Šiame Anglijai priklausančiame salyne gyvena vos 1,5-1,8 tūkst. gyventojų, susitelkusių šiek tiek didesniame nei 6 kvadratinių kilometrų plote.
Kaip ir visoje Anglijoje, taip ir šioje saloje žmonės pakvaišę dėl futbolo, kuris čia žaidžiamas nuo Pirmojo pasaulinio karo. Trečiajame dešimtmetyje čia vykdavo čempionatai tarp „St. Mary's“, „Tresco“, „St. Martins“, „Bryher“ ir „St. Agnes“ komandų.
Tačiau iki amžiaus vidurio Silyje teliko du klubai, „Rangers“ ir „Rovers“. 1984-aisiais komandos pakeitė pavadinimus į „Garrison Gunners“ (geltonieji) ir „Woolpack Wanderers“ (raudonieji). Jų lyga yra tikra Anglijos Futbolo asociacijos narė ir siekia patekti į Guinnesso rekordų knygą kaip mažiausia pasaulio lyga.
Nors joje žaidžia tik dvi komandos, tačiau sportinio įkarščio čia nė kiek ne mažiau nei likusioje šalies dalyje. „Woolpack Wanderers“ ir „Garrison Gunners“ žaidėjai susirungia kiekvieno sekmadienio ryte, septyniolikoje sezono rungtynių. Šiuo metu po keturiolikos sužaistų turų solidžiai pirmauja „Garrison Gunners“, kurie yra iškovoję 11 pergalių ir patyrę tris nesėkmes. Tiesa, šalies čempionais „Garrison Gunners“ gali tapti tik trečiąjį kartą. 8 kartus pirmenybėse triumfavo jų priešininkai „Woolpack Wanderers“.
Iš viso šios komandos varžosi net dėl keturių taurių. Antrąją Kalėdų dieną rengia senų vyrų runtynes su jaunuoliais, o sezoną pradeda tradiciškai visose Anglijos lygose žaidžiamas geriausiųjų praeito sezono komandų mačas. Silyje, žinoma, jame susiremia visada tie patys klubai.
Kadangi komandų skaičius toks ribotas, gali pasirodyti, kad futbolo sezonas čia būna nuobodokas. Nieko panašaus. Kadangi sezonas vyksta žiemos metu, komandoms nuolat tenka koreguoti sudėtį dėl darbo, atostogų ir traumų.
Kitas nuobodžiauti neleidžiantis veiksnys – oras. Kadangi stadionas įsikūręs ant kalvos, žaidėjai turi rungtis su stipriais šiaurės vakarų vėjais ir liūtimis, kurių netrūksta. Bet net ir jos neatšaldo sportinės dvasios.
Vaizdo įrašas apie Silio salų futbolą:
