užtvindytais koridoriais bei stačiais šlaitais kalno viduje.
„Ne visi vaikai išgyventų tai, ką jie patyrė. Pagarba jiems už tai, – sakė britų nardytojas Vernonas Unsworthas, kurio patarimai ir patirtis pravertė ieškant berniukų ir juos išgelbėjant. – Dabar turėtume leisti jiems gyventi jų gyvenimus. Tiesiog leisti jiems augti kaip normaliems vaikams.“
Po metų berniukai atrodo pastebimai vyresni ir aukštesni.
Apsivilkę šiam įvykio minėjimui skirtais marškinėliais jie šypsojosi ir pozavo fotografams.
Dalis jų priprato prie dėmesio, dalis – ne.
Abbottas Prayutjetiyanukarnas, vietos vienuolis, susitinkantis su komanda kiekvieną savaitę, sakė, kad kai kurie berniukai bijo žiniasklaidos dėmesio ir stengiasi išvengti įtampos, kai tik gali.
„Tačiau jie jaučiasi gerai, ir fiziškai ir dvasiškai, – sakė jis. – Nėra dėl ko nerimauti.“
Praėjusiais metais komanda keliavo į Argentiną ir JAV.
Berniukai ir jų treneris atstovavo „13 Tham Luang Co Ltd“ pavadintą futbolo klubą. Jo įvaizdžiu ir sėkme rūpinasi Tailando vyriausybė.
„Netflix“ televizija jau įsigijo teises sukurti ir parodyti filmą apie jų įspūdingą istoriją.
Po įvykio praėjusią vasarą pasikeitė ne tik berniukų gyvenimas. Miestelis kalnuotoje Čang Rėjaus provincijoje, netoli prie sienos su Mianmaru, dabar irgi yra ryškus turistų žemėlapiuose.
Smalsūs keliautojai iš viso pasaulio plūsta, kad pasiklausytų ir pajaustų patys „Laukinių šernų“ istoriją.
Prie urvo esanti vieta, kurią praėjusiais metais supo purvini šunkeliai, dabar keičiasi: pradėtos statybos, keliai patobulinti, atsirado parduotuvės.
Vietos suvenyrų pardavėjai dėmesiu džiaugiasi. „Kai vaikai buvo išgelbėti, ekonomika aplink pakilo, – sakė Lekas Yodumas, parduotuvės savininkas, pardavinėjantis marškinėlius su garsiojo urvo ir vaikų gelbėjimo operacijos atvaizdais.
„Iki tol čia nebuvo nė vieno parduotuvės. Vien tik žemės ūkio laukai ir pievos, – pasakojo jis. – Dabar Tham Luangas oficialiai tapo finansiniu Mae Sai rajono centru.“
Pirmadienį dvylika berniukų ir treneris dar rengėsi dalyvauti budistų ceremonijoje Tham Luange.
