Rafa Nadalio sporto didvyriai
Vicky Coren: Kuriam pasaulio sportininkui simpatizuojate labiausiai?
Rafaelis Nadalis: Jaučiu simpatiją daugeliui profesionalių sportininkų, tačiau visuomet gėrėjausi Tigerio Woodso golfo įgūdžiais. Visuomet mėgau stebėti, kaip jis žaidžia, kaip ruošiasi atlikti smūgį, jis žaidžia tikrai labai įdomiai, elegantiškai ir priima daug strategiškai svarbių sprendimų.
VC: Vertini sportininkus, kurie savo srityje naudoja ne vien fizinį įgūdį, bet ir mąsto strategiškai bei analitiškai?
RN: Be abejo. Golfe, kaip ir tenise, fizinės žaidėjo savybės turi būti suderintos su strateginiu mąstymu. Būtinybė tą suderinti šias sporto šakas ir daro tokiomis dinamiškomis ir įdomiomis. Jos reikalauja labai daug strategijos žinių ir puikaus fizinio pasirengimo. Tačiau asmeniškai aš, labiau vertinu sugebėjimą vadovautis strategija, nes ištobulinti šį įgūdį gerokai sunkiau nei pasiruošti fiziškai.
Golfe, kaip ir tenise, fizinės žaidėjo savybės turi būti suderintos su strateginiu mąstymu.
Futbolas, tenisas ar pokeris?
VC: Turėjai galimybę tapti profesionaliu futbolo žaidėju, tačiau pasirinkai tenisą. Kodėl?
RN: Tenisas man visuomet sekėsi gerokai geriau nei futbolas! Mėgstu futbolą, tačiau ne mažiau man patinka ir tenisas, manau, kad pasirinkau teisingai. Labai mėgstu komandinį sportą, o žaidžiant tenisą nedažnai tenka dalyvauti komandinėse kovose, tai vienintelis dalykas, kurio kartais pasigendu.
VC: Įdomu, nes pokeris taip pat individualus sportas. Gali remtis draugų patarimais, gali turėti trenerį, tačiau kai prasideda pokerio turnyras lieki vienas prieš visą pasaulį, kaip ir tenise. Maniau, kad tau patinka kovoti asmeniškai už save?
RN: Tiesa. Kai žaidi vienas, nėra kas tau padeda, visus sprendimus turi priimti vienas pats ir tai iš tiesų – didžiulis iššūkis. Pavyzdžiui žaidžiant futbolą, neužtenka, kad vienas komandos narys žaistų gerai, nes šalia jo visuomet turi būti tokio pat lygio komandos draugai, o tenise viskas priklauso tik nuo tavęs, jei žaidi prastai – tiesiog negali daryti karjeros svetima sąskaita. Manau būtent todėl tenisas reikalauja tiek daug psichologinio pasiruošimo ir strategijos žinių. Norėdamas laimėti privalai visu 100 procentu atsiduoti žaidimui ir taip pat naudotis galva ir sukauptomis žiniomis.
VC: Skamba labai panašiai kaip ir pokeris, norėdamas tapti sėkmingų žaidėjų privalai sugebėti kontroliuoti emocijas ir mokėti atsitiesti po nesėkmių?
RN: Būtent, manau savo karjeroje ne sykį įrodžiau, kad vienodai puikiai sugebu tvarkytis ir su saldžiomis pergalėmis ir su karčiais pralaimėjimais. Vienodai ramiai reaguoju tiek į pergales, tiek į pralaimėjimus. Teniso pasaulyje nuolat vyksta daugybė varžybų, tad mes tiesiog neturime laiko nei per ilgiems šventimams po to, kai laimime, nei ilgam liūdesiui patyrus nesėkmę. Jau po kelių dienų turi dalyvauti kitose varžybose ir būti visiškai joms pasiruošęs.
Rafa Nadalis ir pokeris
VC: Niekam ne paslaptis, kad esi vienas geriausių teniso žaidėjų pasaulyje, tačiau pokeryje tu naujokas. Tau, kaip žmogui mėgstančiam iššūkius, ar labai sunku įsilieti į pokerio pasaulį? Ar labai nerviniesi dalyvaudamas varžybose?
 |
| „Scanpix“ nuotr./Rafaelis Nadalis |
RN: Visiškai ne, nejaučiu jokios įtampos žaisdamas pokerį! Aš neprieštarauju, jeigu pasauliniame pokerio reitinge užimsiu 200 vietą, ar netgi jeigu būsiu pats blogiausias pasaulio pokerio žaidėjas, tiesiog žinau, kad kaip ir kitose srityse, taip ir pokeryje, visuomet darysiu viską, ką sugebu ir žaisiu geriausią žaidimą, kurį žaisti sugebėsiu. Netgi žaisdamas golfą draugų kompanijoje stengiuosi žaisti kiek galėdamas geriau, stengiuosi tobulėti, tas pats ir su pokerių, kiekvieną dieną stengiuosi pagilinti savo žinias apie tai, kaip reikia žaisti šį žaidimą. „PokerStars“ suteikė man asmeninį trenerį, dar daugiau visi jų žaidėjai visame pasaulyje stengiasi pasidalinti savo žiniomis su manimi, taigi turėčiau patobulėti gana greitai!
VC: Kokiomis psichologinėmis savybėmis turi pasižymėti žmogus žaidžiantys tenisą ir ar tokios pat savybės reikalingos pokerio žaidėjui?
RN: Visų pirma turi jausti aistrą, bet kuriam iš šių žaidimų, taip pat turi sugebėti sutelkti dėmesį į žaidimą. Nei tenisas, nei pokeris nėra sėkmės žaidimai, viskas priklauso nuo tavo įgūdžių – ir viename, ir kitame sporte turi tiksliai žinoti, ką darai kiekvieną žaidimo akimirką. Taip pat turi turėti geležinę valią ir savikontrolę tiek teniso varžybose, tiek pokerio turnyre. Tarp šių sporto šakų tikrai daug panašumų.
Sėkmės faktorius žaidime
VC: Kaip smarkiai truputis sėkmės galį pagelbėti teniso mačo metu?
RN: Teniso taškų skaičiavimo sistema veikia taip, kad jeigu tau ir pasisekė kažkuriuo žaidimo metu ir tu sugebėjai uždirbti tašką, tolimesniam žaidimui, tai praktiškai neturės įtakos. Aišku svarbu kokiu momentu uždirbai vieną ar kitą tašką. Truputis sėkmės reikiamu momentu gali padėti žaidėjui jaustis laisviau tolimesnės kovos metu, tačiau finale, skaičiuojant taškus, sėkmės vertė krenta. Nemanau, kad sėkmė gali būti labai svarbus rodiklis žaidžiant tenisą.
Rafa on Roland-Garros
VC: Kaip jauteisi kai „Roland-Garros“ teniso turnyre laimėjai prieš Novaką Djokovičių?
RN: Buvau išties laimingas – kurį laiką prieš tai pralaimėjau keletą svarbių susitikimų, o Monte Karle ir Romoje man pavyko šiek tiek pakeisti savo rezultatų dinamiką. Tačiau vis tik žaidimas Paryžiuje man buvo labai svarbus, nes jaučiausi jam pasiruošęs po anksčiau patirto pralaimėjimo prieš šį žaidėją. Laimei, viskas baigėsi taip, kaip tikėjausi. Manyje tai sukėlė emocijų audrą, jaučiausi tikrai gerai.
Niekuomet niekam nesu pasakęs, ar pagalvojęs, kad šis kartas tikrai priklauso man ir aš neabejotinai pasieksiu pergalę.
VC: Ar manai, kad kasmet žaisdamas „Roland-Garros“ turnyruose turi realią galimybę iškovoti pergalę dar sykį, iš naujo ir iš naujo?
RN: Tikrai ne. Nė karto nebuvau įsitikinęs, kad laimėsiu „Roland-Garros“ turnyrus, niekuomet niekam nesu pasakęs, ar pagalvojęs, kad šis kartas tikrai priklauso man ir aš neabejotinai pasieksiu pergalę. Kas kartą jaučiu, kad prieš akis sunki kelionė ir aš turių ja įveikti lėtai, žingsnis po žingsnio. Šių turnyrų eigoje nuolat stebiu save, kaip aš jaučiuosi psichologiškai, kaip mane veikia žaidimas diena iš dienos, kaip žaidžiau ir ar tai tikrai taip, kaip galėjau, ar norėjau sužaisti. Žodžiu, stengiuosi save priversti mąstyti pozityviai, nes tik toks mąstymas yra tikrasis kelias į pergalę.
Rafa Nadalio škilimas
VC: Ar gali teniso žaidėjas karjerą pradėti nuo pergalės mažame ir nereikšmingame turnyre ir jau netrukus tapti Vimbldono čempionu?
RN: Tikrai taip, na, natūralu tai neįvyks per vieną dieną, žaidėjas turės pereiti tam tikras stadijas, tam tikrą mokyklą, kuri padės jam atrasti strateginius skirtumus tarp skirtingo lygio turnyrų. Pavyzdžiui, kaip klostėsi mano karjera, būdamas 14 ar 15 metų amžiaus, dalyvaudavau mažesniuose teniso turnyruose, kaupiau patirtį metai iš metų, palaipsniui, iki tol, kol galų gale pasiekiau aukščiausią lygį, tik 2005 aš iškovojau pergalę „Roland-Garros“ – dideliame turnyre.
Rafa Nadalis ir Olimpinės žaidynės
VC: Kodėl pasitraukei iš Olimpinės rinktinės?
RN: Deja, man sukliudė kelio trauma. Susižeidžiau žaisdamas Vimbldono teniso turnyre ir nespėjau pagyti. Tai tikrai liūdna, nes Olimpinės žaidynės vyksta tik kartą per keturis metus, tačiau toks gyvenimas, tikiuosi kiek įmanoma greičiau sugrįžti prie teniso kovų.
VC: Kas yra tavo favoritai, tavo nuomone labiausiai nusipelnę aukso Londone?
RN: Teniso varžybos Olimpinėse žaidynėse labai ypatingos. Žaidimas vyksta ant žolės, taip pat skaičiuojamas geriausias trijų mačų rezultatas. Bet kokiu atveju, aš esu patriotas, tad sergu už Davidą Ferrerą ar bet kurį kitą Ispanijos atstovą Olimpinėse žaidynėse.
