– Kiek laiko žaidi futbolą ir ką iki šiol pavyko pasiekti?
– Žaidžiu nuo 5-erių metų. Lankiau mokykloje futbolo klubą ir mane pastebėjo treneriai. Nuo tada ir pradėjau žaisti rimtai, komandoje. Su komanda laimėjome Londono taurę – svarbiausią apdovanojimą mano amžiaus grupėje.
Esame laimėję daugybę turnyrų, pastarąjį – praėjusį savaitgalį. Mūsų komanda visą laiką užima pirmąsias vietas pogrupiuose, patenkame į turnyrų finalus. Turiu visą kolekciją apdovanojimų ir taurių. Ketverius pastaruosius metus komanda užima aukščiausias vietas pietryčių Kento divizione. Užpernai mane išrinko geriausiu regiono vartininku.
– Kur tave pastebėjo treneriai, dalyvavai atrankose?
– Labai norėjau žaisti komandoje, o draugo mama kartą pakvietė stebėti rungtynių. Jų vartininkas netikėtai patyrė traumą, tad mane pakvietė jį pakeisti. Per rungtynes „išėmiau“ porą labai stiprių smūgių, tai manęs paprašė likti toje komandoje, o vėliau perėjau į geresnę.
– „Stamford FC“ – gana populiarus futbolo klubas, kaip tau pavyko patekti į komandą?
– Na, nuo šešių metų daugumą laiko praleidau „Marathon Lions“ komandoje, bet žvalgai nuolat ieško talentų į kitas komandas. Po to, kai buvau išrinktas geriausiu vartininku, manęs norėjo kelios komandos, bet man patiko ši. Šiuo metu manimi domisi ir „Crystal Palace“, ir „Brantford“ komandos. Treniruojuosi papildomai su „Crystal Palace“ treneriais.
Jei būtų galimybė kada nors žaisti už Lietuvą, žaisčiau, tačiau labiau norėčiau už Angliją.
– Priklausai vienai komandai, bet žaidi ir su kitomis?
– Iki 16-os dar galiu neįsipareigoti vienai komandai, vėliau turėsiu likti tik su viena.
– Mokaisi sporto akademijoje ir daug treniruojiesi, kiek laiko užima futbolas?
– Kasdien treniruojuosi maždaug po 3 valandas. Taip pat treniruojuosi su kitos komandos treneriu, dar lankau privačias treniruotes su vartininku. Savaitgaliais dalyvauju rungtynėse. Tad daug laiko užima.
– Kodėl nusprendei žaisti būtent vartininko pozicijoje?
– Pirmiausia nesu pakankamai greitas kitoms pozicijoms. Antra, ilgai ir greitai bėgiojant kartais trūksta oro, todėl vartuose man – geriausia. Be to, man linksmiau šokinėti paskui kamuolį. Man įdomios vartininkų strategijos, pati pozicija.
– Kaip manai, ko reikia norint tapti geru futbolininku, gal tenka ko nors atsisakyti?
– Pirmiausia reikia bendrauti su komandos draugais, sutarti su visais. Man nereikia daug ko atsisakyti, myliu futbolą. Kai turiu laiko, išeinu į lauką pažaisti futbolą su draugais.
– Kokioje komandoje norėtum žaisti suaugęs?
– Na, dabar man patinka daug komandų, Madrido, Barselonos, Anglijos... Bet norėčiau žaisti nebūtinai tokioje komandoje, kuri žinoma visame pasaulyje. Svarbiausia, kad komanda man pačiam patiktų. Reikės labai daug dirbti, bet tikiu, kad suaugęs pateksiu į tą komandą, kurioje tikrai norėsiu žaisti. Mane dabar po truputį išbando „Crystal Palace“, siunčia į rungtynes, bet kol kas sunku. Ten žaidėjai – didesni, jų smūgiai labai stiprūs, vyksta rimtos atrankos. O man reikia tuos jų smūgius atremti, juk negaliu pabėgti ir palikti tuščius vartus.
Man reikia tuos jų smūgius atremti, juk negaliu pabėgti ir palikti tuščius vartus.
– Būti vartininku – gana pavojinga, dideliu greičiu į tave nuolat skrenda kamuoliai, tau pačiam nebaisu, kad neatlaikysi smūgio?
– Ne, nebaisu (juokiasi). Aš noriu būti vartininku. Šiuo metu sugebu atlaikyti ir suaugusio vyro smūgį, treniruojuosi privačiai, tobulinu reakciją, koordinaciją, jėgą.
– Kaip manai, ar Lietuvoje tavo amžiaus paaugliams suteikiamos pakankamai geros sąlygos žaisti futbolą profesionaliai?
– Negaliu pasakyti, nes nesu ten žaidęs. Bet, kiek žinau, Lietuvoje treniruotis žaisti futbolą – labai brangu. Čia daugiau galimybių ir galima rasti nemokamų treniruočių.
– Kokia tavo nuomonė apie Lietuvos futbolo rinktinę?
– Na... Kai žiūrėjau, kaip žaidė prieš Angliją, atvirai sakant, ėmė juokas. Jei būtų galimybė kada nors žaisti už Lietuvą, žaisčiau, tačiau labiau norėčiau už Angliją.
– Intensyviai treniruojiesi, ar be futbolo randi laiko kitiems pomėgiams?
– Randu, bet man futbolas svarbiausias, neatsidžiaugiu juo, kartais net miegu su kamuoliu. Gaunu daug adrenalino, po rungtynių kartais verkiu iš džiaugsmo. Kitiems pomėgiams laiko atsiranda, tačiau dažnai būnu labai pavargęs, bet žinau, kad norint ką nors pasiekti, reikia sunkiai dirbti. Daugiausiai mano draugų taip pat žaidžia futbolą, tad suprantame vieni kitus.
