Vienas žuvo, kitas išgyveno: Lietuvos futbolininko naktis, sukrėtusi Lichtenšteiną

Nuo Balzerso iki Vaduco kelionė trunka tiek, kiek normaliame didmiestyje neužtektų net išvažiuoti iš savo rajono.

Ketvirtadienio vakarą jos pabaigoje stovinčiame „Rheinpark“ stadione vėl susitiks Lichtenšteino ir Lietuvos futbolas. Bus himnai, prožektoriai, Tautų lygos taškai ir 90 minučių, per kurias abi rinktinės mėgins parašyti dar vieną nedidelį bendros istorijos puslapį.

Tačiau vienas ryškiausių Lietuvos pėdsakų šioje mažoje kunigaikštystėje paliktas visai ne stadione. Daugiau nei prieš du dešimtmečius Lietuvos ir Lichtenšteino futbolo istorijos susikirto taip, kaip niekas nenorėjo.

2003-iųjų vasario 28-osios naktį, prieš pat pirmą valandą, Vaduzo kryptimi važiavęs sportinis „Mazda“ automobilis tarp Balzerso ir Trieseno rėžėsi į stovėjusį autobusą.

Automobilyje buvo du „Vaduz“ puolėjai. Vienas – šveicaras Marzio Morocutti, kitas – lietuvis Vaidotas Šlekys. Vienam ta naktis tapo paskutine, kitam – antruoju gimtadieniu.

Ketveri metai ir lemtinga naktis

32 rungtynes už Lietuvos rinktinę sužaidęs ir 3 įvarčius įmušęs V.Šlekys Lichtenšteine nebuvo turistas ar kelioms savaitėms užklydęs legionierius. Į „Vaduz“ jis persikėlė 2000-aisiais ir čia praleido ketverius metus. Padėjo klubui kilti Šveicarijos futbolo piramide, antrojoje lygoje sužaidė 86 rungtynes ir pelnė 16 įvarčių, su komanda laimėjo penkias Lichtenšteino taures.

Futbolininkui ketveri metai – nemaža karjeros dalis. Tik V.Šlekio atveju vargu ar būtent rungtynės, įvarčiai ar taurės yra pirmasis dalykas, iškylantis išgirdus žodį „Lichtenšteinas“.

Tuos ketverius metus užgožė viena naktis.