30 metis ledo ritulininkas šia ir kitomis temomis pasidalino su Rusijos dienraščio „Sport Ekspress“ skaitytojais.
„Be sėkmės čia, žinoma, nebuvo apseita, – sako D.Zubrus, – tačiau ir be komandos draugų pagalbos to nebūtų atsitikę. Aš kiekvienuose rungtynėse po 10-12 minučių žaidžiu viename trejete su Patriku Elzasu ir Brianu Gionta, tad mes neblogai vienas kitą suprantame – mes pastoviai kalbamės tik aikštelėje, tiek ir ant atsarginių suolelio.
Ar geriausi komandos puoplėjai Zachas Parise ir Patrikas Eliasas nepavydėjo Jums po tokios sėkmės?
Pasijuokėme, žinoma, visi kartu. Parize prisipažino, kad savo karjeroje iš vis nėra įmušęs keturių įvarčių. Jie tiesiog mane pasveikino – komandoje atmosfera labai gera.
O kaip atšventėte tokį įvykį?
Rungtynės vyko sekmadienį, penktą vakaro, tad iš karto po jų pabaigos išskridome į Majamį ruoštis kitoms rungtynėms trečiadienį. Tad turėjome šiek tiek laiko ir su komanda aplankėme barą, kur ir pažymėjome viską.
Ar teko „statyti“ kitiems?
Žinoma, neapsėjome ir be to (šypsosi).
Kaip žinome, vartininkai – pusė komandos. „Devils“ vartų sargas Martinas Broderis ko gero yra dar daugiau – kuomet jis buvo traumuotas, Jūsų komanda pralaimėjo penkis kartus iš eilės. Jo nebuvimas išmuša komandą iš įprasto ritmo?
Tai ne tik vartininko traumos pasekmės. Tuo pat mentu netekome ir Bobby Holiko, dėl traumų jau anksčiau nežaidė dar keli žaidėjai. Visa tai ir atsispindėjo rezultatuose.Nesakyčiau, kad žaidėme blogai, tačiau jautėme, jog kažko trūksta. Komandoje draugiškas kolektyvas, turime nemažai veteranų. Tad gan sunku tolygiai paskirstyti jėgas, kuomet turime traumuotų žaidėjų.
Tačiau pastaruoj metu „Devils“ iškovojo aštuonias pergales. Tad išeina, jog Broderio faktorius kiek pervertintas?
Manau, kad jis yra geriausias ne tik lygos, tačiau ir pasaulio vartininkas. Nemanau, kad atsiras daug man oponuojančių. Tačiau nepamirškite, kad ir kiti du mūsų vartininkai labai patyrę. Ir tikrai ne jie kalti dėl tos pralaimėjimų serijos – visų pirma aikštės žaidėjai pradėjo žaisti kur kas geriau.
Ko galima laukti iš „Devils“ šiame sezone?
Užduotis kelima tik viena – laimėti Stenlio taurę. Mūsų komandoje, skirtingai nuo kitų, nebūna periodų, kuomet jaunimas yra „apšaudomas“ ir rezultatai nesvarbūs. Atseit, pririnksime jaunų žaidėjų ir tegu jie auga pralaimėdami. Mūsų jaunimas auga jaunimo komandoje. „Devils“ organizacija būtent tokia ir esu labai laimingas, kad atsidūriau būtent čia.
O koks vaidmuo klubo struktūroje skiriames komandos generaliniam vadybininkui, atsakingam už žaidėjų parinkimą?
Labai didelė. Jis yra vienintelis bosas šiuo klausimu, mano galva būtent taip ir turi būti.
Ar dar prisimenate tuos laikus, kuomet žaidėte Vašingtone ir Jūsų partneriais puolimo trejete buvo A.Siominas ir A.Ovečkinas?
Taip, buvo laikai... Man malonu kad žaidžiau kartu su tokiais puikiais ledo ritulininkais. Pažiūrėkite, kaip nuo to laiko pasikeitė Vašingtonas – iš ledo ritulio provincijos jis tapo labai svarbiu miestu. Prie to nemažai prisidėjo ir abu mineti žaidėjai.
Niudžersyje žaidžia 12 amerikiečių, o tarpsezonyje komandą pliklus V.Višnevskiui ir S.Brylinui Jūs likote vienintelis rusiškai kalbantis žaidėjas komandoje, nekalbant apie gimtąją kalbą...
Taip, ir tai nėra labai džiugus faktas. Buvau su jais susidraugavęs, ir iki šiol kartais susiskambinam bei susirašom elektroniniu paštu. Tačiau kartu puikiai suprantu, kad toks jau tas NHL gyvenimas ir ritulininko likimo nuspėt neįmanoma.
Kodėl minėti žaidėjai grįžo žaisti į Rusiją?
Su V.Višnevskiu šia tema nesu kalbėjęs ir tikrai nežinau, kas ir kaip atsitiko. S.Brylinas gi tapo laisvuoju agentu ir geriausią pasiūlymą gavo būtent iš Rusijos. Matyt tai jį tenkino. Kai Rusijos čempionate buvo pertrauka ir jis buvo JAV, skambindavome vienas kitam.
O su dar vienu vienu Rusijoje žaidžiančiu ritulininku, Darium Kasparaičiu, santykius palaikote?
Taip pat susirašome elektroniniu paštu. Skambintis nelabai išeina dėl laiko juostų skirtumo. Tad telefonu dažniausiai bendraujame vasarą, kuomet šiek tiek daugiau laisvo laiko ir mažiau sportinio režimo.
O Jūs pats nebuvote kviečiamas žaisti Rusijos KHL?
Ne, kur mane kviesti, kai turiu galiojančią sutartį su „Devils“ (2007 liepą D.Zubrus pasirašė 6 metų sutartį 20.4 milijono dolerių sumai). O kas bus vėliau – žiūrėsim, aš niekada nesakau niekada. O šiaip labai malonu, kad atsirado tokia stipri lyga (KHL žaidžia stipriausia Rusijos, Latvijos, Baltarusijos bei Kazachstano klubai). Tad iki Rygos man nuosamų būtų tik keturios valandos kelio. O šiaip lyga atrodo labai patraukliai tuo aspektu, kad žaidėjai, kurie už Atlanto negali tikėtis kažko ypatingo, vis tiek gali žaisti labai aukštame lygmenyje.
