Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Saulėtame Kipre atkutusio Valdo Ivanausko sėkmės raktas – vokiška tvarka

Valdas Ivanauskas išrinktas geriausiu Kipro treneriu Interviu
ethnikosachnafc. com / Valdas Ivanauskas išrinktas geriausiu Kipro treneriu
Šaltinis: 15min
2
A A

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų Valdas Ivanauskas vėl šildosi šlovės spinduliuose. Žvarbų Chabarovską į Kipro saulę iškeitęs 50-etis trečioje pagal dydį Viduržemio jūros saloje tapo tikru atradimu. Kuklų Achnos „Ethnikos“ klubą į savo rankas perėmęs kaunietis vos per kelis mėnesius pavertė sunkiai įkandamu riešutu net ir pajėgiausioms šalies komandoms, o už šį ekipos renesansą sulaukė ir asmeninio apdovanojimo – buvo išrinktas geriausiu Kipro lygos treneriu.

Lietuviškas stebuklas

Gražus apdovanojimas jau puošia trenerio iš Lietuvos namų lentyną, tačiau tuo V.Ivanausko misija Kipre nesibaigė.

ethnikosachnafc. com nuotr./Valdas Ivanauskas
ethnikosachnafc.com nuotr./Valdas Ivanauskas

14 komandų pirmenybėse „Ethnikos“ užima aštuntąją vietą ir tik trimis atsilieka nuo šeštąją užimančios Famagustos „Anorthosis“. Po trijų turų Kipro pirmenybės skils į dvi dalis ir V.Ivanauskas viliasi, jog Achnos komandai pavyks užkopti į stipriausiųjų šešetą.

Toks rezultatas 50-etį kitąmet švęsiančiai komandai prilygtų stebuklui. „Ethikos“ pastarąjį kartą į stipriausiųjų šešetuką prasimušė prieš aštuonerius metus, o po to visada kovojo dėl išlikimo. Pernai klubas išsilaikė lygoje tik laimėjęs pereinamųjų varžybų seriją. Panašus vaidmuo komandai prognozuotas ir šiemet, tačiau serbą Danilo Dončičių pakeitęs V.Ivanauskas sugebėjo iš priešpaskutinės pozicijos komandą pakelti keturiais laipteliais aukščiau ir paversti rimtu pretendentu į stipriausių šešetą.

Varomoji jėga – legionieriai

Kipro klubinis futbolas išgyvena pakilimą ir V.Ivanauskas dabar taip pat yra vienas šio proceso architektų.

V.Ivanausko ekipoje – 15 ne vietinių žaidėjų iš Makedonijos, Lenkijos, Brazilijos, Bulgarijos, Rumunijos, Rusijos, Gruzijos ir Argentinos.

Pirmasis Kipro klubas, pravėręs pagrindinio Čempionų lygos turnyro duris buvo Famagustos „Anorthosis“ (2008–2009). Nuo to laiko vos 1,1 mln. gyventojų turinčios šalies komandos reguliariai žaidžia Senojo žemyno svarbiausiuose turnyruose. Larnakos AEK, Limasolio AEL ir „Apollon“ yra rungtyniavę pagrindiniame Europos lygos turnyre, o didžiausias salos klubas Nikosijos APOEL vieno ar kito turnyro pagrindiniame etape žaidė net penkis kartus per aštuonerius pastaruosius metus.

2011–2012 metų sezoną APOEL žygį Čempionų lygoje tik ketvirtfinalyje sustabdė galingasis Madrido „Real“.

Vis dėlto šie blykstelėjimai visiškai nekoreliuoja su nacionalinės komandos rezultatais, o to priežastis – daugiau nei paprasta. Beveik visi Kipro klubai savo sudėtyse turi mažiausiai po 10 legionierių, kurie ir groja pagrindiniais smuikais.

V.Ivanausko ekipoje – 15 ne vietinių žaidėjų iš Makedonijos, Lenkijos, Brazilijos, Bulgarijos, Rumunijos, Rusijos, Gruzijos ir Argentinos.

ethnikosachnafc.com nuotr./Achnos „Ethnikos“
ethnikosachnafc.com nuotr./Achnos „Ethnikos“ klube žaidžia net 15 legionierių

Su šiuo reiškiniu stengiamasi kovoti kartais ir originaliais būdais. Kipro čempionate yra įvesta taisyklė, raginanti klubus startinėje sudėtyje turėti bent du vietinius futbolininkus. Jei šio nurodymo nesilaikoma, už 10-ą žaidėją legionierių tenka sumokėti 1,5 tūkst. eurų baudą, už 11-ą – dar 1,5 tūkst.

Tačiau daugumai komandų – tai nė motais. Ne tik stipriausi klubai, bet ir vidutiniokai, tokie kaip „Ethnikos“, labai dažnai ignoruoja šią taisyklę ir verčiau susimoka 3 tūkst. eurų, kad tik galėtų žaisti stipriausia sudėtimi.

Graikiškos šaknys ir istorinis pasiekimas

Nors „Ethnikos“ rungtyniauja Kipro stipriausiame divizione, šią komandą drąsiai būtų galima vadinti graikišku klubu. 1968-aisiais jo įkūrėjai neslėpė pasisakantys už senąsias tradicijas ir abiejų šalių vienybę. Iki 1974 m. Achnoje gyveno graikai, tačiau po turkų invazijos miestas nusiaubtas ir apleistas.

Achnos „Ethnikos“ logotipas
Achnos „Ethnikos“ logotipas

Vis dėlto istorija liko komandos simbolikoje – Achnos klubo futbolininkai žaidžia mėlynos arba baltos spalvų apranga, o logotipo viduryje įkomponuotas Graikijos kontūras. Šios šalies vėliavą galima pastebėti ir apie 5 tūkst. žiūrovų talpinančio „Dasaki“ stadiono tribūnose.

Nors pasak V.Ivanausko, stipriausių šalies klubų biudžetai yra maždaug dešimt kartų didesni nei jo komandos, „Ethnikos“ pagal vieną kriterijų išsiskiria visame Kipro kontekste.

Achnos komanda yra pirmoji ir vienintelė šios šalies komanda, kada nors laimėjusi UEFA turnyrą. 2006-aisiais „Ethnikos“ kartu su dar 10 klubų tapo tuometinės „Intertoto“ taurės laimėtoju ir iškovojo kelialapį į UEFA taurės varžybas.

Rado būdą nuo lažybų rykštės?

Nors Kipras yra tris kartus mažesnis už Lietuvą, klubinė futbolo infrastruktūra šioje šalyje yra gerokai tvaresnė. Stipriausi šios šalies klubai savo žaidėjams per metus moka 80–150 tūkst. eurų atlyginimus, APOEL kasmet parduoda po 8,5 tūkst. metinių abonementų.

Iš UEFA į Kiprą toliau plaukdavo „raudoni laiškai“ su įspėjimais, tad baimindamasi sankcijų, CFA privalėjo griežtinti tvarką.

Tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė. Atrodo, net ir tokioje neblogai išpurentoje dirvoje veši piktžolės – sutartos rungtynės. Šis voratinklis yra apraizgęs visą Kipro klubinį futbolą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 40,5 proc. šioje šalyje žaidžiančių futbolininkų yra gavę pasiūlymus žaisti nesąžiningai, o 17,2 proc. netgi prisipažino dalyvavę nelegalioje veikloje.

65 proc. prisipažinusių vietos futbolininkų teigė, kad tartis dėl rezultatų juos paskatino vėluojantys atlyginimai. Kovodama su šiuo vėžiu Kipro futbolo federacija (CFA) sukūrė nuobaudų sistemą, pagal kurią pirmą kartą susitepęs klubas privalėjo sumokėti 5 tūkst. eurų, antrą kartą pagautas – 10 tūkst., o po trečio karto būdavo metamas į žemesnį divizioną.

Tačiau ši sistema neveikė. Iš UEFA į Kiprą toliau plaukdavo „raudoni laiškai“ su įspėjimais, tad baimindamasi sankcijų, CFA privalėjo griežtinti tvarką.

Dabar pirmasis „raudonas laiškas“ klubui kainuoja 6 taškų atėmimą ir 50 tūkst. eurų finansinį kirtį. Po antrojo įspėjimo klubas suspenduojamas vienam sezonui. Trečią kartą įkliuvus, komanda penkeriems metams šalinama iš visų CFA organizuojamų varžybų ir dar privalo sumokėti 1 mln. eurų baudą.

Nuo tos akimirkos, kai buvo įvestos šios taisyklės, Kipro futbolo vadovai nesulaukė nė vieno „raudono laiško“.

Pergalės receptas – vokiška tvarka

Sąžiningai pasakius, tikrai nesitikėjau, kad pirmieji darbo metai čia bus tokie sėkmingi.

„Sąžiningai pasakius, tikrai nesitikėjau, kad pirmieji darbo metai čia bus tokie sėkmingi. Tačiau į Achną atvykau turėdamas savo viziją ir filosofiją, o blogiau šiai komandai jau negalėjo būti. Prieš atvykdamas buvau susirinkęs apie Kipro futbolą šiek tiek informacijos, žinau, kad tai dėl šio žaidimo pamišusi šalis, tačiau buvo ir nemažai klaustukų. Visgi tas pietietiškas jų temperamentas daro savo“, – pokalbį su 15min pradėjo V.Ivanauskas.

– Kaip atsidūrėte šioje Viduržemio jūros saloje? – paklausėme specialisto.

– Futbolo žmonės, su kuriais jau seniai esu pažįstamas ir dirbau Vokietijoje bei Rusijoje, man pasiūlė šį iššūkį. Jie tapo klubo vadovais ir iš karto norėjo, kad vadovaučiau ekipai nuo sezono pradžios, tačiau su buvusia klubo vadovybe nebuvo išvengta konflikto, tad teko kurį laiką atsitraukti. Bet sezono pradžia buvo labai prasta, tad nebuvo kur trauktis. Teko skubiai skristi į Kiprą ir bandyti kažką pakeisti.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Ivanauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Ivanauskas

– Kokius tikslus jums kėlė klubo vadovai, perėmus komandą, kuri užėmė priešpaskutinę vietą?

– Pastaruosius šešerius metus klubas kovojo dėl išlikimo. Svarbiausias tikslas buvo išsaugoti vietą stipriausiame divizione, tačiau ne mažiau svarbu buvo ir suburti konkurencingą komandą, kuri galėtų sėkmingai kautis po kelerių metų.

– Šiuo metu „Ethnikos“ užima aštuntą vietą. Ar įmanoma per likusias trejas rungtynes „užsikabinti“ ir patekti į stipriausių šešetą?

– Prieš porą savaičių turėjome susitikimą su klubo vadovais, sporto direktoriumi. Jie neslepia ambicijų ir teigia labai norintys komandą matyti stipriausių grupėje, nors prisipažįsta, kad sezono pradžioje apie tai net nesvajojo. Gaila, jog praradome nemažai taškų paskutinėmis dvikovų minutėmis. Tačiau galimybę vis dar turime, šansų yra ir pabandysime jais pasinaudoti.

Atvykęs į komandą kategoriškai išdėsčiau savo sąlygas. Klubas galėjo su tuo sutikti arba ne.

Kita vertus, aš jiems pasakiau savo nuomonę, kad tai padaryti bus be galo sunku. Pirmiausia dėl to, jog žiemos perėjimų lango metu negalėjome stiprintis jokiais žaidėjais dėl to, kad klubas anksčiau turėjo finansinių problemų. Atlaikyti visą sezoną be šviežio kraujo bus nepaprastai sunku.

Tačiau patekti tarp šešių stipriausių klubui būtų didžiulis laimėjimas ne tik sportine, bet ir finansine prasme. Tai mums garantuotų kur kas didesnes pajamas už televizijų transliacijas. Kipre dažno klubo biudžetas sudaromas pagal šias išmokas. Paprastai komandos iš transliacijų surenka net iki 80 procentų kito sezono biudžeto.

Šį sekmadienį mūsų laukia vienos svarbiausių sezono rungtynių žaisime su tiesioginiu konkurentu „Anorthosis“. Tai yra Famagustos derbis, susirinks pilnas stadionas. Manau, po šių rungtynių bus aišku, kas ir kaip. Galimybės yra, tačiau į viską žiūriu realiai. Svarbiausia, kad savo tikslą Achnoje jau pasiekiau, pamatai komandai padėti ir klubo vadovai tuo yra patenkinti.

Valdo Ivanausko trenerio karjera
2003-2004 Lietuvos rinktinės trenerio asistentas
2004-2005 FBK „Kaunas“
2005-2006 Edinburgo „Hearts“ (Škotija) asistentas
2006-2007 Edinburgo „Hearts“
2007-2008 Jenos „Carl Zeiss“ (Vokietija)
2008-2009 Gargždų „Banga“
2009 Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) rinktinė
2009 Baku „Standart“ (Azerbaidžanas)
2010 „Šiauliai“
2012 Vilniaus REO
2013 Gorio „Dila“ (Gruzija)
2013-2015 Chabarovsko „SKA-Energia“ (Rusija)
nuo 2016 Achnos „Ethnikos“ (Kipras)

– Ar bandėte atsakyti sau į klausimą, kas lėmė tokį komandos atgimimą?

– Kiekvienas treneris turi savo filosofiją. Atvykęs į komandą kategoriškai išdėsčiau savo sąlygas. Klubas galėjo su tuo sutikti arba ne. Jie sutiko ir, manau, nesigaili. Komandą į savo rankas priėmiau išbalansuotą, viduje buvo daug problemų, disciplinos klausimas buvo visai nesuvokiamas. Teko įvesti vokišką tvarką ir tai pasiteisino. Džiugu, kad tai jau supranta tiek vadovai, tiek žaidėjai.

ethnikosachnafc.com nuotr./Achnos „Ethnikos“
ethnikosachnafc.com nuotr./Achnos „Ethnikos“ šiemet tapo kietu riešutu netgi Kipro grandams

– Geriausio metų trenerio apdovanojimas jus labai nustebino?

– Tikrai taip. Sąžiningai nesitikėjau tokio apdovanojimo, nes dirbu čia tik kelis mėnesius. Tačiau dėmesys per šį laikotarpį smarkiai išaugo. Labai dažnai žmonės atpažįsta kavinėse, sveikinasi, ne kartą pasveikino su apdovanojimu ir pripažino, jog to esu vertas.

Daugelis dėkoja, kad sugebėjome pakeisti klubo veidą ir čia kalbame ne tik apie rezultatus. Kiekvienais metais žaisti dėl išlikimo tikrai nemalonu ir visi labai džiaugiasi, kad šią reputaciją pavyko pakeisti.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, mūsų biudžetą, tikrai malonu sulaukti tokio įvertinimo.

– Nuo speiguoto Chabarovsko iki saulėto Kipro. Ar lengvai priprantate prie tokių kontrastų?

Gyvenimas Kipre? Prisipažinsiu, jog nemėgstu karščio, tad džiaugiuosi, kad kol kas žiemos laikotarpis.

– Skirtumas tarp Rusijos ir Kipro yra milžiniškas. Tiek kalbant apie susidomėjimą, tiek apie futbolo kultūrą, tiek sirgalių požiūrį į futbolą. Jei pats nebūčiau žaidęs užsienyje, perprasti jų mentalitetą būtų gerokai sunkiau.

Gyvenimas Kipre? Prisipažinsiu, jog nemėgstu karščio, tad džiaugiuosi, kad kol kas žiemos laikotarpis. Toks oras mane tenkina, tačiau vasarą čia būna nepermušami karščiai ir tai manęs tikrai nedžiugina (šypsosi).

Mano privalumas yra tai, kad didžiąją dalį savo futbolo gyvenimo praleidau užsienyje, tad naujos šalies mentalitetą perprantu labai greitai. Manau, jog tai trenerio darbe yra labai svarbu.

– Treneriu dirbote Škotijoje, Vokietijoje, Azerbaidžane, Rusijoje, Gruzijoje. Kurį iš šių karjeros tarpsnių jums labiausiai primena Kipras?

– Sunku palyginti, nes visi paminėti laikotarpiai yra gana skirtingi. Škotija – futbolo šalis, pilni stadionai, didžiulis susidomėjimas. Gruzijoje turėjau labai stiprią komandą, kuri buvo geresnė net už Tbilisio „Dinamo“, bet mums politiškai neleido laimėti čempionato. Chabarovsko laikotarpis, atsižvelgiant į atstumus ir visas finansines problemas, kurias turėjome, taip pat labai įdomus.

Kipre – dar viskas kitaip. Čia labai yra stiprios tradicijos sirgti už savo miesto ar miestelio komandą. Futbolas įaugęs į kipriečių kraują. Čia žmonėms daugiau nėra ką veikti. Krepšinį yra tekę kelis kartus matyti per televizorių, tačiau lygis čia prastas. Futbolas dominuoja visur.

ethnikosachnafc.com nuotr./Achnos „Ethnikos“
ethnikosachnafc.com nuotr./Atėjus V.Ivanauskui, Achnos klubo veidas pasikeitė

– Esate užsiminęs, kad stipriausių Kipro klubų biudžetai yra dešimtis kartų didesni nei „Ethnikos“. Ar įmanoma didiesiems mesti iššūkį?

– Finansinėmis galimybėmis prilygti negalime, bet aikštėje mes esame pajėgūs kautis su visais ir tą šį sezoną įrodėme. Anksčiau prieš rungtynes su Achna didieji klubai jau ramiai skaičiuodavo planuotus tris taškus, bet šiemet situacija pasikeitė. Visi puikiai supranta, kad laimėti „Ethnikos“ tikrai nebus lengva.

Kipro futbole nemažai specifikos, stadionai pilni, žmonės į rungtynes renkasi šeimomis. Visos rungtynės yra transliuojamos tiesiogiai, daugybė televizijos laidų apie čempionatą.

– Kalbant apie užkulisinius žaidimus, APOEL ne vienerius metus yra žaidęs Čempionų lygos turnyre. Ar federacija ir teisėjai šiai komandai rodo didesnį palankumą?

– Tai yra didelis klubas, panašiai kaip Miuncheno „Bayern“ Vokietijoje. Finansinės galimybės jų yra visai kitokios, federacija taip pat palaiko šią komandą ir tai jaučiama, ypač teisėjavimo atžvilgiu.

Nikosijos komanda turi idealiausias sąlygas laimėti čempionatą ir tai niekam ne paslaptis. APOEL turi geriausią infrastruktūrą, keturis individualiai labai gerus žaidėjus, tačiau man, kaip treneriui, Limasolio AEL ir „Apollon“ bei daugiausiai sirgalių sutraukiančios Nikosijos „Omonia“ žaidimas imponuoja labiau.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Tomas Ražanauskas
Irmanto Gelūno/15min nuotr./Tomas Ražanauskas

– Jūsų asistentas komandoje – vietinis specialistas Y.Egkomitis. Nesvarstėte pasikviesti lietuvio?

– Mano sutartis su klubu galioja iki gegužės pabaigos. Jeigu teks likti čia ar keltis kur nors kitur, tikrai šalia turėsiu savo tautietį. Ne paslaptis, kas jis bus. Tai – Tomas Ražanauskas. Pirmąjį pusmetį tiesiog nenorėjau visko kardinaliai keisti, nes naujoje vietoje reikia turėti žmogų, kuris pažįsta komandą.

– O lietuvių futbolininkų nenorėtumėte?

– Žinoma, svarsčiau, norėjosi atraminio saugo, gynėjo, bet kas iš to – mūsų klubui uždėtas embargas, rankos surištos. Tuo svarstymai ir baigėsi. Žinau, jog skolos jau sumokėtos, tad laukiame, kada ši problema bus išspręsta. Tačiau su UEFA nepažaisi, esame per mažas klubas, kad galėtume paspartinti šiuos procesus.

Jie puikiai viską supranta ir norėtų, tačiau manau, kad išlaikyti mane jiems bus be galo sunku.

– Kipro čempionato rungtynėse treneriai į aikštę raginami leisti bent du vietinius futbolininkus, antraip tenka mokėti papildomą mokestį. Jums teko tai daryti?

– Taip, už dešimtą ir vienuoliktą starto sudėties žaidėją legionierių tenka mokėti po 1,5 tūkst. eurų. Penkeriose šio sezono rungtynėse ir man teko žaisti su 10 užsieniečių. Klubo vadovai sumokėjo baudą.

– Užsiminėte apie ateitį. Klubo vadovai turbūt suinteresuoti, kad V.Ivanauskas Achnoje liktų ir bent jau ateinančiam sezonui?

– Jie puikiai viską supranta ir norėtų, tačiau manau, kad išlaikyti mane jiems bus be galo sunku.

– Turite jau konkrečių pasiūlymų?

– Taip, turiu pasiūlymų iš kitų šalių. Manau, kad viskas turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais. Manau, kad daugiau atsakymų bus ir Kipro čempionatui skilus į dvi dalis.

– Žiniasklaidoje retkarčiais pasigirsta, kad Kipro čempionatą gana skaudžiai ėda lažybų vėžys. Ar per šiuos metus jums neteko tuo įsitikinti?

– Man atvykus, po kokių 4–5 rungtynių buvo pranešta, kad klubas yra gavęs taip vadinamą „raudoną vėliavėlę“. Tokie įtarimai buvo pareikšti ir mūsų, ir varžovų komandai. Žinau, kad Kipro federacija gavo labai rimtą įspėjimą. Per pastaruosius kelis mėnesius nebuvo jokių nusiskundimų. O kad tos kalbos buvo, tai aš manau, kad jos ne iš piršto laužtos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką