Pasaulio čempionatai prasideda ne nuo stadionų ir teisėjų švilpukų. Jie prasideda nuo oro uostų, akreditacijų, pirmų neteisingų posūkių, svetimo miesto triukšmo ir jausmo, kad artimiausias šešias savaites visas pasaulis kalbės viena kalba, bet kiekvienas – su savo akcentu.
Todėl pirmąją dieną Torontas pasirodė ne kaip miestas, į kurį atvykau dirbti, o kaip vieta, prie kurios pirmiausia reikia priderinti klausą.
Panašus likimas kaip tai antrajai „t“ ištiks ir „BMO Field“. Stadionas, kurį torontiečiai taria „Bee Mo“ ir kurį nuo 2007-ųjų laiko Kanados futbolo namais, pasaulio čempionato metu pagal FIFA komercinę tvarką taps gerokai sterilesniu „Toronto Stadium“.
Penktadienį šis stadionas prie Ontarijo ežero taps viena iš trijų scenų, nuo kurių prasidės didžiausias futbolo vasaros spektaklis. Ketvirtadienį pirmąją natą uždavė Meksikas – miestas, kurio vardas pasaulio futbolo istorijoje skamba beveik mitologiškai, o „Azteca“ stadionas tapo pirmuoju, priėmusiu trejas planetos pirmenybes.
Taip pat penktadienį, tik kitu ritmu ir kitoje laiko juostoje, Los Andželas padarys tai, ką „Angelų miestas“ daro geriausiai: pavers sportą popkultūros reginiu su visais blizgučiais, šviesomis ir neišvengiamu jausmu, kad kažkur šalia jau paruošta filmavimo aikštelė.
Torontui liko tylesnis, bet ne mažiau įdomus vaidmuo: priminti, kad pasaulio čempionatas prasideda ne tik ten, kur istorija slegia pečius ar prožektoriai akina akis.
Jis gali prasidėti ir mieste, kuris pasaulį ne tik pasikviečia į svečius, bet ir kasdien nešiojasi savyje.
Atidarymo ceremonijos Kanadoje simbolis bus mozaika. FIFA pasaulio čempionato taurė čia bus perkurta kaip daugybės skirtingų dalių junginys – žmonių, bendruomenių, kultūrų. Toronte tokia metafora neatrodo primesta – veikiau paimta tiesiai iš miesto kasdienybės.
