Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2017 05 22

Aišku, kad neaišku – dėl rentų klausimo ir olimpinis vicečempionas pasirengęs baigti karjerą

Įtempta savaitė laukia geriausių Lietuvos irkluotojų. Šią savaitę jie ne tik startuos Europos irklavimo pirmenybėse Čekijoje, bet ir lauks žinių iš Seimo.
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris
Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Šią savaitę Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete bus svarstomas Kūno kultūros ir Sporto įstatymas, kuriame atletus labiausiai neramina rentų klausimas.

Keturi irkluotojai – Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis, Milda Valčiukaitė ir Rolandas Maščinskas, baidarininkas Edvinas Ramanauskas, boksininkas Evaldas Petrauskas ir penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė praėjusią savaitę lankėsi pas Edį Urbanavičių.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius buvo pakvietęs sportininkus, jog nuramintų dėl rentos skaičiavimo datos.

Šiuo metu 120 sportinę karjerą jau baigusių asmenų gauna valstybinę rentą, kuri prilygsta 1,5 dydžio vidutinio atlyginimo, t. y. – 1233 eurai.

Nauju sporto įstatymu siekiama diferencijuoti rentas ir jas sumažinti. Pavyzdžiui, olimpiniai čempionai gautų 1026 eurus, o kiti titulai būtų vertinami dar mažesnėmis rentomis.

Teisę į rentas jau iškovoję, bet šiuo metu karjerą dar tęsiantys sportininkai yra nusipelnę, kad rentos jiems būtų skaičiuojamos pagal senąją tvarką.

Bet tai kol kas nėra apibrėžta raštu naujame įstatymo projekte.

E.Urbanavičiaus teigimu, sportininkai yra informuoti, jog diferencijuotos ir mažesnės rentos bus taikomos tik atletams, kurie reikiamas pergales pasieks po įstatymo įsigaliojimo datos.

„Sportininkai yra kažkieno suklaidinti. Visi klausimai kyla dėl nežinojimo arba klaidingo informavimo. Kai klausimai buvo užduoti, jie rado atsakymus“, – apie susitikimą su olimpiečiais sakė E.Urbanavičius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edis Urbanavičius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edis Urbanavičius

Tačiau sportininkai nėra tokie įsitikinę. „Man asmeniškai aiškiau netapo, – tvirtino M.Griškonis, pernai su S.Ritteriu olimpinėse žaidynėse Rio de Žaneire iškovojęs sidabrą. – Po susitikimo departamente likau nei nusivylęs, nei patenkintas, nes iki mūsų ateina skirtinga informacija.

Taip pat sunerimę ir kiti – mes laukiame ir stebime, kas vyks Seime“.

Pirminiame įstatymo projekte rentų skaičiavimo data dėl karjerą tęsiančių atletų nėra apibrėžta. Anot E.Urbanavičiaus, per susitikimus Seime visi pritaria, jog rentos būtų kitaip skaičiuojamos tik ateities pergalių kalviams. Anot KKSD vadovo, Seimas pats spręs dėl įstatymo formuluotės ir suras teikėją, kuris užregistruos pataisą dėl rentų skaičiavimo.

Tačiau kol pataisa nėra užfiksuota raštu, atletai, tarp jų ir Londono olimpinė čempionė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė, mąsto ir apie atsarginį variantą – karjeros pabaigą.

„Jei pataisa nebūtų įrašyta, aš šimtu procentų baigčiau karjerą, – sakė M.Griškonis – Panašiai galvoja ir kiti“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Edis Urbanavičius, Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis ir Algirdas Butkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Edis Urbanavičius, Saulius Ritteris, Mindaugas Griškonis ir Algirdas Butkevičius

Olimpiniam vicečempionui, kuris yra tapęs tris kartus Europos čempionu ir iškovojęs pasaulio pirmenybių bronzą irkluodamas vienvietę valtį, pagal naują skaičiavimo metodą renta sumažėtų trečdaliu.

Įpiršti mintį, kad karjerą tebetęsiantiems atletams bus sumažintos rentos, bando Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovai.

LTOK jau seniai kritikuoja naują Sporto įstatymą, kuris sumažintų rentas atletams ir visiškai nubrauktų valstybines premijas atletų pagalbiniam personalui – anksčiau sporto gydytojai, masažuotojai, kineziterapeutai irgi gaudavo dalį, o dabar premijas siūloma skirti tik atletams ir jų treneriams.

Tačiau, pasak E.Urbanavičiaus, anksčiau darbo grupė, kurioje buvo ir LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, pritarė idėjai neskirti premijų techniniam personalui, o kiti priekaištai nėra konkretūs.

„LTOK siūlymai nėra esminiai, – sakė E.Urbanavičius. – Įstatymas turėtų būti parašytas teisine kalba, o jų siūlymai yra labiau redakcinio pobūdžio.

Jie visa retorika siekia, kad įstatymas nebūtų priimtas, tačiau nediskutuoja konkrečiomis temomis. Vieną kartą jie ištraukia vieną dalyką, kitą kartą – kitą. Nėra sistemos. Nėra noro, kad įstatymas būtų priimtas“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daina Gudzinevičiūtė ir Edis Urbanavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Daina Gudzinevičiūtė ir Edis Urbanavičius

KKSD vadovas tikisi, kad Seimas palaimins Kūno kultūros ir sporto įstatymą, ir taip dar daugiau teisių bei atsakomybės įgis nevyriausybinės organizacijos.

„Anksčiau to labai trūko. Iki šiol neaišku, kas už ką Lietuvos sporte atsako“, – teigė E.Urbanavičius, pridūręs, jog šiuo metu Seime guli jau vienuoliktoji Sporto įstatymo versija.

Be to, KKSD vadovas siekia sporto finansavimo reformos, kuri pakeistų neaiškią ir neskaidrią sporto pinigų dalybų sistemą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius