Dauguma gyventojų leistų kitataučiams ginti Lietuvos garbę

Dauguma Lietuvos gyventojų įsitikinę, kad kelti kliūčių kitų valstybių atletams, pageidaujantiems atstovauti Lietuvai, nederėtų.

Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tokias visuomenės nuostatas atskleidė delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Priešingos pozicijos laikosi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.

Į klausimą, ar reikėtų suteikti Lietuvos pilietybę sportininkui, norinčiam atstovauti Lietuvai, teigiamai atsakė du trečdaliai respondentų. Tiesa, beveik ketvirtadalis apklaustųjų būtų linkę atverti vartus užsienio atletams tik tais atvejais, kuomet trūksta pajėgių vietinių sportininkų.

Tuo tarpu 24,8 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad šalies rinktinėse startuotų pilietybę pakeitę sportininkai.

Remiantis tyrimo duomenimis, pilietybės suteikimui dėl vardo garsinimo dažniau pritartų jaunesni respondentai (iki 35 metų). Tais atvejais, kai trūksta vietinių profesionalų, užsienio sportininkams pilietybę dažniau suteiktų moterys, aukštąjį išsimokslinimą turintys, 46-55 metų respondentai.