„Liūdna, nes atvažiuojame žaisti už tą pačią šalį, atvažiuojame žaisti su tokiu pačiu užsidegimu ir dar geresnius rezultatus parodome. Labai neadekvatu, kad mes gauname prastesnes sąlygas, – prieš dvi savaites LRT žurnalistui Benui Klimaičiui sakė Liucija Vaitukaitytė. – Prezidentas kartais net nežino, kokia yra mūsų situacija, o nežino, nes nesidomi.“
„Jeigu vyrai pasiektų B divizioną, net nenoriu įsivaizduoti, kokia reklama jiems būtų. Gal atvažiuotų Pitbullis į rūbinę. Juokinga ir gaila. Galime pažiūrėti, koks yra skirtumas, – kiek vyrams žadama už draugišką turnyrą ir kiek moterims už patekimą į B divizioną. O kuo skiriasi vyrai ir moterys?“ – klausė kita rinktinės lyderė Rimantė Jonušaitė.
Pakvietė į susitikimą
Reaguodama į išsakytą aštrią kritiką LFF surengė susitikimą, kuriame pranešė apie augsiančias premijas, dėmesį ir gerėsiančias sąlygas.
Kaip rašoma LFF pranešime, į LFF būstinę Kaune atvyko Lietuvos moterų futbolo asociacijos (LMFA) ir LFF vadovai, sirgalių atstovai, moterų rinktinės žaidėjos bei treneris Tomas Ražanauskas.
Primename, kad Lietuvos moterų futbolo rinktinė šiemet pasiekė istorinį rezultatą – pirmą kartą pateko į antrąjį 2027 metų FIFA moterų pasaulio čempionato atrankos etapą. Spalio 9 dieną Lietuvos futbolininkės pirmą kartą žais atnaujintame Dariaus ir Girėno stadione Kaune, kur susitiks su viena elitinių Europos rinktinių – Švedija.
„Suprantame, kad istorinį rezultatą pasiekusios žaidėjos tikisi dar didesnio dėmesio, įvertinimo ir augančių galimybių. Būtent todėl mums buvo svarbu susitikti, atvirai pasikalbėti, atsakyti į visus klausimus ir pristatyti konkrečius faktus. Mus visus vienija tas pats tikslas – stiprus ir augantis Lietuvos moterų futbolas“, – cituojamas LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Susitikimo metu buvo pristatyti federacijos vykdomi darbai moterų futbolo srityje – investicijos į nacionalinę rinktinę, klubinį moterų futbolą, infrastruktūros iššūkiai, rungtynių transliacijos, komercinių partnerių pritraukimas bei ilgalaikė moterų futbolo plėtra.
„Viešojoje erdvėje nuskambėjo įvairių interpretacijų apie žaidėjų atvykimo, premijų sumas, todėl susitikimo metu pristatėme konkrečius duomenis ir detaliai paaiškinome, kaip ši sistema veikia.
2025–2026 metais Lietuvos moterų rinktinė už pasiektus sportinius rezultatus gavo 120 tūkstančių eurų premijų, o vyrų rinktinės premijos per tą patį laikotarpį sudarė 51 tūkstantį eurų.
Nuo kito rinktinės lango didėja ir žaidėjoms skiriami atvykimo pinigai už pasiektus rinktinių rezultatus, kuriuos LFF Vykdomasis komitetas buvo patvirtinęs dar šių metų pradžioje.
Kartu matome galimybių sistemą tobulinti, todėl artėjančioms moterų rinktinės rungtynėms prieš Švediją LFF Vykdomasis komitetas priims sprendimą dėl premijų skyrimo bei peržiūrės Baltijos taurės premijų dydžius“, – teigė E. Stankevičius.
- Vyrų rinktinėje už atvykimą į rinktinę mokama 750 eurų.
- Moterų rinktinėje iki 2026 m. birželio ši suma siekė 500 eurų, o nuo kito atrankos „lango“ bus suvienodinta su vyrų.
- Pranešta ir apie papildomą 20 tūkst. eurų premiją moterų rinktinei už patekimą į B divizioną.
- Už pergales ir lygiąsias, pasak LFF, moterų rinktinei 2025–2026 m. išmokėta 100 tūkst. eurų premijų.
- Palyginimui, vyrams per tą patį laikotarpį skirta 51 tūkst. eurų premijų.
- Vyrai per minėtą laikotarpį draugiškame mače įveikė Moldovą (2:0) ir Baltijos taurės pusfinalyje po baudinių palaužė Latviją. Taip pat buvo pasiektos 4 lygiosios ir patirti 8 pralaimėjimai.
- Tuo metu moterų rinktinė 2025–2026 m. laimėjo 6 rungtynes, 2 kartus sužaidė lygiosiomis ir 5 sykius pralaimėjo.
LFF pranešime taip pat rašoma, kad „Lietuva yra pirmoji Europoje, kurios moterų rinktinę aktyviai palaiko aktyvių sirgalių grupė“.
Susitikime taip pat aptartos moterų futbolo matomumo galimybės.
„Pastaruoju metu matome pozityvių pokyčių ir šioje srityje. Lietuvos moterų rinktinės rungtynės buvo transliuojamos nacionalinio transliuotojo eteryje, o rungtynes prieš Švediją spalio 9 d., pirmą kartą transliuos LNK kanalų grupės kanalas BTV, – sakė LFF prezidentas.
– LNK mato moterų futbolo augimą, už ką esame jiems dėkingi. Tai leis mums pasiekti dar platesnę auditoriją ir prisidės prie tolesnio moterų futbolo augimo.“
Pasak E.Stankevičiaus, federacijos dėmesys moterų futbolui neapsiriboja vien nacionaline rinktine.
„Siekiame, kad moterų futbolas augtų visais lygmenimis. Todėl aktyviai dirbame ne tik su nacionaline rinktine, bet ir su klubais, akademijomis, savivaldybėmis bei partneriais.
Jau šiandien matome konkrečius rezultatus – susikūrė FA „Šiauliai“ moterų komanda, išsaugotos Kauno rajono ir Vilniaus rajono moterų komandos. Tokie sprendimai rodo, kad bendromis pastangomis kuriamas vis stipresnis pagrindas moterų futbolo plėtrai Lietuvoje“, – teigė E.Stankevičius.
Susitikimą teigiamai įvertino ir viena rinktinės lyderių, du kartus geriausia šalies futbolininke išrinkta Rimantė Jonušaitė.
„Jaučiamės tikrai išgirstos, tikimės, kad šis susitikimas taps žingsniu į priekį rinktinei, moterų futbolui dėl turimų sąlygų ar komunikacijos ir dar tikrai galima palypėti laipteliu aukštyn“, – LFF pranešime cituojama R.Jonušaitė.
- Iki 2018 m. (prieš ateinant dabartinei LFF vadovybei) Lietuvos moterų rinktinėje nebuvo nei premijavimo sistemos, nei atvykimo pinigų;
- Lietuvos moterų nacionalinėje futbolo rinktinėje tik vyr. treneris gaudavo atlygį. Dabar kiekvienas personalo narys moterų rinktinėje gauna atlygį už suteikiamas paslaugas.
- 2025 m. Lietuvos moterų / merginų rinktinių personalo atlygio fondas sudarė 131 500 eurų.
- Dėl nacionalinės rinktinės namų stadiono ir bazės Druskininkuose po pokalbio su rinktinės kolektyvu prezidentas inicijavo susitikimą dėl sąlygų su Druskininkų rajono savivaldybės meru bei sporto atstovais. Druskininkai buvo pasirinkti tiek dėl geriausių ekonomikų, tiek treniruočių ir rungtynių procesų užtikrinimo;
- LFF prezidentas dar iki burtų, kuriuose paaiškėjo, kad bus žaidžiama su Švedijos moterų rinktine, patvirtino, kad Lietuvos moterų rinktinė rungtynes turi žaisti Kauno Dariaus ir Girėno stadione. Dėl to bus koreguojama ir LFF Taurės finalo data. Vienų rungtynių kaštai Dariaus ir Girėno stadione – mažiausiai 40 000 eurų.
