Sekite 15min GoogleRugsėjo 30-ąją Portugalija išvykoje 2:1 palaužė Norvegiją, o šalia šoninės linijos apšilinėjęs C.Ronaldo taip ir nesulaukė naujojo portugalų stratego Jorge Jesuso signalo žengti į aikštę.
Nusivylęs C.Ronaldo iš karto po finalinio švilpuko nėrė į tunelį ir neatėjo padėkoti sirgaliams kartu su kitais rinktinės nariais.
Vėliau pats futbolininkas „Instagram“ paskelbė apie savo pasitraukimą.
„Po rinktinės spaudos konferencijos ir pokalbio su Portugalijos futbolo federacijos prezidentu nusprendžiau palikti nacionalinės komandos treniruočių stovyklą, – rašė jis. – Atėjus laikui visiems portugalams papasakosiu tiesą apie priežastis, kurios paskatino mane priimti tokį sprendimą.“
Laikas atėjo. Vėl legendinis portugalas pasitelkė "Instagram" ir pasidalijo ilga, paaiškinančia savo poziciją žinia.
Štai tiesa apie tai, kas nutiko su Jorge Jesusu, – ilgą žinutę pradėjo C.Ronaldo.
– Kaip ir žadėjau, nusprendžiau pirmuoju asmeniu ir tiesiogiai papasakoti aplinkybes, susijusias su paskutine nacionalinės rinktinės stovykla. Po 2026 m. pasaulio čempionato parengiau laišką Portugalijos žmonėms. Jį vis dar saugau, o jame parašyti žodžiai, kuriuos noriu jiems pasakyti, kai galutinai paliksiu mūsų rinktinę.
Pasibaigus turnyrui, jau skrendant atgal iš Jungtinių Valstijų, federacijos prezidentas manęs paprašė ir primygtinai ragino persvarstyti sprendimą pasitraukti, nes Portugalijos futbolo federacija norėjo, kad tęsčiau karjerą rinktinėje. Iškart po to jis paklausė mano nuomonės apie dabartinį vyriausiąjį trenerį, kurio kandidatūrą svarstė kartu su kitomis pavardėmis, kurių man neatskleidė.
Pasakiau federacijos prezidentui, kad, mano nuomone, tai būtų tinkamas pasirinkimas. Todėl tą dieną, kai buvo pristatytas dabartinis rinktinės treneris, nuoširdžiai džiaugiausi tokiu pasirinkimu. Tai buvo teisingas sprendimas, ką dabar patvirtina ir rezultatai.
Po kelių dienų pirmą kartą su manimi susisiekė naujasis rinktinės treneris ir pasakė, kad norėtų susitikti asmeniškai. Sutikau, o susitikimą suplanavome mano atostogų pabaigoje. Susitikome „Cidade do Futebol“, kur tuo metu mano klubas rengė pasiruošimo sezonui stovyklą.
Tą dieną treneris man pasakė, kad į mane tikisi remtis ir kad mano buvimas yra esminė jo projekto dalis. Jis iškart pristatė mano dalyvavimo planą. Sakė, kad žaisiu pirmąsias ir paskutines rungtynes, o dėl fizinio krūvio valdymo per kiekvieną mačą jis atliks po tris ar keturis pakeitimus.
Tuo metu jis iškėlė galimybę man nevykti su rinktine į Norvegiją ir Daniją. Jis pasiūlė, kad sužaisčiau pirmąsias rungtynes, likčiau Portugalijoje, o prie komandos vėl prisijungčiau prieš mačą „Dragao“ stadione.
Šio pasiūlymo iškart atsisakiau. Man atrodė akivaizdu, kad negaliu su tuo sutikti. Vien todėl, kad nežaisčiau rungtynių išvykose, nenustočiau būti mūsų rinktinės kapitonu. Tokia privilegija likti Portugalijoje nebūtų geras pavyzdys.
Galiausiai treneris sutiko su mano argumentais.
Šiame pokalbyje taip pat dalyvavo „Al Nassr“ sporto direktorius Simao Coutinho – žmogus, kuriam dabartinis treneris buvo pavaldus visą praėjusį sezoną ir kuris buvo vienas iš atsakingų už jo atvykimą į klubą 2025 m.
Stovyklos pradžios išvakarėse treneris, jo paties prašymu, atvyko į mano namus Lisabonoje dar vienam pokalbiui. Pokalbis buvo ramus, o visi rugpjūtį sutarti principai liko galioti.
Sužaidžiau rungtynes Alvaladėje ir, nors buvau pakeistas, dėl to nekėliau jokių problemų. Pats užmoviau kapitono raištį Bruno Fernandesui, net neįsivaizduodamas, kad galbūt žengiu paskutinius savo žingsnius kaip rinktinės žaidėjas ir kapitonas. Tą dieną man svarbiausia buvo mūsų pergalė. Laimėti visada gera, o Portugalijoje ir už savo šalį – dar geriau.
Rungtynių Norvegijoje dieną per pietus prie stalo, kur pietavo komanda, priėjo vienas trenerio asistentų ir pasakė, kad treneris nori su manimi pasikalbėti. Mano visiškai nuostabai treneris paklausė, ar esu pasirengęs sužaisti 30 minučių. Tuo metu buvau visiškai susitelkęs į fizinį atsistatymą, kaip visada buvau kartu su komandos draugais ir maniau, kad tą dieną nežaisiu. Dėl to neturėjau jokių problemų.
Šis prašymas neatitiko mano fizinio atsistatymo ir treniruočių plano, nes turėjau žaisti tik 4 dieną „Dragao“ stadione, tačiau, žinoma, sutikau. Jis atsakė, kad tuomet turėčiau būti pasirengęs, nes sužaisiu 30 minučių.
Kas nutiko vėliau, žino visi. Nuo antrojo kėlinio pradžios apšilau, stebėjau, kaip bėga minutės, tačiau į aikštę taip ir nebuvau pakviestas.
Treneris sulaužė man duotą žodį.
