Apie tai, ko galima tikėtis iš futbolo tėvynės atstovų komandos paklausėme Anglijos „Premier“ lygą transliuojančio „Viasat Sport Baltic“ kanalo komentatorių Nerijaus Kesmino ir Gedimino Reklaičio.
– Kokias tendencijas įžvelgtumėte esamoje Anglijos U-21 rinktinėje?
Nerijus Kesminas: Šiemet tarsi nematyti nacionalinio veido dėl paprastos priežasties: Anglijos komandos labai skirtingos. Visgi negali būti, kad tokioje šalyje nebūtų tokio modelio, pagal kurią ruošiami jaunuoliai į nacionalinę rinktinę. Faktoriai, kurie pavojingi mums, yra „Premier“ lygos lygmens greičiai. Fizinė jėga nėra mums baisiausia, nes mūsų futbolas yra priėmęs jos nemažai.
Gediminas Reklaitis: Visi suprantame, jog Anglijos „Premier“ lyga yra turtingiausia pasaulyje, net „Championship“ klubai disponuoja dideliais biudžetais. Į Angliją plaukia labai daug užsienio žaidėjų, pvz. iš Ispanijos, Lotynų Amerikos, Vokietijos, Italijos, todėl natūralu, jog Anglijos čempionatas jau nebėra pavadinimu „keliam kamuolį į baudos aikštelę ir tada bandykim kovoti antrame aukšte“.
Jų futbolas tampa vis universalesnis, ateina naujos idėjos, techniškesnis žaidimas, kitokie reikalavimai futbolininkams – visa tai pereina ir jauniesiems anglų futbolininkams. Treniruotėse jie ruošiami jau kitaip, nei prieš 10 metų – viskas turi būti atliekama greičiau, vienu lietimu, kartu išsaugant tradicinį anglišką „kietą“ žaidimą, t.y. žaisti iki galo, į „kaulą“. Techniškesnių žaidėjų daugėja Anglijos rinktinėje, atitinkamai ir nacionalinėje vyrų rinktinėje. Akivaizdu, jog tendencijos kyla dėl legionierių įtakos.
– Kurie iš 22 Anglijos jaunimo rinktinės žaidėjų per sezoną atliko didžiausią pažangą?
N. K.: Manau, kad jaunieji „Manchester United“ žaidėjai, pakviesti į rinktinės sudėtį – pirmiausia Tyleris Blackettas. Michaelas Keane‘as jau pradėjo žaisti klube ir nors „Manchester United“ išgyvena ne pačius geriausius laikus, bet vis dėlto tai „Manchester United“. Harry Kane‘as yra arti „Tottenham Hotspur“ pagrindinės sudėties.
Ką dar galėtume išskirti – „West Bromwich“ Saido Berahino, pelniusį 2 įvarčius pirmame „Premier“ lygos ture. Įmušė ir Ericas Dieras, atstovaudamas „Tottenham‘ui“. Taigi, patobulėjusių žaidėjų yra nemažai.
G. R.: Sakyčiau, Saido Berahino iš „West Bromwich Albion“, kuris praeitame sezone retai patekdavo į pagrindinę komandos sudėtį, o dabar yra pagrindinės sudėties žaidėjas, paskirtas 11 metrų baudinių atlikėju. Jis rezultatyvus jaunimo rinktinėje – per 9 rungtynes 7 įvarčiai, įskaitant 2 į Lietuvos U-21 rinktinės vartus pirmose rungtynėse.
Taip pat išskirčiau James Ward-Prowse‘ą. Nieko stebėtino, nes „Southampton“ akademija daugelį metų garsėja, kaip ugdanti puikius talentus – galima prisiminti Theo Walcottą, Garethą Bale‘ą, Alexą Oxlade-Chamberlainą. Tad Ward-Prowse‘as, nors jam tik 19 m., jau gali pabaksnoti į pagrindinės Anglijos rinktinės duris.
Labai mane nustebino Ericas Dieras, nes jis buvo toks „nematomas žmogus“, sugrįžęs iš Portugalijos į tėvynę. „Tottenham Hotspur“ iš karto jį įleido į pagrindinę sudėtį. Stebint pirmąsias klubo rungtynes, jis tikrai paliko įspūdį – universalus gynėjas, stiprus fiziškai, gerai „skaitantis“ žaidimą.
Pažangą padarė ir Harry Kane‘as, kuriam į „Tottenham Hotspur“ sudėtį prasibrauti dar sunku, bet kai išeina į aikštę, jo pasirodymas jaučiama.
Dar man patinka Tomas Ince‘as iš „Hull City“, nuo tėvo (buvęs Anglijos rinktinės saugas Paulas Ince‘as – red. past.) perėmęs kai kurių elementų, išsiskiriantis driblingu, spurtais, geru aikštės matymu ir įdomiais sprendimais.
– Anglijos U-21 rinktinės treneris Garethas Southgate‘as seniau žaidė gynėjo pozicijoje savo šalies klubuose ir rinktinėje. Ar jo gynėjo patirtis pastebima būsimų varžovų žaidime?
G. R.: Gynyba anglams yra svarbi, bet jis pakankamai sudėliojo Anglijos žaidimą, žiūrint į rezultatus ir turimą sudėtį – tai nėra komanda, kuri žaidžia tiktai gynybinį futbolą. Rinktinė nori mušti įvarčius, jaučia savo jėgą rungtynėse. Dėl Southgate‘o figūros – jis nebuvo kažkuo išsiskiriantis, bet matyt taip su gynėjais yra, kad pasitvirtina taisyklė „gerai treneriais tampa žaidėjai, kurie buvo vidutiniai, o puikūs žaidėjai treneriais netampa“.
N. K. Aš manau, jog komandos filosofija yra bendra ir nepriklausoma nuo to, ar treneris – buvęs gynėjas ar puolėjas. Pas juos viskas gerai išdėliota kompleksiškai. Aišku, Garethas Southgate‘as gali daugiau patarimų duoti gynėjams, nes visą gyvenimą žaidė gynėjo pozicijoje. Gynybos grandis anglų komandoje yra stipri, bet neturėtume fokusuotis tik į Southgate‘o vaidmenį – jo asistentai atsakingi už visas grandis ir rinktinės rezultatai priklauso ne tik nuo Southgate‘o“.
– Kokios Lietuvos U-21 rinktinės savybės gali padėti nukenksmingi varžovų keliamas grėsmės?
N. K.: Noras pasirodyti ir sužaisti. Pirmos rungtynės išvykoje parodė, jog anglai stipresni. Šįkart žaidžiame namuose, žiūrovai norės ateiti į rungtynes, nes visgi tai yra Anglija, „Premier“ lyga. Žiūrovus paraginčiau ateiti ir pasižiūrėti į futbolininkus, kurie gal po 5 ar 10 metų bus žvaigždės. Tikimybė, jog taip bus, yra nemaža.
Kalbant apie kozirius, kuriuos mes galime pateikti, pirmiausia reikia nebijoti, reikia eiti žaisti ir tikėti, jog įmanoma pasiekti rezultatą. Pergalė ar lygiosios, žiūrint į anglų turnyrinę poziciją mums būtų neblogai. Tiesiog reikia bandyti kovoti.
G. R.: Vienintelis įmanomas priešnuodis yra geras žaidimas. Nemanau, jog prieš šią Anglijos rinktinę galime žaisti „pirmu numeriu“, teks „antruoju“. Tradiciškai, kaip ir nacionalinei rinktinei teks mobiliai gintis, drąsos parodyti. Rungtynės nevyksta vienodu tempu ir jokia komanda negali atakuoti visas 90 minučių – taip ir Anglijos rinktinė atakuoti vienu tempu. Kai kuriom atkarpom, 10 minučių jie turės atleisti vadeles ir pasilsėti, o mes turime būti pasirengę šiam momentui – jei mes jį užčiupsime, tai galėsime daugiau rizikuoti, kol jie pavargę ir persigrupuos.
Treneriai turės pajusti, kada varžovai nebėgs greitai, neis atyviai į mikrodvikovas – tada turime mėginti užpulti ir pasinaudoti progomis, vėliau sugrįžti į gynybą ir laukti antro varžovų žaidimo nuslopimo. Toks turėtų būti rungtynių planas, kitaip mūsų lauks panašus rezultatas, kaip pirmame susitikime.
– Kokią pamoką gali duoti paskutinė lietuvių akistata su anglais namuose – 2002 m. Kaune U-19 rinktinės pasiektos lygiosios 1:1?
N. K.: Degė akys stebint tas rungtynes, Vitalijų Kavaliauską, Mindaugą Kaloną. Ta karta, tiesą sakant, davė nemažai žmonių nacionalinei rinktinei – kalbu apie Mindaugą Panką, Saulių Mikoliūną. Esminis variklis Lietuvos komandoje buvo kova negailint savęs. Netgi sakyčiau, tos lygiosios buvo pelnytos, nepaisant to, kad Anglijos rinktinėje žaidė būsimos „Premier“ lygos žvaigždės, o Darrenas Bentas įmušė įvartį“.
G. R.: Su anglais galima žaisti žaisti ir nereikia bijoti tų pavardžių, kurias mūsų futbolininkai seka, žaidėjų iš „Premier lygos“, kurie atrodo lyg iš kosmoso. Mūsiškiai irgi daug metų atidavę futbolui, kai kurie atstovauja solidiems užsienio klubams, kiti žaidžia nacionaliniame čempionate, o ne sėdi ant atsarginių žaidėjų suolo. Reikia siekti gero rezultato, nebijant tų anglų, kad ir kokie baisūs jie atrodytų.
