Per pastaruosius metus mūsų organizacija labai išaugo: išsiplėtė vykdomų projektų mastas, dirbančių žmonių skaičius, veiklos kryptys. Atėjo laikas nusibrėžti aiškias veiklos kryptis, kurios neapsiribotų tik 1–2 metų taktiniais planais. Norime, kad 2020 metais futbolas būtų populiariausia ir profesionaliausiai organizuota sporto šaka ir norime to siekti su visais futbolo bendruomenės nariais kartu“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Liutauras Varanavičius.
Šį rudenį buvo atliktas Lietuvos futbolo įvaizdžio ir esamos situacijos tyrimas. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis respondentų: Lietuvos futbolo federacija ir jos nariai, vietos ir nacionalinio lygio sprendimų priėmėjai, futbolo klubai ir akademijos, bendrojo lavinimo mokyklos. Anketa taip pat buvo paskelbta ir viešai, su prašymu prisijungti kuriant futbolo ateitį. Visuomenė, beje, buvo ir patys aktyviausi – gauta šimtai anketų su pasiūlymais.
„Tyrimų rezultatai rodo, jog didžiausia problema yra informacijos apie esamą futbolo situaciją trūkumas. Daugelio respondentų vertinimai grindžiami praeitimi – buvusiomis pergalėmis dar sovietiniais laikais ir po to atėjusiu nuosmukiu bei įvykiais Lietuvos futbole prieš daugiau kaip dešimt metų. Įsitikinome, jog nors Lietuvos futbole yra nemažai realių pozityvių pokyčių, su jais visuomenė menaki susipažinusi“, – teigė tyrimą darusios bendrovės „TMD Partners“ konsultantas Darius Pietaris.
Noro yra, reikia iniciatyvų
D. Pietario teigimu, tarp didžiausių Lietuvos futbolo pasiekimų vardinamos „Žalgirio“ pergalės SSRS čempionate, Lietuvos rinktinės ir stipriausių Lietuvos klubų pergalės. Gana daug respondentų atkreipė dėmesį į gerėjančią futbolo infrastruktūrą, didėjantį žaidžiančių futbolą žmonių skaičių, nacionalinės futbolo akademijos įkūrimą, licencijavimo tvarką, leidusią pasiekti aukštesnį klubų profesionalumo lygį.
Faktas, jog net 86 proc. respondentų futbolą vertina kaip patraukliausią laisvalaikio praleidimo formą, - sakė D.Pietaris.„Daugelis dalykų, kuriuos siūlo tobulinti respondentai yra tiesiogiai susiję su didesniu valstybės dėmesiu sportui: infrastruktūros plėtra, stadionų kokybės gerinimas, finansavimo didinimas, futbolo plėtra bendrojo lavinimo mokyklose ir panašiai. Įdomus ir tas faktas, jog net 86 proc. respondentų futbolą vertina kaip patraukliausią laisvalaikio praleidimo formą, o absoliučiai dauguma – futbolą vadina mėgstamiausia sporto šaka. Vis gi, aktyviai žaidžiančių futbolą respondentų tarpe mažiau nei pusė“, – sakė D. Pietaris.
Išskirtos keturios pagrindinės sritys
L. Varanavičiaus teigimu, tyrimas leido ne tik pasitikrinti tam tikras hipotezes, bet nubrėžti ir pirmąsias strategines kryptis. „Išskyrėme keturias pagrindines: masiškumo skatinimas, profesionalumo didinimas, futbolo kultūros ugdymas ir infrastruktūros gerinimas. Tikimės šias gaires iki gegužės mėnesio aptarti su visais Lietuvos futbolo dalyviais regionuose ir jau gegužę pasitvirtinti realius veiklos planus“, – teigė LFF prezidentas.
Įvertinusi specialistų bei visuomenės pasiūlymus, užsibrėžti gana ambicingi planai. Siekiama, jog kiekvienoje seniūnijoje būtų bent po vieną vaikų futbolo komandą, kas ketvirta moteris žaistų futbolą, per savaitę bent kartą kiekvienas vaikas mokyklose žaistų futbolą, licencijuotų klubų skaičius visose lygose būtų 200, o kiekvienas profesionalus klubas turėtų 15 komandų.
Pamirškime žodį „komanda“. Mūsų siekis, kad Lietuvoje gimtų klubinė kultūra, - teigė L.Varanavičius.„Pamirškime žodį „komanda“. Mūsų siekis, kad Lietuvoje gimtų klubinė kultūra, veiktų futbolo klubai turintys kad ir 30 komandų, kurie burtų aplink save vaikus, jaunimą, profesionalius sportininkus, sirgalius – būtų bendruomenės traukos centrai. Ir tai ne fantazijos, kai kuriuose Lietuvos miestuose taip jau yra“, – sakė L. Varanavičius.
Be žaidžiančių skaičiaus ir profesionalumo didinimo, LFF siekia ugdyti ir futbolo kultūrą: burti sirgalius, didinti žiūrovų skaičių stadionuose per įvairiausio lygio rungtynes, siekti, kad tiesioginių visų futbolo rungtynių transliacijų ir platesnio dėmesio žiniasklaidoje, net skirti Lietuvos futbolo ambasadorius užsienio šalyse.
Vienas svarbiausių uždavinių – infrastruktūros vystymas. Siekiama, kad būtų bent 2 reprezentaciniai stadionai rinktinės susitikimams, apie 30 stadionų A lygos varžyboms, kiekvienas mažesnis miestelis taip pat turėtų stadioną, o visoje Lietuvoje būtų apie 15 maniežų ir bent 6 futbolo akademijos (internatai).
“Tai visiškai realūs skaičiai. Aišku, juos dar tikslinsime diskusijose su futbolo bendruomene regionuose, tačiau jau šiandien turime beveik 8 A lygos reikalavimus atitinkančius stadionus, 3 maniežus, jei ne krizė – turėtume bent 3 futbolo akademijas, o beveik kiekviename miestelyje yra futbolo aikštės, į kurias investavus šiek tiek lėšų jos taptų tinkamomis naudoti“, – vardino L. Varanavičius.
LFF prezidentas pabrėžė, jog tai tik pirmosios Lietuvos futbolo strategijos gairės, kurios bus aptarinėjamos ir tobulinamos bendrai su futbolo bendruomene, kadangi pagrindinis tikslas – visos visuomenės dalyvavime.
