Aštuoniolikmetis saugas Markas Beneta jau ragavęs Lietuvos „A lygos“ čempionato kovų. 2011 metų pabaigoje Markas žaidė „Klaipėdos“ komandoje. Talentingam futbolininkui 2011 metų spalio 10 dieną per „A lygos“ čempionato 25-ojo turo rungtynes teko žaisti ir prieš „Žalgirį“, bei pajusti, ką reiškia žaisti prie gausaus žiūrovų būrio. Tą kartą į Vilnių sugrįžusius žalgiriečius palaikyti susirinko virš 3000 žiūrovų.
– Kodėl nusprendei persikelti į VMFD „Žalgirį“?
– Manau, kad „Žalgiris“ yra stipriausias klubas Lietuvoje. Tai viena svarbiausių mano apsisprendimo priežasčių. Prie „Žalgirio“ prisijungti norėtų bet kuris žaidėjas. Taip pat labai patinka Vilnius, todėl čia jausiuos gerai.
– Ar buvai sulaukęs kitų komandų pasiūlymų?
– Taip. Sulaukęs ne vieno pasiūlymo iš Lietuvos ir užsienio klubų, tačiau rinkausi tarp „Žalgirio“ ir užsienio. Aplinkybės susiklostė taip, jog pasirinkau „Žalgirį“.
– Praėjusį sezoną užbaigei „Klaipėdos“ komandoje. Kokie įspūdžiai?
– Pripažinsiu, kad įspūdžiai ne kokie, nes komanda užėmė paskutinę vietą. Komanda yra labai jauna, jai trūksta ne tik patirties, bet ir susižaidimo.
– Ko tikies iš ateinančio sezono?
– Tikiuosi, jog su „Žalgiriu“ pavyks užimti pirmą vietą, o pats galėsiu daug rungtyniauti.
– Nebijai didesnės konkurencijos komandoje?
– Nebijau. Konkurencija man yra priimtina, nes ji visada būdavo ir jaunimo rinktinėse, tad prie konkurencijos esu pripratęs.
– Ar esi patenkintas savo žaidimu Lietuvos U-19 rinktinėje?
– Taip, viskas sekasi gerai, esu patenkintas, nors kai kurių dalykų dar šiek tiek trūksta.
– Kokius žaidimo komponentus labiausiai norėtum patobulinti artimiausiais metais?
– Norėčiau išsiugdyti greitesnį mąstymą, pagerinti aikštės matymą.
– Kaip pradėjai savo futbolininko karjerą?
– Aktyviai žaisti futbolą pradėjau nuo 7 metų. Mačiau, kaip mano vienas draugas treniravosi. Paklausiau jo ar galėčiau treniruotis, tuomet jis mane nukreipė pas trenerį. Treneris pasakė, kad už treniruotes per mėnesį reiks mokėti po 10 litų. Nulėkiau pas mamą į darbą ir paprašiau 10 litų. Mama iš pradžių šiek tiek dvejojo ar verta, bet po savaitės dar kartą apsilankiau pas trenerį ir pradėjau treniruotis.
– Esi Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinis. Kaip tau ten sekėsi?
– Akademijoje sekėsi gerai, tačiau gavau rimtą traumą, nerungtyniavau ilgiau nei metus, tad teko praleisti varžybas su rinktine bei daug stovyklų, tačiau pasveikau. Apie akademiją galiu atsiliepti labai teigiamai. Manau, ten atvažiavęs bet kuris jaunas ir motyvuotas žaidėjas gali labai patobulėti, tačiau reikia laikytis griežto režimo. Didžiausia drausmė buvo treniruojant Rimvydas Kochanauskui.
– Esi klaipėdietis. Kur apsistosi Vilniuje?
– Klubas suteiks gyvenamąją vietą. Gyvensime kartu su Edgaru Žarskiu.
– Persikėlęs į Vilnių visą laiką skirsi futbolui ar stengsies dėmesį skirti ir mokslams?
– Daugiausia dėmesio, žinoma, skirsiu futbolui, nes suderinti mokslus ir futbolą yra labai sunku. Dabar esu abiturientas ir mokyklą baigsiu Vilniuje, „Ozo“ vidurinėje mokykloje.
– Ar turi pažįstamų žaidėjų „Žalgirio“ komandoje?
– Naujos komandos narių dar nelabai pažįstu, tačiau pažįstu dublerių komandos jaunimą.
– Ką veikei tarpsezoniu?
– 2011 metų pabaigoje per Europos U-19 čempionato atrankos rungtynes su Izraelio komanda gavau nedidelę traumą. Gydžiausi ją keletą savaičių. Pasveikęs pradėjau bėgioti krosus, o po to pradėjau vaikščioti į salę ir ten žaisti futbolą. Tiesiog stengiausi palaikyti sportinę formą. Nusimato sunkus pasiruošimas, reikės daug jėgų, bet esu pasirengęs ir laukiu naujojo sezono pradžios.
