Sekite 15min Google
Ketvirtadienio vakarą Kaune tvyrojo keista nuotaika. Atsakomajame mače kauniečiams teko gaudyti intrigą, kuri Bosforo pakrantėje išgyveno vos keliolika minučių. Europos lygos etapas artėjo prie pabaigos, bet europinė „Kauno Žalgirio“ kelionė tuo nesibaigė – vienos durys užsivėrė tik tam, kad iškart atsivertų kitos.
„Kauno Žalgiris“ šią vasarą nuėjo gerokai toliau, nei buvo įpratęs vaikščioti Lietuvos klubinis futbolas. Kelionė, prasidėjusi nuo Gnilanės, vedė per Farerų salas, Zagrebo „Dinamo“ ir galiausiai atvedė iki „Bešiktaš“ – varžovų, kurių vardai ir stadionai su kiekvienu etapu darėsi vis garsesni, o klaidos – vis brangesnės.
Pirmosios dvi akistatos parodė, kad europines duris galima atidaryti. Zagrebas ir Stambulas priminė, kiek jos sveria pakilus dar vienu aukštu.
Tačiau svarbiausia šios istorijos detalė slypi ne tame, kad Europos lygos iškaba nuo šiol bus pakeista Konferencijų lygos ženklu.
„Kauno Žalgiris“ pirmą kartą klubo istorijoje pasiekė UEFA turnyro lygos etapą ir dar vasarą užsitikrino šešerias rungtynes Europoje rudenį. Tai reiškia, kad ketvirtadienį Kaune niekas iš tikrųjų nesibaigė. Tiesiog ilga atrankos vasara pagaliau pasiekė paskutinę stotelę.
Todėl ir Željko Sopičius po rungtynių jau galėjo kalbėti ne vien apie dar vieną mačą su gerokai turtingesniu ir garsesniu varžovu. Per mažiau nei du mėnesius jo komanda spėjo pamatyti kelis skirtingus Europos futbolo aukštus – nuo rungtynių, kuriose pati diktavo sąlygas, iki vakarų Maksimire ir Bešiktaše, kai skirtumas tarp Lietuvos čempionų ir senojo žemyno sunkiasvorių tapo matomas plika akimi.
Dabar prasideda įdomesnė šios istorijos dalis. Ne klausimas, ar „Kauno Žalgiris“ sugebės patekti į Europą. Į ją jis jau pateko. Klausimas – ką su tuo padarys.
Jei žais taip, kaip ketvirtadienį, gali padaryti nemažai.
„Manau, kad padarėme kai ką tikrai išskirtinio. Žinoma, suprantame, kad „Bešiktaš“ nežaidė stipriausios sudėties, tačiau ir mes į aikštę leidome ne pagrindinį vienuoliktuką. Visi tai žino. Galiausiai šios pergalės nepakako, tačiau aš labai didžiuojuosi savo komanda. Manau, kad mumis didžiuojasi ne tik mūsų sirgaliai, bet ir visa šalis – tuo, kaip mes kovojome.
Aš visada kalbu būtent apie kovą. Kartais būna dienų, kai žaidi geresnį futbolą ir gali parodyti daugiau, kartais – kai pavyksta mažiau. Tačiau dienos pabaigoje svarbiausia, kad galėtum pažvelgti į save veidrodyje ir žinotum, jog atidavei viską.
Net nežinau, ką pasakyti – nuoširdžiai, man vis dar sunku patikėti, kad mes įveikėme „Bešiktaš“. Neapgaudinėkime savęs: kai pasižiūrime, kur šiuo metu esame mes ir kur yra „Bešiktaš“, tarp mūsų – ištisa visata. Bet mes juos nugalėjome.
Šiandien jie buvo geresnė komanda, galiausiai būtent „Bešiktaš“ žengė į kitą etapą, nes, žinoma, apskritai jie yra stipresnė komanda ir nusipelnė laimėti šią dvikovą“, – po mačo kalbėjo Ž.Sopičius.
Jis ketvirtadienio vakarą pavadino didžiausia pergale savo karjeroje.
„Galite paklausti žmonių Turkijoje, ką reiškia „Bešiktaš“. Taip, tai yra didžiausia pergalė mano, kaip trenerio, karjeroje. Man nėra lengva lyginti skirtingus klubus ar skirtingas pergales, tačiau turite suprasti: kai žaidi prieš klubą, kurio biudžetas yra 50 ar 60 kartų didesnis už tavo, lygintis su juo labai sunku.
Tokią komandą įveikti gali galbūt kartą per daugybę metų ar per daugybę rungtynių. Tačiau galiausiai į kitą etapą nepatekome. Sveikinu „Bešiktaš“ – per dvejas rungtynes jie buvo geresni.
Mes galime džiaugtis šia pergale 1:0 namuose ir ant jos statyti savo ateitį – Konferencijų lygoje, Lietuvos čempionate ir Lietuvos taurėje“, – kalbėjo strategas.
Lyginant su maču prieš savaitę Stambule, Ž.Sopičius starto vienuoliktuką perkratė iš pagrindų – savo vietas jame išsaugojo tik Joris Moutachy, Rokas Lekiatas, Gabrielis Debeljuhas ir Anthony Kalikas. Tačiau net ir paspaudus visus įmanomus mygtukus pasikeitė tik vaizdas ir rezultatas, bet ne galutinė baigtis: „Super Mario“ metaforą prieš savaitę ištraukęs kroatas ir Kaune nerado slapto vamzdžio, leidžiančio vienu šuoliu persikelti iš trečiojo lygio į septyniasdešimt antrąjį.
15min paklaustas, ar per savaitę auklėtiniai pakilo į bent kiek aukštesnį žaidimo lygį, strategas šypsojosi.
„Jeigu kalbame apie futbolo lygį, iš esmės likome ten pat. Galbūt pakilome vienu lygiu aukščiau, nes žaidžiame Lietuvoje. Tai kaip žaisti „Super Mario“ – pereini vieną lygį, tada kitą.
Tačiau jeigu kalbame apie norą, atsidavimą ir kovą, manau, šiandien pasiekėme labai, labai aukštą lygį. Ir tai yra minimumas, kurio reikalausiu tol, kol būsiu šiame klube – futbolininkas aikštėje privalo atiduoti viską.
Tai nėra lengva. Žaidžiame labai daug rungtynių. Žinome, kad per artimiausias keturias savaites mūsų laukia aštuoni mačai. Suprantu, kad ne visi futbolininkai žais vienodai daug, tačiau šiandien jie man parodė, kad kiekvienas gali kovoti dėl vietos starto vienuoliktuke.
Kas žais, spręsiu aš. Tačiau mes turime savo tikslus ir puikiai žinome, kokie jie – laimėti Lietuvos čempionatą ir taurę“, – pakartojo strategas.
Treneris teisus. Noro buvo daugiau, aistros – taip pat, o 7079 stadione susirinkę žiūrovai neturėjo likti nusivylę, tačiau akivaizdžiai solidesnį kauniečių vaizdą reikėjo vertinti ir su išlyga – trijų įvarčių persvarą atsivežęs „Bešiktaš“ Kaune jau nebespaudė akceleratoriaus iki dugno.
64-ąją minutę po keitimo aikštėje pasirodęs Renanas Oliveira užklupo nepasiruošusį Tiago Djalo, pasinaudojo pastarojo klaida ir iššokęs vienas prieš vartininką smūgiavo tiksliai bei pakėlė visą stadioną iš savo vietų.
Šis įvartis ketvirtadienį buvo vienintelis.
„Pirmiausia noriu padėkoti Dievui. Tai yra didžiausia pergalė mano karjeroje ir vienas svarbiausių įvarčių gyvenime – taip pat, – po mačo kalbėjo brazilas. – Žinojome, kad varžovai turi daugiau kokybės. Žaidėme su jais išvykoje, tačiau ten mums nepavyko sužaisti gerų rungtynių. Šiandien padarėme viską, ko iš mūsų prašė treneris, ir pamatėme rezultatą.“
Treneris liko patenkintas.
„Pateiksiu paprastą palyginimą: jeigu visą gyvenimą vairavai VW Polo, o kas nors staiga tau duoda 600 arklio galių mašiną, ją suvaldyti nėra taip paprasta. Lygiai taip pat ir mums nėra lengva atsidurti tokioje aplinkoje. Mes norime atiduoti viską ir atiduodame viską, tačiau kai varžovai turi tokį palaikymą ir tokias sąlygas, natūralu, kad jie turi pranašumą. Jų biudžetas taip pat šiek tiek didesnis, todėl jie gali sau leisti geresnius žaidėjus. Ne kažkiek neįtikėtinai, bet vis dėlto geresnius.
Natūralu, kad mums lengviau žaisti namuose, kai mus palaiko mūsų sirgaliai. Dar kartą jiems ačiū – tai, kaip jie mus palaikė, buvo nuostabu.
Galų gale viskas susideda iš aistros ir kantrybės. „Bešiktaš“ yra vienas didžiausių Turkijos klubų. Man viskas labai paprasta. Negalime pamiršti vieno dalyko: skirtumas yra tas, kad jie jau yra ten, o mes vis dar esame čia ir tik kuriame savo kelią.
Todėl visiškai normalu, kad namuose mums žaisti lengviau. Tačiau jeigu nori įveikti tokią komandą, reikia ir šiek tiek sėkmės, ir aukščiausio lygio vartininko, ir vienuolikos karių aikštėje, pasirengusių atiduoti absoliučiai viską dėl pergalės“, – savo komanda džiaugėsi „Kauno Žalgirio“ vedlys.
Jo oponentas Vincenzo Italiano nesėkmės Kaune pernelyg nesureikšmino. Visgi italas pripažino, kad pastarųjų savaičių vaizdas jo netenkina.
„Mūsų tikslas buvo žengti į kitą etapą ir mums tai pavyko. Todėl nėra nei nusivylimo, nei neigiamų emocijų – būtent tokį tikslą buvome išsikėlę ir sugebėjome jį pasiekti. Dabar visą dėmesį sutelksime į čempionatą. Visgi akivaizdu, kad turime reaguoti į du pralaimėjimus iš eilės. Pasistengsime tai padaryti pirmadienį namuose, savo sirgalių akivaizdoje“, – po akistatos Kaune kalbėjo „Bešiktaš“ vedlys.
Konferencijų lygoje kauniečių laukia šešerios rungtynės – spalio 15 ir 22 d., lapkričio 5 ir 26 d., gruodžio 10 ir 17 d. Pagrindinio etapo burtai, po kurių bus aiškūs varžovai, bus traukiami jau penktadienį.
Simboliška, kad Konferencijų lygos finalas kitą pavasarį vyks „Bešiktaš“ namų stadione. Kauniečius iš Europos lygos išstūmė klubas, kurio stadione baigsis turnyras, į kurį jie nusileidžia. Iki to finalo – futbolo šviesmečiai, bet maršrutas bent jau pažįstamas: Stambulas kauniečiams šįkart tapo ne galutine stotele, o tik persėdimu į kitą Europos traukinį.
Ž.Sopičius neabejojo, kad ketvirtadienio vakaras prieš Konferencijų lygos kovas jo auklėtiniams pridės daug pasitikėjimo.
„Labai daug, – neabejojo kroatas. – Tačiau turime suprasti, kad mums nebus lengva. Lietuvos čempionate šiuo metu esame trečioje pozicijoje. Žinoma, mūsų čempionate nėra „Bešiktaš“ lygio komandų, tačiau dvi ar trys ekipos yra labai stiprios, todėl mums tikrai nebus paprasta.
Jau prieš kelias savaites sakiau, kad antroje sezono dalyje būsime geresni. Sirgaliai žino, kokius žaidėjus atsivežėme, kodėl juos pasikvietėme ir kokia apskritai yra situacija. Kai kuriems futbolininkams dar reikia pasiekti geriausią fizinę formą, todėl laikui bėgant turėtume atrodyti geriau.
Žinoma, tokia pergalė mums yra didžiulis postūmis. Ir ne tik mums – tai svarbu visam klubui. Žaidžiame Europoje, pasiekėme šį varžybų etapą. O savo žaidėjams prieš rungtynes pasakiau tik vieną dalyką – mėgaukitės. Tiesiog mėgaukitės tuo.“
