2026-06-08 17:05 Atnaujinta 2026-06-08 17:12

Prieš Baltijos taurės finalą Estijos treneris išskyrė vieną esminį lietuvių bruožą

Marius Bagdonas
Sporto žurnalistas
Lietuvos futbolininkus Taline priimanti Estijos futbolo rinktinė ruošiasi padaryti tai, ko jai dar niekada nėra pavykę – apginti Baltijos taurės čempionų titulą.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Jurgenas Hennas
Jurgenas Hennas / jalgpall.ee nuotr.

Ilgą laiką Sinisärgid buvo laikoma silpniausia Baltijos futbolo grandimi, tačiau pastarąjį dešimtmetį senosios etiketės prie Estijos rinktinės limpa vis mažiau.

Estai iki šiol turi tik penkis Baltijos taurės trofėjus, kai lietuviai turnyrą laimėjo 10 kartų, o latviai – 14, tačiau dabar yra per žingsnį, jog laimėtų šį turnyrą trečią kartą per keturis pastaruosius turnyrus.

Ir tai jau nebeatrodo kaip vienkartinis blyksnis ar sėkmingas atsitiktinumas. Šių metų Baltijos taurę estai pasitiko užimdami aukščiausią vietą FIFA reitinge iš visų trijų Baltijos šalių – 129-oje vietoje. Latviai rikiuojasi 137-i, lietuviai – 148-i.

Tačiau kiekvienas medalis turi ir kitą pusę. Ironiška, bet pastaruoju metu Jurgeno Henno komanda pergalių skonį pajunta itin retai.

Dar visai neseniai Lietuvoje skaičiavome rekordinę mūsų rinktinės nelaimėtų rungtynių atkarpą, bet panašiomis laukimo nuotaikomis iki šio birželio gyveno ir estai.

Kai šeštadienio vakarą Estija antrajame pusfinalyje po labai atkaklios kovos 1:0 sugebėjo patiesti Farerų salų komandą, nuo trenerio pečių nusirito bent dalis sunkios naštos.

Namų aikštėje estai nebuvo laimėję rungtynių nuo 2024 m. spalio, todėl ši pergalė sukėlė ne tik palengvėjimą, bet ir nemažą entuziazmo bangą.

„Atlikome tik pusę darbo. Atvykome čia ne laimėti vienerias rungtynes, o apginti titulą“, – po pergalės perspėjo J.Hennas.

„Eesti jalgpall“ nuotr./Jurgenas Hennas
„Eesti jalgpall“ nuotr./Jurgenas Hennas

Jei lietuviai pirmadienio rytą užsakomuoju skrydžiu iš Vilniaus Taliną pasiekė per maždaug valandą, estams į būsimų rungtynių vietą teko keliauti netgi ilgiau.

Pusfinalis su Farerais vyko Pernu, nes Taline tik sekmadienį baigėsi UEFA Europos U-17 čempionato finalinis etapas, kurio finale italai po baudinių serijos pranoko belgus.

Abu Estijos uostamiesčius skiria 128 km.

Vis dėlto ne kelionės nuovargis prieš antradienį vyksiantį finalą Estijos rinktinės treneriui kėlė didžiausią galvos skausmą.

Nors estai, skirtingai nei Lietuva, surinko beveik visus stipriausius savo žaidėjus, pusfinalio dvikova pareikalavo aukų.

Sunkią kelio traumą patyrė starto sudėtyje žaidęs Markas Andersas Lepikas. Jam pirmajame kėlinyje plyšo priekinis kryžminis raištis, tad be futbolo Pernu „Vaprus“ puolėjas nežais mažiausiai 10 mėnesių.

Ši trauma estams skaudi ne tik sportine, bet ir simboline prasme. Per 11 iki šiol rinktinėje sužaistų mačų M.A.Lepikas pasižymėjo vieną kartą – ir tas vienintelis įvartis buvo įmuštas būtent praėjusio Baltijos taurės turnyro finale Kaune prieš Lietuvą.

Tąkart abi komandos pagrindinį laiką baigė lygiosiomis 1:1, o baudinių serijoje šaltesnius nervus demonstravo svečiai.

Kartu su juo iš rikiuotės iškrito ir Rauno Sappinenas, o juos finalo mače pakeis Martinas Milleris ir dvišimtmetis Karelis Mustmaa.

Pastarasis futbolininkas sekmadienį dar atstovavo Estijos U21 rinktinei ir į Lietuvos vartus Baltijos taurės mače pelnė du įvarčius. Tiesa, lietuviai sugebėjo panaikinti dviejų įvarčių deficitą ir mačas baigėsi taikiai 2:2.

„Pasikvietėme juos, nes norėjome atakoje turėti daugiau ir įvairesnio profilio žaidėjų. Manau, kad šis mačas bus kiek kitoks, nei buvo dvikova su Fererais. Karelas puikiai užsirekomendavo jaunimo rinktinėje ir buvo vertas kvietimo, tad norėjome parodyti pasitikėjimą, kad jauni žaidėjai žinotų, jog juos mes stebime. Martiną savo komandoje matau, kaip antrą puolėją, „dešimtuką“ ar net saugo pozicijoje. Jis mums pridės universalumo. Rudenį mums reikės žymiai gilesnės sudėties, tad dabar labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti kartu ir pajausti vienas kitą“, – rungtynių išvakarėse vykusioje spaudos konferencijoje prieš paskutinę treniruotę kalbėjo J.Hennas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jurgenas Hennas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Jurgenas Hennas

Estijos rinktinės treneris neslėpė, kad finale jo vadovaujama komanda veikiausiai atrodys visai kitaip.

„Permainų sudėtyje tikrai bus, – užtikrino nuo 2024-ųjų ekipai vadovaujantis estas. – Tai ir priverstiniai sprendimai, ir dėl to, jog norime įnešti kur kas daugiau šviežumo. Taip pat bus tokių žaidėjų pasirinkimų, kurie geriau tinka būtent prieš tokį varžovą kaip Lietuva."

Paprašytas įvertinti Lietuvos rinktinės žaidimą, J.Hennas pirmiausia išskyrė agresyvumą.

„Drįsčiau sakyti, kad jų žaidimo stilius gana agresyvus. Jie bando aukštai spausti, ir būdami dar labai aikštai susigrąžinti kamuolį. Epizodiškai juos galbūt net galima palyginti su Farerais — tai reiškia, kad mūsų aikštės pusėje lietuviai stengsis palikti kuo mažiau erdvės. Kita vertus, esant reikalui jie gali būti šiek tiek kompaktiškesni, gana gerai žaidžia fizišką futbolą. Taigi tam tikrų panašių bruožų su Farerais tikrai galima įžvelgti“, – svarstė strategas.

Baltijos taurės finalas Talino „A. Le Coq“ stadione startuos antradienį 19 val.

Baltijos taurės prizininkai
Valstybė Titulai
Latvija 14 14 2 1928, 1932, 1933, 1936, 1937, 1993, 1995, 2001, 2003, 2008, 2012, 2014, 2016, 2018
Lietuva 10 9 9 1930, 1935, 1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998, 2005, 2010
Estija 5 6 17 1929, 1931, 1938, 2021, 2024
Islandija 1 0 0 2022
Suomija 0 1 1

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą