„Turime gana rimtų problemų. Pirmiausia – finansinių. Jau daug metų mes nesulaukiam pagalbos nei iš rėmėjų, nei iš miesto. Ir dėl to yra sutrikęs treniruočių procesas. Kadangi mes nemokame jokių pinigų, mūsų žaidėjos turi dirbti kituose darbuose.
Anksčiau mes mokėjome joms po 300-400 litų, dabar negalime mokėti ir tokių pinigų. Kai neturi pinigų, iš merginų negali pareikalauti nei kad jos geriau dirbtų per treniruotes, nei būtų tose treniruotėse... Šiai dienai turime ir traumuotų žaidėjų. Laukiame – gal pavasarį jos atsigaus. Juolab, kad iš tos sudėties, kuri žaidė prieš porą metų yra likusi viena kita žaidėja. Esame labai stipriai subyrėję“, – kalbėjo „Eglės-Šviesos“ klubo vadovas ir komandos treneris Juozas Žala.
Komandoje žaidžia studentės. Tačiau didelio jų pasirinkimo treneris neturi. Daugelis paauglystėje lankiusių rankinį merginų nebestudijuoja, o vos sulaukusios pilnametystės dumia į užjūrius.
„Anksčiau į užsienį išvažiuodavo tos, kurios jau būdavo baigusios mokslus. Dabar, susiradusios kokį darbelį, išvažiuoja tik baigusios vidurinę. Kokioje Norvegijoje jos ir dirba, ir sportuoja, o klubas joms apmoka pragyvenimo išlaidas.
Perspektyva yra liūdna ir tokia ji yra ne vien rankinyje. Tas pats ir su tinkliniu, su visais moterų sportais, galbūt išskyrus krepšinį. Nes krepšinis yra šiek tiek pinigų susirinkęs ir gali išlaikyti moterų komandas. Krepšininkių ir rinktinės dalyvauja visuose turnyruose, nors ir nerodo gerų rezultatų. O kitų sporto šakų, ypač moterų, ateitis, manau, yra labai liūdna“, – kalbėjo J.Žala.
Praėjusį sezoną Lietuvos čempionate rungėsi aštuonios komandas. Šiemet liko penkios. Kitos atsisakė. Daugiausia dėl finansų.
Krepšininkių ir rinktinės dalyvauja visuose turnyruose, nors ir nerodo gerų rezultatų. O kitų sporto šakų, ypač moterų, ateitis, manau, yra labai liūdna, – kalbėjo J.Žala.
Savo laiku susijungusi su Vilniaus pedagoginio instituto (dabar – Lietuvos edukologijos universiteto) klubu „Šviesa“, 1988 m. IHF taurės laimėtoja „Eglė“ persikėlė į LEU sporto salę ir treniruojasi joje iki šiol. Universitetas klubui valandas salėje skiria nemokamai.
„Tai – didelė pagalba. Retkarčiais LEU dar nuperka aprangą. Bet yra tokia problema: universitetui svarbiausia yra studentų sportas. O studenčių rankinio čempionatas nevyksta. Vyrų dar susirenka apie 6-8 komandos, o merginų jau 15-20 metų nesugebame surinkti.“
Tiesa, ir dėl salės „Eglė-Šviesa“ priversta konkuruoti su kitomis LEU komandomis.
„Vėlaus laiko treniruotėms mes gauti negalime. Visi nori kuo vėliau. Tiek futbolininkai, tiek krepšininkai, tiek krepšininkės. O mūsų merginos juk dar ir dirba“, – teigė J.Žala.
Transportą vykti į rungtynes išvykose „Eglei-Šviesai“ skiria Vilniaus sporto mokykla „Tauras“, kurios ekipa taip pat dalyvauja Lietuvos rankinio čempionate.
„Belieka susimokėti už degalus ir vairuotojui. Tai nėra tokios didelės sumos. Antras dalykas – kai yra penkios komandos, tai ir rungtynių yra mažiau. O teisėjams moku asmeninius pinigus. Pernai atėjau į savivaldybę ir pasiskundžiau, kad yra visai blogai ir mes nesugebėsime užbaigti čempionato. Tai 10 tūkstančių skyrė, išprašiau“, – pasakojo J.Žala.
„Eglės-Šviesos“ santykiai su Vilniaus savivaldybe yra sudėtingi. Tikėjęsis miesto paramos, J.Žala dabar įsitikinęs, kad visa ji atsidūrė Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ moterų krepšinio klubo kišenėje.
„Po savivaldybės rinkimų Artūras Zuokas buvo tikrai užsivedęs remti sportą. Ir ne vien krepšinį bei futbolą. Bet iš Kauno į Vilnių sugrįžo moterų krepšinio komanda. Tai trys milijonai – futbolui, trys milijonai – „Lietuvos rytui“, o kas liko – „Kibirkščiai“. Nors, kol ji nebuvo grįžusi, buvo kalbama, kad tie pinigai bus paskirstyti kitoms sporto šakoms“, – neslėpė apmaudo rankininkių treneris.
Tie, kas „Eglę-Šviesą“ rėmė anksčiau, dabar savo paramą kreipia į kitus sportus. J.Žala paskaičiavo, kad išgyventi metus „Eglei-Šviesai“ reikia apie 150 tūkst. litų metams.
„Palyginus su krepšiniu – juokingi pinigai“, – kalbėjo J.Žala. Ne itin rankinio klubui sekasi prašyti privataus kapitalo paramos.
„Jeigu žinote mūsų rėmimo įstatymus, tai suprantate, kad privatūs rėmėjai nelabai yra suinteresuoti remti. Jie turi atiduoti savo asmeninius pinigus. Kartais, kai reikia surengti kokį turnyrą, ateini pas rėmėją iš senų laikų, paprašai 1000 litų, tai perveda iš savos sąskaitos. Sako: „iš įmonės aš tau duoti negaliu“, – prisiminė J. Žala.
„Eglės-Šviesos“ vadovas neslepia, kad istorinis klubas šiemet gali ir išnykti: “Girdime pažadus. Bet kad jie pažadais lieka jau beveik pusė metų. Rudenį „Eglei“ sukaks 40 metų. Matyt, tuo reikės ir baigti, jei nepavyks surasti rėmėjų. Šiandien aš perspektyvos nematau jokios.“
Kitas rungtynes „Eglės-Šviesos“ rankininkės žais šeštadienį. Jos namuose susitiks su Šiaulių SM „Dubysos-HC Urtvidos“ komanda, lenkiančia vilnietes viena vieta ir vienu tašku.
