Devynmetis Vytauto ir Natalijos Zidanavičių sūnus kartu su būriu bendraamžių penkias dienas dalyvavo Katalonijos klubo surengtoje vasaros stovykloje Bostone.
Tai pirmas toks renginys šiame JAV mieste, nors Katalonijos klubas vaikų vasaros stovyklas anksčiau yra rengęs kitose šalies vietose – Orlande, Niujorke, Portlande, Majamyje, San Antonijuje ir kitur.
Liepos 15 diena
Vienas didžiausių JAV miestų vaikus pasitiko pragarišku karščiu. Kaip pastebi Vytautas, jau po pusdienio keli vaikai nebeišlaikė: vienam pradėjo skaudėti galvą, kitą surietė pilvo skausmai.
Sprendimas paprastas: „Barcelona“ trenerių skambutis berniukų tėvams, išvykimas ir taškas. Papildomų problemų čia niekam nereikia.
Ištvermingesni pasilieka. Nicolas ir dar keturios dešimtys devynmečių buvo suskirstyti į keturias komandas, o stovykloje dirbantys treneriai ėmėsi atrinkinėti vaikus pagal lygį.
Lauke – 33 laipsniai karščio. Pirmoji treniruotė 9 valandą ryte prasidėjo… katalonų kalbos pamokėle. Kitaip tariant, la tradició és la tradició, ir nieko čia nepadarysi. Katalonams labai patinka, kai užsieniečiai bent kelis žodžius pasako jų gimtąją kalba.
Kartu su pirmaisiais prisilietimais prie kamuolio ir pirmieji nurodymai – jokių ilgų perdavimų, jokių „aukštų” perdavimų. Vos tik kuris nors berniukas tai pabando, tuoj pat pasigirsta: ball on the ground! Per pietus tvankumos išvarginti vaikai valandą ilsisi kondicionieriais vėsinamojoje patalpoje. Vakare laukia dar viena treniruotė ir draugiškos tarpusavio rungtynės.
„Ir taip kiekvieną dieną. 9 valandą ryte turi būti stovykloje ir palieki vaiką visai dienai. Nuo tada jis – trenerių žinioje. Jokių telefonų, jokių iPad’ų ir pan.“, – sako Vytautas.
Dar vienas į akis kritęs pratybų elementas: jaunieji futbolo talentai po penkis suskirstyti į nedideles aikšteles ir šlifuoja iki skausmo pažįstamus „barceloniškus” veiksmus – berniukai mokomi atlikti trumpus ir greitus perdavimus mažame plote.
Liepos 16 diena
Antroji diena prasideda nuo komiškos situacijos. Nors stovyklos pradžioje visi vaikai gavo specialius proginius stovyklos marškinėlius su „Barcelona“ logotipu, antrą dieną du nesusipratėliai į pratybas ateina vilkėdami baltais marškinėliais – ir o, dievulėliau – ant jų… Madrido „Real“ simbolika. Ant vienų marškinėlių dar ir numeris yra bei pavardė – 7 Ronaldo.
Vieną berniuką, sako, taip aprengė močiutė, kitas, matyt, pats nusprendė pasipuošti. Stovyklos organizatoriai amerikiečiai sutrikę atsiprašinėja iš „Barcelona“ klubo atvykusių trenerių, o pastarieji kvatojasi ir ramina: „Viskas yra ok“. Matyt, kad tokių anekdotų pasitaiko kiekvieną kartą.
Tiesa, dar keletas akimirkų ir naujai iškeptas Ronaldo bei tas antrasis Morengas jau dumia šalin ir netrukus į treniruočių aikštę grįžta vilkėdami stovyklos marškinėliais su „Barcelona“ simbolika.
Karštis neslūgsta, tiesa, daugiau išvykusių nėra. Iš viso stovykloje yra 129 vaikai nuo 8 iki 12 metų amžiaus.
Treniruočių pobūdis nesikeičia – kvadratas, šuniukas, joker’iai. Tvarka ir drausmė ir toliau akylai kontroliuojami. Nepaisant karščio, vaikams kiekvieną kartą primenama, kad marškinėlius reikia tvarkingai susikišti į šortus.
Dažnai daromos pertraukos po 10-15 minučių, nes karštis išties alina.
Vakarinės treniruotės metu – draugiškas tarpusavio mačas. Nicolas patenka į mišrią bendraamžių komandą, kurioje yra ir mergaitės. Simbolinis ekipos pavadinimas – „Portugalija“. Nežinia, kodėl, tačiau tai nesutrukdo mažiesiems portugalams 5:2 patiesti varžovus iš „Brazilijos“. Nicolo sąskaitoje – du iš penkių komandos įvarčių. Gera pradžia, sakoma, pusė darbo.
Liepos 17 diena
Trečiadienio treniruotė prasidėjo kamuolio žongliravimo pratimais. Anksčiau į ją atvykę vaikai dar spėjo sužaisti ratuką su treneriu Isaacu Guerrero.
Prieš pietus – vienos rungtynės. Šįkart Nicolas su „Portugalija“ 4:2 įveikė „Prancūziją“. Vėl du pelnyti įvarčiai.
Popietinė treniruotė – “šuniukas” ir dvejos rungtynes. Vėl dvi pergalės – 5:3 prieš JAV (Nicolas – 2 įvarčiai) ir 3:1 prieš „Italiją“ (Nicolo sąskaitoje – 1 įvartis).
Beje, kitą dieną po to, kai du vaikai į treniruotes atėjo vilkėdami „Real“ marškinėliais, visų vaikų tėvai ir juos į stovyklą atlydėję globėjai gavo elektroninius laiškus. Juos – mandagus paaiškinimas ir prašymas: „Ponai, šią stovyklą rengia “Barcelona„, todėl klubo treneriai prašo stovyklos dalyvių treniruočių metu vilkėti jiems išduotus marškinėlius ir nesivilkti marškinėlių su kitų profesionalių klubų atributika“. Na, maždaug taip. Visiškai suprantama.
Anie du nesusipratėliai kitą diena panašių fokusų nebekrėtė ir vilkėjo tokius marškinėlius, kokius ir pridera.
Liepos 18 diena
Įprastas režimas. Rytinių pratybų metu – “šuniukas”, po trenerių patarimai, kaip valdyti kamuolį, apgaulingi judesiai ir panašūs dalykai.
Popiet vėl draugiškos varžybos ir vėl, jau standartu tampančios, portugalų pergalės. Šįkart 1:0 įveikta „Argentina“ ir 4:1 „Prancūzija“.
Beje, į stovyklą antrą kartą užsuko „Boston Globe“ žurnalistė Marcelo Garcia. Kalbėjosi su stovyklos organizatoriais, keliais tėvais ir vaikais.
Vytautas jau spėjo su ja pasikalbėti pirmąją stovyklos dieną, tuomet ir papasakojo apie Lietuvą, futbolą, sūnų ir net „Barcelona“ fanus Lietuvoje. Reklama, vadinasi :)
Liepos 19 diena
Penktadienis – stovyklos uždarymo diena. Tiesa, vaikų dienotvarkė, nors ir sutrumpinta, labai nesikeitė. Ryte – dvi treniruotės:
Prieš jas dar surengta oficiali fotosesija, vaikus kalbino „Barcelona“ klubo operatoriai. Čia daug dėmesio gavo ir Nicolas.
Iki pietų ir stovyklos uždarymo dar liko laiko, tad treneriai dar spėjo vaikams surengti 11 metrų baudinių serijas. Improvizuotos komandos vėl buvo pavadintos išradingai: viena – „Messi“, kita – „Iniesta“.
„Messi“ garbę gynęs Nicolas į vartus pasiuntė tikslų šūvį nuo virpsto. Vartuose, sakė, treneris stovėjo.
Pagaliau atėjo popietė – laikas atsisveikinti. Stovyklos uždarymo ceremonijos metu visiems joje dalyvavusiems vaikams įteikti oficialūs "Barcelona" sertifikatai. Sunku, aišku, nupasakoti kiekvieno jauno futbolininko nuotaikas, tačiau neabejoju, kad į tokią stovyklą daugelis grįžti norėtų dar nekart.
Kokios perspektyvos? Su stovyklos organizatoriais kalbėjęsis Vytautas teigia, kad futbolo specialistų dėmesį patraukę vaikai gali būti pakviesti į panašią stovyklą Ispanijoje arba į kokį nors rimtesnį jaunimo turnyrą. Kaip bus išties, kol kas nežinia, tačiau pradžia tikrai yra. Ir ji tikrai teikia nemažai vilčių.
Jei kam įdomu, kiek kainuoja tokios penkios dienos, Vytautas neslepia – 700 JAV dolerių. Spręskit patys, ar tai brangu, ar ne, tačiau tokie įspūdžiai vertesni už bet kokius pinigus.
