Tačiau vakaro pabaigoje tai mažai kam rūpėjo. Dviejų mačų akistatoje 1:0 įveikęs Klaksviko KI iš Farerų salų, „Kauno Žalgiris“ pirmą kartą prasibrovė į Europos taurių pagrindinį etapą.
Kol Kauno stadionas laukia pono „Worldwide“, Kauno futbolo klubas sausakimšame stadione ir dviejų svarbiausių šalies asmenų Gitano Nausėdos ir Mindaugo Sinkevičiaus akivaizdoje pats atsargiai, bet labai emocingai pravėrė duris į platųjį pasaulį.
Net ir pralaimėję trečiajame Čempionų lygos atrankos etape kauniečiai persikeltų į Europos lygos atkrintamąjį etapą, o nesėkmės ten atveju patektų į Konferencijų lygos pagrindinį etapą. Kitaip tariant, žemiau šio laiptelio „Kauno Žalgiris“ jau nebenukris. Rudenį jo laukia mažiausiai šešerios europinės rungtynės.
Tai slenkstis, prie kurio Lietuvos klubai daugybę metų ėjo keliais, daužėsi pečiais, skaičiavo neįmuštus įvarčius, keikė burtus ir vylėsi, kad kitą vasarą bus geriau. „Kauno Žalgiris“ pagaliau jį peržengė.
Kauniečiai tapo vos antruoju tai padariusiu klubu. Pirmasis buvo Vilniaus „Žalgiris“, 2022 metais žaidęs Konferencijų lygos grupėje. Vilniečiai ten pateko įveikę „Malmo“, vėliau pralaimėję „Bodo/Glimt“ ir Europos lygos atkrintamajame etape nusileidę Razgrado „Ludogorec“.
Po to istorinio vilniečių žygio praėjo ketveri metai. Per juos Lietuvos klubai vėl buvo grįžę į įprastą europinę kasdienybę – gražias vasaros viltis, vieną kitą pergalę ir per anksti užsitrenkiančias duris. Dabar pro jas prasmuko kitas „Žalgiris“.
Vis dėlto istorinį triumfą kauniečių vedlys Ž.Sopičius pradėjo kovinga retorika.
Užuot džiaugęsis, kroatas paleido nemažai strėlių į Lietuvos futbolo federaciją, pykdamas, jog nesupranta kai kurių dalykų.
„Noriu padėkoti visiems taip gausiai susirinkusiems fanams, kurie mus taip karštai palaikė. Net valstybės prezidentas buvo čia. Tai yra nuostabu. Tai yra geras stadionas, gera aikštė, tačiau, mano nuomone, nepakankamai greita ir parankesnė komandai, kuri daugiau žaidžia gynyboje, – savo komentarą po rungtynių pradėjo „Kauno Žalgirio“ strategas. – Noriu pasakyti, jog esu labai laimingas būdamas čia, Kaune, tačiau taip pat norėčiau pasakyti, kad kai kurių dalykų tiesiog nesuprantu. Negaliu suprasti, kaip vietos futbolo federacija uždaro perėjimų langą liepos 15-ąją... Suprantu, kad federacija rūpinasi visais čempionate žaidžiančiais klubais, tačiau lygiai taip pat turėtų galvoti ir apie tuos, kurie žaidžia Europoje. Turėtų galvoti, kas geriausia Lietuvos klubams, padėti mums... Kaip su žaidėjais iš gatvės, pakartosiu – iš gatvės, nes transferų langas jau yra uždarytas, aš galiu pasiekti rezultatą? Nesu stebukladarys.... Manau, kad ateityje privalote galvoti apie tai ir priimti kitus sprendimus, nes taip Lietuvos futbolui būtų geriau. Žinau, kad esate krepšinio tauta, bet privalote tai padaryti. Kai turi pinigų, gali pirkti. Mes dabar uždirbome šiek tiek pinigų ir greičiausiai juos išleisime. Privalau pasikalbėti su prezidentu ir tikiuosi, kad rasime susitarimą.“
Anot Ž.Sopičiaus, Klaksviko komanda jo nenustebino ir abi dvikovos buvo labai panašios.
„Jie ir vėl žaidė tipišką skandinavišką futbolą, stengdamiesi siųsti ilgus kamuolius ir ieškoti šansų standartinių situacijų metu. Nebuvo paprasta, nebuvo lengva, nes varžovai visu dešimtuku gynėsi būdami prieš kamuolį, o jų standartai buvo labai pavojingi. Galėjome įmušti ir anksčiau, bet labai džiaugiuosi, kad galiausiai laimėjome, nes puikiai suprantu, ką ši pergalė reiškia miestui, klubui, mūsų prezidentui“, – pažymėjo kroatas.
Specialistas teisus.
Skaičiai siūlo dar vieną intriguojantį palyginimą. Mantas Kalnietis „Kauno Žalgirio“ prezidentu tapo 2023-iųjų pradžioje, todėl Europos taurių pagrindinį etapą pasiekė ketvirtaisiais savo vadovavimo metais. Vilma Venslovaitienė prie atkurto Vilniaus „Žalgirio“ vairo stojo 2010 metais, o istorinio rezultato sulaukė 2022-aisiais – tryliktaisiais darbo klube metais.
Žinoma, tai nėra visiškai lygiavertės lenktynės. Vilniaus klubą V.Venslovaitienei teko kelti iš bankroto pelenų, o M.Kalnietis prisijungė prie stiprios organizacijos, turinčios infrastruktūrą, vardą ir užnugarį. Tačiau futbolo vadovus galiausiai vertina ne pagal pradines sąlygas, o pagal tai, kur jie nuveda komandą. M.Kalnietis nuvedė ją ten, kur iki šiol buvo tik Vilnius.
Istorinė pergalė pakeis ir Kauno klubo finansinę realybę. Patekimas bent į Konferencijų lygos etapą garantuoja 3,17 mln. eurų startinę išmoką. Pridėjus po 175 tūkst. eurų už kiekvieną sužaistą atrankos etapą, minimali „Kauno Žalgirio“ UEFA premijų suma priartėja prie 4 mln. eurų – dar prieš skaičiuojant pagrindinio etapo pergales ir lygiąsias.
Lietuvos futbolui tai didžiuliai pinigai. Suma, galinti padidinti klubo biudžetą ne keliais procentais, o pakeisti jo mastelį: leisti išlaikyti svarbiausius žaidėjus, ieškoti pastiprinimo kitame lentynos aukšte, investuoti į akademiją ir pagaliau planuoti ne iki kito atlyginimų mėnesio, o kelerius metus į priekį.
Palyginimui, Kauno „Žalgirio“ krepšininkai už 5-ąją vietą praėjusio sezono Eurolygoje uždirbo vos 1,2 mln. eurų.
Istorinės pergalės architektui Ž.Sopičiui Europos taurių pagrindinis etapas nebus visiškai nepažįstama teritorija. 2016 metais kroatas trumpam perėmė Zagrebo „Dinamo“ vairą ir vadovavo komandai per Čempionų lygos rungtynes su Turino „Juventus“. Zagrebe tuomet žaidė Gonzalo Higuainas, Paulo Dybala, Dani Alvesas ir Gianluigi Buffonas, o „Dinamo“ pralaimėjo 0:4. Tai liko vienintelės Ž.Sopičiaus rungtynės prie Kroatijos milžino vairo pagrindiniame UEFA turnyre.
Dabar jam teks sugrįžti kitu keliu – ne kaip laikinajam Zagrebo grandų treneriui, o kaip žmogui, išvedusiam į Europą Lietuvos klubą.
„Puikiai suprantu, kad Lietuvos futbolui tai yra istorinis vakaras, tačiau norėčiau, kad komanda ateityje žaistų dar geriau ir galvotų apie aukštesnius tikslus“, – pažymėjo Z.Sopičius.
Lyginant su pirmuoju maču prieš savaitę svečiuose Ž.Sopičius starto sudėtyje atliko vienintelį keitimą – Leo Ribeiro dešiniajame atakos krašte pakeitė Motiejus Burba.
Kauniečiai drąsiai pradėjo dvikovą, bet rasti plyšių tankioje fareriečių gynyboje sekėsi sunkiai. Įpusėjus kėliniui po eilinės kauniečių atakos nusivylęs Ž.Sopičius vandens buteliuku trenkė per atsarginių suolelio stogelį.
Minutės bėgo, žaidimas nesiklijavo, o svečių reti išpuoliai netgi buvo pavojingesni. Vaizdas mažai keitėsi ir po pertraukos, tad kuo toliau, tuo labiau buvo aišku, kad poros laimėtoją veikiausiai lems vienintelis taiklus smūgis.
Taip ir buvo. Per du mačus kamuolys vienintelį kartą pabuvojo vartų tinkle. Tie vartai priklausė „Klaksvik“.
85-ąją minutę Amine‘as Benchaibas atliko perdavimą į dešinį kraštą po keitimo aikštėje pasirodžiusiam Leonui Krekovičiui, šis užsikirto kamuolį dešine koja ir tiksliu smūgiu kaire pelnė kol kas svarbiausią įvartį „Kauno Žalgirio“ istorijoje.
„Dėkoju Dievui, savo šeimai, vaikui ir agentui, kurie manimi tikėjo ir suteikė šį šansą. Atvykti čia nebuvo lengvas sprendimas, tačiau džiaugiuosi, kad tai padariau. Galiausiai pasiekėme šią istorinę pergalę, esame Konferencijų lygoje, tačiau norime daugiau“, – kalbėjo tik liepos 13-ąją Kauno klube pristatytas įvarčio autorius.
„Aš esu treneris, o ne sirgalius ar žurnalistas. Privalau reaguoti rungtynių metu. Atvirai pasakius, nebuvau patenkintas tuo, kaip žaidėme pirmajame kėlinyje. Būtent todėl atlikome keitimus. Privalėjome aikštėje rodyti daugiau aistros ir kovoti iki kraujo“, – kalbėjo Ž.Sopičius.
Per šiuos du mačus Lietuvos čempionai gal ir nebuvo geresnė komanda, bet istorinį bilietą į kitą etapą nugvelbė Ž.Sopičiaus vaikinai.
Iš karto po finalinio švilpuko 52-ejų kroatas pasileido link tribūnų, užlipo ant tvorelės ir apsikabino su savo žmona.
Tuo metu švarką nusimetęs M.Kalnietis ir klubo direktorius Eimantas Pūras puolė vienas kitam į glėbį.
Istorija buvo sukurta.
„Streso buvo daug. Nuo pat pirmojo mačo Europoje. Dabar viskas jau gerokai ramiau“, – po istorinės pergalės šypsojosi M.Kalnietis.
Po mažiau nei savaitės Lietuvos čempionai keliaus į Kroatiją.
Likimas čia pasistengė be jokio subtilumo: kitame Čempionų lygos atrankos etape „Kauno Žalgirio“ laukia buvęs Ž.Sopičiaus klubas Zagrebo „Dinamo“. Kroatijos čempionai antrajame etape per pratęsimą bendru rezultatu 4:3 eliminavo Šveicarijos „Thun“. Pirmasis trečiojo etapo mačas kitą antradienį vyks „Kauno Žalgirio“ vedlio gimtajame mieste, atsakomasis rugpjūčio 11-ąją – Kaune.
„Gimiau Zagrebe ir nuo mažų dienų visą gyvenimą palaikiau „Dinamo“. Buvau šios komandos žaidėjas, treniravau rezervinę komandą, galiausiai laikinai vadovavau ir pagrindinei ekipai. Žmonėms, kurie gimė Zagrebe, ši komanda yra viskas. Biudžetų lyginti nėra prasmės. Kokybės taip pat. Bet mes vyksime ten ir žinau, kad atiduosime visas jėgas. Ir dėl to noriu dar kartą sugrįžti prie to, ką jau sakiau anksčiau – mums galėtų padėti kai kurie žaidėjai ateityje, tačiau...“, – kalbėjo Ž.Sopičius.
Ypatingas, tačiau kitaip, būsimas mačas Zagrebe bus ir L.Krekovičiui.
„Man tai bus principinis mūšis, nes užaugau Splite ir nuo dvylikos metų atstovavau „Hajduk“, kuris yra aršiausias Zagrebo komandos oponentas. Ten praleidau tikrai ypatingus savo karjeros metus, tad sugrįžimas į savo šalį ir žaidimas prieš didžiausią priešininką bus tikrai kažkas tokio“, – kalbėjo vienintelio įvarčio autorius.
Į UEFA Čempionų lygos trečią atrankos etapą Lietuvos futbolas sugrįžo po trejų metų. 2023-iaisiais čia žaidė Vilniaus „Žalgiris“, kuris namuose 2:2 išsiskyrė su Stambulo „Galatasaray“, o išvykoje pralaimėjo 0:1.
„Kauno Žalgiriui“ Zagrebe taip pat niekas nežada lengvo gyvenimo. Tačiau į Kroatiją kauniečiai vyks jau nesibaimindami, kad viena nesėkmė išjungs šviesą visai europinei vasarai. Svarbiausias bilietas jau kišenėje. Toliau galima žaisti dėl dar didesnių scenų, pinigų ir svajonių.
O kol kas galima sustoti ties Jonava.
Ties vakaru, kai svarbiausia Kauno komandos pergalė buvo iškovota ne Kaune. Ties stadionu, kuris neturėjo būti šio pasakojimo dalimi, tačiau galiausiai tapo istorine jo dekoracija. Ties klubu, kuris buvo išvarytas iš savo namų, bet atsisakė būti išvarytas iš Europos.
„Nėra lengva svarbiausią sezono mačą žaisti nepažintoje aikštėje, turėjus vos vieną treniruotę... Bet svarbiausia, kad viskas baigėsi sėkmingai ir mes vis tiek laimėjome“, – kiek lengviau atsiduso Ž.Sopičius.
Penktadienį Dariaus ir Girėno stadione užsidegs prožektoriai, Pitbullis užlips ant scenos ir tūkstančiai žmonių šoks pagal pono „Worldwide“ muziką.
Tačiau svarbiausias šios savaitės Kauno futbolo koncertas jau buvo surengtas Jonavoje.
Jame nebuvo pasaulinės žvaigždės. Tik Lietuvos čempionai, nedidelis stadionas ir finalinis švilpukas, po kurio „Kauno Žalgirio“ vardas pirmą kartą tapo europinis.
„Puikiai žinau, kiek miestas ir klubas uždirba iš koncertų bei kitų renginių, tačiau šie vaikinai aikštėje uždirbo keturis kartus daugiau. Galbūt ateityje tokius koncertus būtų galima rengti rugsėjį? Manau, kad rugsėjo mėnesį orai tam yra tinkami“, – siūlė Ž.Sopičius.
