UEFA Konferencijų lygos atrankos pirmajame etape Andriaus Skerlos auklėtiniai eliminavo Juodkalnijos „Petrovac“ ir po trejų metų pertraukos pagaliau peržengė pirmąjį Europos turnyrų barjerą.
Didžiąją dalį darbo vilniečiai buvo nudirbę dar prieš savaitę, kai svečiuose patiesė varžovus 3:1 ir į sostinę parsivežė dviejų įvarčių persvarą. Ketvirtadienį beliko jos neišbarstyti – neužkliūti už slenksčio, kai durys į kitą etapą jau buvo plačiai praviros.
Karštai savo sirgalių stumiamas „Žalgiris“ nesugriuvo, nesudrebėjo ir neleido rungtynėms pavirsti tuo pavojingu vakariniu europietišku rūku, kuriame Lietuvos klubai per daugelį metų yra pametę ne vieną, atrodytų, jau kišenėje turėtą bilietą.
Pergalė 2:1, papildomas taškas į Europos koeficientų lentelę bei užtikrintas kelialapis pirmyn.
Tai nebuvo žygdarbis. Tačiau dabartiniam „Žalgiriui“ šis žingsnis buvo reikalingas beveik kaip oras.
Vos šeštąją vietą vietiniame čempionate užimantis, nors nuo lyderio „Kauno Žalgirio“ atsiliekantis tik trimis taškais, sostinės klubas šią vasarą gyvena keistoje tarpinėje būsenoje.
Klubo finansinis variklis burzgia visu pajėgumu, tačiau turnyro lentelėje „Žalgiris“ vis dar juda pametęs aukščiausią pavarą.
Tado Burgailos ir jo bendražygių statomas naujasis „Žalgiris“ dar tik dar tik ieško tvirto pagrindo po kojomis, tačiau Europoje iš jo jau tikimasi bent jau neužkliūti už pirmosios kliūties.
Niekas nebūtų supratęs, jei gerokai pastorintą piniginę, didesnes ambicijas ir naują pradžią deklaruojantis Vilniaus klubas būtų sustojęs prieš komandą, į kurios stadioną teoriškai galima sukviesti visą miestelį ir dar palikti kelias eiles nuo paplūdimio atklydusiems turistams.
Petrovace, nedideliame Adrijos pakrantės kurorte, gyvena maždaug pusantro tūkstančio žmonių. Po žaliuojančiu kalnu įspraustose „Mitar Mičo Goliš“ stadiono tribūnose telpa 1630 žiūrovų – šiek tiek daugiau, nei miestelyje yra nuolatinių gyventojų.
Tačiau „Petrovac“ nėra tik vasaros atviruko pakraštyje tarp viešbučių, palmių ir gultų netyčia atsiradęs futbolo klubas. Tai veikiau mažas plaustas, kuris per visas Juodkalnijos futbolo audras kažkokiu būdu liko ant vandens. Nuo 2006-ųjų, kai nepriklausoma Juodkalnija pradėjo rengti savo čempionatą, „Petrovac“ nė karto nebuvo iškritęs iš aukščiausiosios lygos ir tokį statusą šalyje dar išsaugojo tik du didieji – Podgoricos „Budučnost“ ir Nikšičiaus „Sutjeska“.
„Petrovac“ niekada netapo čempionu, nesusikrovė pilnos trofėjų spintos ir neužsiaugino minios gerbėjų už savo pakrantės ribų. Tačiau kiekvieną pavasarį jis vis dar būna ten pat, kur pradėjo – tarp stipriausiųjų.
Kartais mažo klubo vertė matuojama ne tuo, kaip aukštai jis pakilo, o tuo, kiek kartų atsisakė nuskęsti.
Vis dėlto ketvirtadienį Liepkalnyje šiam užsispyrusiam Juodkalnijos futbolo projektui kelionė po Europą baigėsi. „Žalgiris“ jo nesudaužė į šipulius, tačiau ramiai palydėjo atgal į Adrijos uostą.
„Po pirmųjų rungtynių, solidžios pergalės ir gero rezultato visi tikėjosi, kad šį etapą turime praeiti. Tiek aš, tiek visa komanda irgi nebuvo išimtis. Tikėjome ir manau, kad šiose dvejose rungtynėse buvome geresnė komanda“, – pirmąjį atrankos etapą reziumavo A.Skerla.
Starto vienuolikėje A.Skerla surado vietos keturiems Lietuvos futbolininkams ir keturiems naujokams, kurie klubą papildė šią vasarą.
Lyginant su maču Podgoricoje vilniečiai vienuoliktuke atliko du keitimus – Marko Capaną aikštės viduryje pakeitė pirmą kartą starto sudėtyje vietą gavęs Ivanas Lytvynenko, o kelį susimušusio Bryano Teixeiros vietą užėmė Gustas Jarusevičius.
Žalgiriečiai ir vėl buvo geresnė komanda, ilgiau žaidė su kamuoliu, tvirtai kontroliavo situaciją, bet ironiška, kad pirmąjį įvartį pelnė tuomet, kai svečiai žaidė bene geriausią savo atkarpą rungtynėse.
59-ąją minutę po Pauliaus Golubicko perdavimo į baudos aikštelę, Stanislavui Bilenkyi nepavyko užtikrintai sustabdyti kamuolio, tačiau jis atsimušė į Aleksandaro Kapisodos ranką ir Šiaurės Airijos arbitras Ianas McNabbas parodė į 11 m žymą. Baudinį užtikrintai realizavo vis tvirtesniu „Žalgirio“ atakų lyderiu tampantis Nikola Petkovičius.
Intrigos neliko. 75-ąją minutę P.Golubickas atliko dar vieną puikų perdavimą Nemanja Mihajlovičiui ir po keitimo aikštėje pasirodęs serbas įspūdingu suktu smūgiu į tolimą vartų kampą įtvirtino šeimininkų pozicijas.
87-ąją minutę Deivido Šešplauko aplaidumu gynyboje pasinaudojęs Trimnonas Selimi iššoko vienas prieš „Žalgirio“ vartininką Vincentą Šarkauską ir įmušė paguodos įvartį, tačiau visi svarbiausi klausimai jau buvo atsakyti.
„Nuo pat rungtynių pradžios žaidėme gerai, kontroliavome kamuolį ir pasiekėme rezultatą. Galbūt trūko tik geresnės progų realizacijos, tačiau po pertraukos viskas pasikeitė. Įvarčiai keičia rungtynes – įmušėme vieną įvartį, po to kitą. Atlikome daug keitimų, galbūt pabaigoje kiek išsiderinome, patikėjome, kad darbas jau padarytas. Norėtųsi rungtynes užbaigti kiek solidžiau. Gaila, kad praleidome, bet visumoje rungtynėmis esu patenkintas. Svarbiausia, kad esame kitame etape“, – prisipažino A.Skerla.
49-erių vilnietis ketvirtadienį irgi peržengė savotišką Rubikoną. Jo vadovaujama komanda pagaliau įveikė Europos taurių etapą, ko eilę metų nepavyko padaryti treniruojant Kauno rajono „Hegelmann“.
„Tikrai geras jausmas, bet visi puikiai supranta, kad tai yra „Žalgiris“. Ši komanda įpratusi žaisti Europos taurių turnyruose, įveikti ne vieną etapą. Turbūt visi to tikisi, lūkesčiai yra dideli. Nieko įspūdingo čia nepasiekiau. Visi ir tikisi, kad „Žalgiris“ pajėgus ir turi praeiti vieną, du, tris atrankos etapus, o gal ir žaisti pagrindiniame turnyre. Man smagu tik tiek, kad šiuo neramiu laikotarpiu, kai taip „bangavome“, žaidimas pagaliau stabilizavosi“, – samprotavo A.Skerla.
Antrajame atrankos etape vilniečiai susitiks su Tbilisio „Dinamo“, kuris dviejų mačų akistatoje po pratęsimo bendru rezultatu 3:2 eliminavo Liuksemburgo atstovą „Mondorf-les-Bains“.
„Dinamo“ yra vienas garsiausių Sakartvelo futbolo vardų ir tituluočiausias šalies klubas. Komanda yra daugkartinė Sakartvelo čempionė ir taurės laimėtoja, o ryškiausias jos tarptautinis pasiekimas – 1981 metais iškovota UEFA Taurių laimėtojų taurė.
UEFA turnyruose vilniečiai iki šiol nėra susitikę su Sakartvelo klubais. Anksčiau, senais laikais, Vilniaus ir Tbilisio komandos ne kartą buvo susitikusios aukščiausioje SSRS lygoje.
A.Skerlos spaudos konferencijos metu Tbilisyje dar buvo žaidžiamas pratęsimas, tačiau „Žalgirio“ strategas neslėpė, kad jam pavojingesnis atrodo būtent Sakartvelo klubas.
„Tiesiai šviesiai pasakysiu – mačiau tik pirmųjų rungtynių įvarčius, tad vertinti sunku, tačiau, mano galva, Tbilisio „Dinamo“ pagal vardą, pagal šalį, turėtų būti stipresnė komanda. Aišku, futbole varžovo nepasirinksi, su kuo teks, su tuo žaisime“, – teigė „Žalgirio“ strategas.
Antrojo atrankos etapo mačai numatyti liepos 23 ir 30 dienomis.
